Gelgaudiškio dvaro bei parko šiandiena ir ateitis
Gelgaudiškis – pagal kompleksinę vertę 11-tasis Lietuvoje ir vertingiausias Sūduvos (Suvalkijos) regiono parkas. Jis gamtovaizdiškai rekonstruotas XIX a. iš senovinio geometrinio plano su jungtimi į sengirę ir legendinio Velniakalnio panoramą. Tai dabartiniame Šakių r. stambiausio didžiadvario pastatų ir unikalaus parko ansamblis, išsidriekęs didingame Nemuno paslėnyje net 118,5 ha plote (toks nustatytas 1992 04 07 LRV nutarimu Nr. 256; kitų šaltinių pateikiami plotai sumažinti ir labai svyruoja). Ansamblio pradmenis sudarė dar XV a. įkurtas Skirsnemunės dvaro palivarkas, vėliau išaugęs į didelę valdą iš pajamų, gautų kertant aplinkines girias. Nors jos savininkai ir ribos ne kartą keitėsi, bet 1797 m., pasinaudojus žemėnaudos suirute po unijinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimų, Prūsijos barono Teodoro Koidelio (Keudel) iš Čartoryskių nupirktoji Gelgaudiškio valda ir XIX a. tebebuvo didžiausioji valda, sudariusi 22 000 margų žemės.
Parkas susiformavęs akivaizdžiai sudėtinio tipo: senosios komplikuotos geometrinės kompozicijos, apėmusios ir dabar apirusią tvenkinių sistemą, bei vėlyvesnės, išplėtotos sengirėje už tvenkinių iki Šilupės klonio. Ši dalis suformuota peizažinė, bet su dominuojančia spinduliškų „takų žvaigžde“, kuri įrengta, pasak senbuvių, medžioklių sumetimais – kad varovų iš toli atbaidytus žvėris, kertančius spinduliškus takus, galėtų apšaudyti žvaigždės centre įsitaisę medžiotojai. Iš senojo laikotarpio dar matomas, nors ir aplaukėjęs, retai kur Lietuvoje išlikęs parkų meno elementas – pakopomis terasuotas šlaitas dekoratyviems augalams, gėlynams eksponuoti; prieš pusšimtį metų parkotyrininkas A. Tauras buvo nustatęs 11 tokių pakopų – kas 1,5 m viena žemiau kitos.
Įspūdingi laiptai leidžiasi nuo rūmų tarp šlaito ąžuolijos į Nemuno slėnyje esančią parko dalį ir Žemutinį Gelgaudiškį. Ten vietoj sudegusios medinės 1866–1868 m. buvo pastatyta plytų mūro neogotikinė stačiakampio plano vienabokštė su 3 bokšteliais, apside ir zakristijomis prie jos Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia.
Baronas Gustavas Koidelis atliko kapitalinę dvaro ūkio rekonstrukciją, įsteigęs 14 palivarkų; imti auginti veisliniai žirgai, įsteigta šveicariškų sūrių gamykla ir kitos ūkio naujovės. Sukaupus lėšų, buvo pastatyti nauji dvaro rūmai – neoklasicistiniai, akcentuoti masyvių kolonų portiku, kurį viršuje puošia akroterijus. Lygiagrečiai buvo rekonstruotas 300 margų parkas, įrengta šeimos koplyčia ir kapinės.
Koidelių iniciatyva, o jiems išvykus (Rusijos valdžiai 1887 m. svetimtaučiams uždraudus valstybės pakraščiuose turėti dvarų), XX a. pradžioje dvarą įsigijusio M. Komaro parkas buvo pertvarkytas ir gamtovaizdiškai išplėtotas bei dendrofloristiškai praturtintas. Nors ilgai buvęs apleistas, parkas išlaikęs didelių, kai kurių net unikalių vertybių. Dalies parko 1974 m. Paminklų restauravimo institute (toliau PRI) atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko želdinių tyrimai inventorino per 2000 medžių, iš kurių per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją, unikalius medžių lizdus bei bukų savaiminukus parke. Ypač savita ir lizdais išugdytų ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir minėtų alėjų, minėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Gaila, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Deja, sunyko tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Smunkantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą I pasaulinio karo vokiečių okupacijos bei spaudžiant artėjančiai dvarų žemėvaldą suvaržiusiai Lietuvos žemės reformai, Komaras pardavė Lietuvos moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių šaričių prižiūrimą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių). Vaikų globos įstaiga išliko ir sovietmečiu: išugdė didelę gretą pilietiškų visuomenės narių, išsinešusių Gelgaudiškio parko žavesį visam gyvenimui. 1966 m. vaikų globos namai reorganizuoti į pagalbinę internatinę mokyklą. Visų tų įvykių ir permainų nuskurdintą buvusį turtingą ir dekoruotą rūmų interjerą galutinai sužalojo 1979 m. rūmus ištikęs gaisras. Deja, PRI rengtieji kai kurių pastatų ir parko tvarkymo projektai taip ir nesulaukė įgyvendinimo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, vilčių suteikė įsteigtasis Panemunių regioninis parkas (PRP), kurio iniciatyva pagal bendradarbiavimo su Danijos kompanija „Hedeselskabet“ 1999 m. projektą įrengtas parko pažintinis takas turistams su tilteliais, laiptais, mažosios architektūros formomis, lauko baldais, dekoru, kurie įrengti naudojant tradicinę medžio darbų metodiką, o su miškų ūkio parama sutvarkyti ir pašviesinti maršruto patakių medynai. Tačiau daugiasluoksne kultūrine verte pasižyminčiam ansambliui to nepakanka. Sudėtingiems kompleksinio restauravimo darbams PRP neturi pakankamai lėšų ir įgaliojimų. Visuomenei daug nerimo sukėlė kai kurių valdininkų ketinimai ansamblį skaidyti ir privatizuoti dalimis. Tą nerimą išreiškusiame Kazio Kazakevičiaus straipsnyje „Dauguma Suvalkijos dvarų neturi šeimininkų“ („Lietuvos žinios“, 2003 05 06) apgailestaujama, kad „rūmų būklė kasmet vis blogėja“, o ir visos „Gelgaudiškio dvaro sodybos ateitis pastaraisiais metais tapo labai neaiški“. Daug iniciatyvos rodo susitelkusi Gelgaudiškio bendruomenė, tikėdamasi Lietuvos mastu unikaliam parkui didesnės valstybės institucijų bei tikėtinų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Gal tuomet ir išsipildytų KVAD (dabartinio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) Marijampolės padalinio 2004 05 25 ataskaitoje pareikšti baigiamieji lūkesčiai, „kad šis vienas iš seniausių ir vertingiausių parkų bus integruotas į visuomenės gyvenimą, pagerins žmonių gyvenimo ir aplinkos kokybę, bus išsaugotas ateities kartoms kaip neatskiriama Lietuvos istorinio kraštovaizdžio, kultūros ir gamtos paveldo dalis“.
Nuo 2001 m. kovo 20 d. ansamblis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip G251K11 objektas, turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdžio vertę – su rūmais ir 9 ūkio statiniais, deformuotos tvenkinių sistemos fragmentais. Rūmai apleisti po vandalizmo ir 1979 m. gaisro. Gelgaudiškis taip pat įtrauktas į dvarų programą, bet jai remti lėšų kol kas beveik nerandama…
Todėl M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus tęsdamas labdaringų renginių ciklą ,,Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“, kartu su Gelgaudiškio bendruomenės centru „Atgaiva“ ir Panemunių regioninio parko direkcija Gelgaudiškio bendruomenės centre „Atgaiva“ (Taikos g. 59, Gelgaudiškio miestelis, Šakių r.) 2008 m. balandžio 18 d. 14 val. rengia „Apskritojo stalo“ seminarą-diskusiją „Gelgaudiškio dvaro bei parko šiandiena ir ateitis“. Seminare-diskusijoje dalyvaus: Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ nariai, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas, Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai, Šakių rajono savivaldybės atstovai, Panemunių regioninio parko administracijos atstovai ir visi norintieji...
O 17 val. Gelgaudiškio kultūros centre (Taikos g. 76, Gelgaudiškio miestelis, Šakių r.) – kultūrinė programa „Yra tiktai Tėvynė“ (paruošta pagal poeto Justino Marcinkevičiaus eiles). Šią programą atliks aktorius Petras Venslovas, solistė Giedrė Juknevičūtė-Beinarienė (sopranas), klarnetininkas Valdas Andriškevičius, pianistė Beata Vingraitė. Veiks Fondo kaupiama ir keliaujanti paroda „Lietuvos dvarai“. Ir šis, jau 38-asis, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginys, kaip ir iki šiol vykę, – atviras visiems ir nemokamas.
Daugiau informacijos apie renginį galima rasti interneto svetainėje www.ciurlioniopaveldas.lt.
/ Inforamcijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
Parkas susiformavęs akivaizdžiai sudėtinio tipo: senosios komplikuotos geometrinės kompozicijos, apėmusios ir dabar apirusią tvenkinių sistemą, bei vėlyvesnės, išplėtotos sengirėje už tvenkinių iki Šilupės klonio. Ši dalis suformuota peizažinė, bet su dominuojančia spinduliškų „takų žvaigžde“, kuri įrengta, pasak senbuvių, medžioklių sumetimais – kad varovų iš toli atbaidytus žvėris, kertančius spinduliškus takus, galėtų apšaudyti žvaigždės centre įsitaisę medžiotojai. Iš senojo laikotarpio dar matomas, nors ir aplaukėjęs, retai kur Lietuvoje išlikęs parkų meno elementas – pakopomis terasuotas šlaitas dekoratyviems augalams, gėlynams eksponuoti; prieš pusšimtį metų parkotyrininkas A. Tauras buvo nustatęs 11 tokių pakopų – kas 1,5 m viena žemiau kitos.
Įspūdingi laiptai leidžiasi nuo rūmų tarp šlaito ąžuolijos į Nemuno slėnyje esančią parko dalį ir Žemutinį Gelgaudiškį. Ten vietoj sudegusios medinės 1866–1868 m. buvo pastatyta plytų mūro neogotikinė stačiakampio plano vienabokštė su 3 bokšteliais, apside ir zakristijomis prie jos Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia.
Baronas Gustavas Koidelis atliko kapitalinę dvaro ūkio rekonstrukciją, įsteigęs 14 palivarkų; imti auginti veisliniai žirgai, įsteigta šveicariškų sūrių gamykla ir kitos ūkio naujovės. Sukaupus lėšų, buvo pastatyti nauji dvaro rūmai – neoklasicistiniai, akcentuoti masyvių kolonų portiku, kurį viršuje puošia akroterijus. Lygiagrečiai buvo rekonstruotas 300 margų parkas, įrengta šeimos koplyčia ir kapinės.
Koidelių iniciatyva, o jiems išvykus (Rusijos valdžiai 1887 m. svetimtaučiams uždraudus valstybės pakraščiuose turėti dvarų), XX a. pradžioje dvarą įsigijusio M. Komaro parkas buvo pertvarkytas ir gamtovaizdiškai išplėtotas bei dendrofloristiškai praturtintas. Nors ilgai buvęs apleistas, parkas išlaikęs didelių, kai kurių net unikalių vertybių. Dalies parko 1974 m. Paminklų restauravimo institute (toliau PRI) atlikti L. Čibiro ir K. Labanausko želdinių tyrimai inventorino per 2000 medžių, iš kurių per 400 brandžių ąžuolų, individualiai fiksavo ir aprašė unikalią 4 eilių sidabrinių klevų alėją, unikalius medžių lizdus bei bukų savaiminukus parke. Ypač savita ir lizdais išugdytų ąžuolų alėja. Greta didingo šimtamečio savaiminių rūšių medyno ir minėtų alėjų, minėtinos tokios retenybės kaip amerikinė liepa ir rausvažiedis kaštonas, stambūs maumedžiai, bukai, trešnės, juodoji ir Veimuto pušys. Gaila, retėja jau amžiaus ribą pasiekusių keliasdešimties paprastųjų kaštonų alėja. Deja, sunyko tvenkinių sistema, išvirtus neprižiūrimiems užtvankų pylimams. Smunkantį Gelgaudiškio dvarą, nualintą I pasaulinio karo vokiečių okupacijos bei spaudžiant artėjančiai dvarų žemėvaldą suvaržiusiai Lietuvos žemės reformai, Komaras pardavė Lietuvos moterų draugijai, įkurdinusiai čia vienuolių šaričių prižiūrimą vaikų prieglaudą (apie 80 globotinių). Vaikų globos įstaiga išliko ir sovietmečiu: išugdė didelę gretą pilietiškų visuomenės narių, išsinešusių Gelgaudiškio parko žavesį visam gyvenimui. 1966 m. vaikų globos namai reorganizuoti į pagalbinę internatinę mokyklą. Visų tų įvykių ir permainų nuskurdintą buvusį turtingą ir dekoruotą rūmų interjerą galutinai sužalojo 1979 m. rūmus ištikęs gaisras. Deja, PRI rengtieji kai kurių pastatų ir parko tvarkymo projektai taip ir nesulaukė įgyvendinimo. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, vilčių suteikė įsteigtasis Panemunių regioninis parkas (PRP), kurio iniciatyva pagal bendradarbiavimo su Danijos kompanija „Hedeselskabet“ 1999 m. projektą įrengtas parko pažintinis takas turistams su tilteliais, laiptais, mažosios architektūros formomis, lauko baldais, dekoru, kurie įrengti naudojant tradicinę medžio darbų metodiką, o su miškų ūkio parama sutvarkyti ir pašviesinti maršruto patakių medynai. Tačiau daugiasluoksne kultūrine verte pasižyminčiam ansambliui to nepakanka. Sudėtingiems kompleksinio restauravimo darbams PRP neturi pakankamai lėšų ir įgaliojimų. Visuomenei daug nerimo sukėlė kai kurių valdininkų ketinimai ansamblį skaidyti ir privatizuoti dalimis. Tą nerimą išreiškusiame Kazio Kazakevičiaus straipsnyje „Dauguma Suvalkijos dvarų neturi šeimininkų“ („Lietuvos žinios“, 2003 05 06) apgailestaujama, kad „rūmų būklė kasmet vis blogėja“, o ir visos „Gelgaudiškio dvaro sodybos ateitis pastaraisiais metais tapo labai neaiški“. Daug iniciatyvos rodo susitelkusi Gelgaudiškio bendruomenė, tikėdamasi Lietuvos mastu unikaliam parkui didesnės valstybės institucijų bei tikėtinų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos. Gal tuomet ir išsipildytų KVAD (dabartinio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) Marijampolės padalinio 2004 05 25 ataskaitoje pareikšti baigiamieji lūkesčiai, „kad šis vienas iš seniausių ir vertingiausių parkų bus integruotas į visuomenės gyvenimą, pagerins žmonių gyvenimo ir aplinkos kokybę, bus išsaugotas ateities kartoms kaip neatskiriama Lietuvos istorinio kraštovaizdžio, kultūros ir gamtos paveldo dalis“.
Nuo 2001 m. kovo 20 d. ansamblis įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip G251K11 objektas, turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę, kraštovaizdžio vertę – su rūmais ir 9 ūkio statiniais, deformuotos tvenkinių sistemos fragmentais. Rūmai apleisti po vandalizmo ir 1979 m. gaisro. Gelgaudiškis taip pat įtrauktas į dvarų programą, bet jai remti lėšų kol kas beveik nerandama…
Todėl M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas, trečius metus tęsdamas labdaringų renginių ciklą ,,Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“, kartu su Gelgaudiškio bendruomenės centru „Atgaiva“ ir Panemunių regioninio parko direkcija Gelgaudiškio bendruomenės centre „Atgaiva“ (Taikos g. 59, Gelgaudiškio miestelis, Šakių r.) 2008 m. balandžio 18 d. 14 val. rengia „Apskritojo stalo“ seminarą-diskusiją „Gelgaudiškio dvaro bei parko šiandiena ir ateitis“. Seminare-diskusijoje dalyvaus: Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ nariai, Valstybinės kultūros paveldo komisijos ekspertas Algimantas Gražulis, parkų tyrinėtojas Kęstutis Labanauskas, Marijampolės apskrities viršininko administracijos atstovai, Šakių rajono savivaldybės atstovai, Panemunių regioninio parko administracijos atstovai ir visi norintieji...
O 17 val. Gelgaudiškio kultūros centre (Taikos g. 76, Gelgaudiškio miestelis, Šakių r.) – kultūrinė programa „Yra tiktai Tėvynė“ (paruošta pagal poeto Justino Marcinkevičiaus eiles). Šią programą atliks aktorius Petras Venslovas, solistė Giedrė Juknevičūtė-Beinarienė (sopranas), klarnetininkas Valdas Andriškevičius, pianistė Beata Vingraitė. Veiks Fondo kaupiama ir keliaujanti paroda „Lietuvos dvarai“. Ir šis, jau 38-asis, M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo renginys, kaip ir iki šiol vykę, – atviras visiems ir nemokamas.
Daugiau informacijos apie renginį galima rasti interneto svetainėje www.ciurlioniopaveldas.lt.
/ Inforamcijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /