Suvalkijos kraštovaizdžio parkas
Gražios vietos, smagus važiavimas, įdomūs dalykai pakeliui. Toks buvo kelionės tikslas. Vienos dienos kelionė įvyko. Artėja net penkios laisvos dienos. Vieną iš jų galime paskirti kaimyninėje valstybėje esančioms įdomioms vietoms apžiūrėti, įspūdinga gamta pasigėrėti.
Šiek tiek statistikos apie Suvalkijos kraštovaizdžio parką iš oficialaus parko informacinio leidinio: Suvalkijos kraštovaizdžio parkas buvo įkurtas 1976 m. (pirmasis kraštovaizdžio parkas Lenkijoje). Parko teritorija – 6284 hektarai (apie 60 % – dirbama žemė, 24 % – miškai, 10 % – vandenys, 2,8 % – durpynai, 3,2 % – statiniai ir kita). Parke yra 26 ežerai, apie 80 šaltinių ir versmių. Ką įdomaus ir gražaus galima pamatyti?
Kaimas įkurtas apie 1770 m. 1780 metais Lietuvos karališkojo ekonomo A. Tyzenhauzo dėka gavo miesto teises. Tačiau jas išlaikė neilgai (30 metų). 1815-1829 m. per kaimą ėjo pašto kelias iš Varšuvos į Peterburgą. Šiuo metu iš buvusio klestėjimo išlikęs miestelio urbanistinis planas su taisyklingo stačiakampio aikšte, iš kurios kampų eina keliai į Šiurpilius, Vyžainius, Bocejlius ir Suvalkus. Prie aikštės yra medinė 1878 m. bažnyčia.
Pilies kalnas Šiurpilių kaime.
Natūrali moreninė aukštuma, esanti prie Šiurpilių kaimelio ir to paties pavadinimo ežero. Kalną supa keturi ežerai: Šiurpilių, Kliučysko, Jegluveko ir Jegluvečeko. Kalno aukštis – 228 m virš jūros lygio, 45 m virš jį supančių ežerų paviršiaus. Ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu čia buvo gynybinė jotvingių pilis. Tai, kaip skelbiama, vienas iš įdomiausių tokio tipo objektų šiaurės rytų Lenkijoje. Be gynybinių funkcijų kalnas buvo ir jotvingių genčių centras. X-XIII a. ši pilis buvo centrinis gynybinės sistemos taškas. Į šią sistemą įėjo gyvenvietės už ežerų, Bažnyčios ir Kapinių kalnai, Pustelnios sala Šiurpilių ežere bei salos Jegluveko ežere. Šiurpilių kaimą įkūrė XVII a. vienuoliai kamelduliai iš Vygrių. Pats pavadinimas kildinamas iš lietuviškų žodžių „šiurpi pilis“. Kaime prasideda 6 kilometrų pažintinis takas. Yra stendas su aprašymu ir žemėlapiu.
Šiek tiek toliau visai pakelėje atsiveria Rutkos riedulynas.
Juodosios Ančios slėnis
Juodoji Ančia – didžiausia Suvalkų krašto upė (Lenkijos pusėje). Tik nedidelė jos dalis teka parko teritorija. Tačiau tai labai gražus upės fragmentas. Tarp Ančios ežero ir Turtulio kaimo esantis 2,5 km ilgio slėnis yra siauras ir gilus (30 m). Juodoji Ančia turi labai didelį, panašų į kalnų upės nuolydį (2 kilometrų atkarpoje- 24 metrų lygių skirtumas). Juodoji Ančia teka garmėdama, pervirsdama per daug riedulių. Ši atkarpa baigiasi Turtulio kaime dirbtiniu tvenkiniu. Kaimo pavadinimas kildinamas iš lietuviško žodžio „turtuolis“. Čia yra vandens malūno griuvėsiai, Suvalkijos kraštovaizdžio parko direkcijos turizmo informacijos punktas, turistinio inventoriaus nuoma. Galima įsigyti žemėlapių, pasiklausti informacijos.
Abu upės krantai statūs, vietom apaugę pušų ir eglių jaunuolynu ir pievų augalais, slėnio viduryje išsidėstę 13 Turtulio ozo kalvų.
Juodosios Ančios slėnį galima stebėti iš Turtulio kaime esančios apžvalgos aikštelės (regyklos). Už keliasdešimt metrų nuo šios vietos yra Šešupės pradžia. Netoli net kaimas Šešupka yra. Iš užpelkėjusio garmančio šaltiniais miškelio dalis vandens teka į Juodąją Ančią, o dalis – į Šešupę. Šešupė Lenkijos teritorija teka 24 kilometrus. Parko teritorijoje prateka per penkis ežerus ir lėtai plukdo savo vandenis Šešupės duburiu.
Čia prasideda Šešupė…
Bachanovo riedulynas (rezervatas)
Didžiausia ledynmečio laikų akmenų sankaupa ant Juodosios Ančios upės ir mažo upelio santakos kranto. 3 hektarų plote yra apie 10 tūkstančių riedulių, kurių skersmuo nuo 0,5 iki 3 m, keli net 6-9 metrų skersmens. Šie rieduliai atsirado tirpstančio ledyno vandeniui išplovus molio sluoksnį. Smulkesnės išplauto molio dalys (smėlis ir žvyras) buvo srovės išnešti. Šlaitas nėra labai įspūdingas, bet riedulių tikrai nemažai. Apačioje girdėti Juodosios Ančios čiurlenimas.
Bachanovo kaimas
Tai turistinis kaimas, esantis ant Ančios ežero kranto. Yra antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių akmens perdirbimo gamyklos liekanos.
Blaskovizna kaimas
Iš Bachanovo kaimo pasukus dešiniau, rasime vieną iš seniausių kaimų parke, kuris įkurtas 1603 metais, Ančios ežero pietrytiniame krante. Prie mašinų stovėjimo aikštelės kaimo pradžioje yra priėjimas prie ežero, kur išteka Juodosios Ančios upė.
Slėnis Gaciska
„Kabantis“ Gaciskos slėnis yra Kruški i Malesoviznos kaimų teritorijoje. Tai geomorfologinis objektas, ledynmečio epochos senosios Juodosios Ančios upės dugnas. Senosios upės slėnio dugnas – kabantis slėnis – yra 10 m aukščiau dabartinio Juodosios Ančios upės vandens lygio. Kabantis slėnis atsirado dėl ištekančių iš po ledyno upių ir upelių veiklos, kur jie sutekėdavo į slėnį ir žemumas su „negyvu“ ledu. Ištirpus „negyvam“ ledui, atsidengė esantis žemiau žemumų ir įdubų dugnas, kuris ir tapo upės slėniu. Senasis slėnis, netekęs vandens, liko aukščiau naujosios upės dugno. Tiesa sakant, norint tą kabantį slėnį sąmoningai pastebėti, reikia turistinio vadovo ir šiek tiek geologijos žinių. Vaizdai tikrai įspūdingi, bet tikėjomės šiek tiek daugiau.
Ančios kaimas
Ančios kaime yra seniausias parke medinis namas, dengtas nendrėmis. Pastatytas apie 1880 metus. Kaime pasukus į dešinę link ežero yra mašinų aikštelė. Šiek tiek paėjėjus, prieiname apžvalgos bokštą. Labai graži Ančios ežero panorama. Ančios ežeras (rezervatas) – giliausias ežeras Lenkijoje (108,5 m). Krantai labai statūs ir aukšti. Paplūdimys padengtas rieduliais, atsiradusiais tirpstant ledynui išplovus molį. Ežero plotas 305 ha.
Smalninkų kaimas
Restauruota medinė kapinių XVIII amžiaus koplyčia. Dvi apžvalgos aikštelės.
Kleščioveko kaimas
Kaimas įkurtas lietuvių XVII amžiuje. Čia buvo palivarkas su tvenkiniais, iš kurio liko mediniai statiniai, XIX-XX amžių sandūros svirnas, kelių tvenkinių sistema.
Gulbiniškių kalnas ( lenk. Gora Cisowa )
Moreninė aukštuma rytinėje parko dalyje, šalia Šešupės duburio. Tai kalva su ryškiu kūgio formos iškilimu centre (kaip vulkanas). Dėl to šiame krašte Gulbiniškių kalnas vadinamas Suvalkų Fudzijamą. Dar turi Supilto kalno pavadinimą. Su šiuo pavadinimu susijęs ir kalno papėdėje esantis ežeras Kopany (pavadinimas kildinamas iš lenkiško žodžio kopacz- kasti). Pagal legendą ežeras buvo iškastas, o iš žemės supiltas kalnas. Nuo šios įspūdingos kalvos viršūnės atsiveria nuostabi Suvalkijos kraštovaizdžio parko panorama. Priėjimas nuo automobilių stovėjimo aikštelės Gulbiniškių kaime. Aukštis 256 m virš jūros lygio. Kalnas laikomas Suvalkijos simboliu. Gulbiniškių kalnas buvo paskutinis mūsų kelionės taškas. Beje, čia vienintelė vieta, kur informacija buvo pateikta ir lietuvių kalba. Tiesa, ne visos raidės lietuviškos, bet suprasti galima. Čia jaunieji ekspedicijos dalyviai ėmė reikšti tylų protestą, todėl teko taikytis prie aplinkybių ir sukti link namų.
Parko gilumoje galima aplankyti Vodzilkų ir Lopuchovo sentikių kaimus. Sentikiai čia (kaip ir kituose Rusijos imperijos pakraščiuose) atsirado po 1667 m., kai patriarcho Nikono bažnytinis susirinkimas pradėjo gausias Rytų bažnyčios reformas. Sentikiai nepripažino reformų ir laikėsi senųjų papročių, todėl caro valdžios buvo persekiojami. Norėdami išvengti represijų, persekiojimų, persikėlė į imperijos pakraščius.
Vodzilkų kaimas įkurtas 1778 m. Šešupės duburyje. Medinė XIX a. antrosios pusės cerkvė apvainikuota aštuonkampiu bokštu. Šalia 1928 m. varpinė. Galima užsisakyti tradicinę sentikių pirtį. Lopuchowo kaimas įkurtas 1789 m. taip pat sentikių. Šį kartą šiuos kaimus „pažinome“ tik iš turistinio vadovo parašymų. Gal kada nors kitą kartą susipažinsime…
Praktiniai patarimai norintiems apsilankyti parke
Keliai gana neblogi, tik kiek siauroki (kartais sunku prasilenkti). Vietomis tenka ir žvyrkeliu pavažiuoti. Turistinių nuorodų daug, bet mes jų iki galo neperpratom. Visos rodyklės gana nedidelio formato, todėl reikia labai atidžiai sekti. Beveik visuose kaimeliuose yra parduotuvės, kavinukės, kuriose galima ir pavalgyti. Taip pat netrūksta kaimo turizmo paslaugas teikiančių gyventojų. Važiuojant automobiliu reikėtų būti labai atidiems dėl dviratininkų. Daugeliu kelių nužymėti ir dviračių takai. Patekti į pako teritoriją galima keletu kelių. Mes sukome nuo Šipliškių link Goldapės, iš Bacejly kaimo į kairę link Jelenievo. Autorius: Mindaugas Sėdaitis. / informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
Šiek tiek statistikos apie Suvalkijos kraštovaizdžio parką iš oficialaus parko informacinio leidinio: Suvalkijos kraštovaizdžio parkas buvo įkurtas 1976 m. (pirmasis kraštovaizdžio parkas Lenkijoje). Parko teritorija – 6284 hektarai (apie 60 % – dirbama žemė, 24 % – miškai, 10 % – vandenys, 2,8 % – durpynai, 3,2 % – statiniai ir kita). Parke yra 26 ežerai, apie 80 šaltinių ir versmių. Ką įdomaus ir gražaus galima pamatyti?
Kaimas įkurtas apie 1770 m. 1780 metais Lietuvos karališkojo ekonomo A. Tyzenhauzo dėka gavo miesto teises. Tačiau jas išlaikė neilgai (30 metų). 1815-1829 m. per kaimą ėjo pašto kelias iš Varšuvos į Peterburgą. Šiuo metu iš buvusio klestėjimo išlikęs miestelio urbanistinis planas su taisyklingo stačiakampio aikšte, iš kurios kampų eina keliai į Šiurpilius, Vyžainius, Bocejlius ir Suvalkus. Prie aikštės yra medinė 1878 m. bažnyčia.
Pilies kalnas Šiurpilių kaime.
Natūrali moreninė aukštuma, esanti prie Šiurpilių kaimelio ir to paties pavadinimo ežero. Kalną supa keturi ežerai: Šiurpilių, Kliučysko, Jegluveko ir Jegluvečeko. Kalno aukštis – 228 m virš jūros lygio, 45 m virš jį supančių ežerų paviršiaus. Ankstyvųjų viduramžių laikotarpiu čia buvo gynybinė jotvingių pilis. Tai, kaip skelbiama, vienas iš įdomiausių tokio tipo objektų šiaurės rytų Lenkijoje. Be gynybinių funkcijų kalnas buvo ir jotvingių genčių centras. X-XIII a. ši pilis buvo centrinis gynybinės sistemos taškas. Į šią sistemą įėjo gyvenvietės už ežerų, Bažnyčios ir Kapinių kalnai, Pustelnios sala Šiurpilių ežere bei salos Jegluveko ežere. Šiurpilių kaimą įkūrė XVII a. vienuoliai kamelduliai iš Vygrių. Pats pavadinimas kildinamas iš lietuviškų žodžių „šiurpi pilis“. Kaime prasideda 6 kilometrų pažintinis takas. Yra stendas su aprašymu ir žemėlapiu.
Šiek tiek toliau visai pakelėje atsiveria Rutkos riedulynas.
Juodosios Ančios slėnis
Juodoji Ančia – didžiausia Suvalkų krašto upė (Lenkijos pusėje). Tik nedidelė jos dalis teka parko teritorija. Tačiau tai labai gražus upės fragmentas. Tarp Ančios ežero ir Turtulio kaimo esantis 2,5 km ilgio slėnis yra siauras ir gilus (30 m). Juodoji Ančia turi labai didelį, panašų į kalnų upės nuolydį (2 kilometrų atkarpoje- 24 metrų lygių skirtumas). Juodoji Ančia teka garmėdama, pervirsdama per daug riedulių. Ši atkarpa baigiasi Turtulio kaime dirbtiniu tvenkiniu. Kaimo pavadinimas kildinamas iš lietuviško žodžio „turtuolis“. Čia yra vandens malūno griuvėsiai, Suvalkijos kraštovaizdžio parko direkcijos turizmo informacijos punktas, turistinio inventoriaus nuoma. Galima įsigyti žemėlapių, pasiklausti informacijos.
Abu upės krantai statūs, vietom apaugę pušų ir eglių jaunuolynu ir pievų augalais, slėnio viduryje išsidėstę 13 Turtulio ozo kalvų.
Juodosios Ančios slėnį galima stebėti iš Turtulio kaime esančios apžvalgos aikštelės (regyklos). Už keliasdešimt metrų nuo šios vietos yra Šešupės pradžia. Netoli net kaimas Šešupka yra. Iš užpelkėjusio garmančio šaltiniais miškelio dalis vandens teka į Juodąją Ančią, o dalis – į Šešupę. Šešupė Lenkijos teritorija teka 24 kilometrus. Parko teritorijoje prateka per penkis ežerus ir lėtai plukdo savo vandenis Šešupės duburiu.
Čia prasideda Šešupė…
Bachanovo riedulynas (rezervatas)
Didžiausia ledynmečio laikų akmenų sankaupa ant Juodosios Ančios upės ir mažo upelio santakos kranto. 3 hektarų plote yra apie 10 tūkstančių riedulių, kurių skersmuo nuo 0,5 iki 3 m, keli net 6-9 metrų skersmens. Šie rieduliai atsirado tirpstančio ledyno vandeniui išplovus molio sluoksnį. Smulkesnės išplauto molio dalys (smėlis ir žvyras) buvo srovės išnešti. Šlaitas nėra labai įspūdingas, bet riedulių tikrai nemažai. Apačioje girdėti Juodosios Ančios čiurlenimas.
Bachanovo kaimas
Tai turistinis kaimas, esantis ant Ančios ežero kranto. Yra antrojo pasaulinio karo laikų vokiečių akmens perdirbimo gamyklos liekanos.
Blaskovizna kaimas
Iš Bachanovo kaimo pasukus dešiniau, rasime vieną iš seniausių kaimų parke, kuris įkurtas 1603 metais, Ančios ežero pietrytiniame krante. Prie mašinų stovėjimo aikštelės kaimo pradžioje yra priėjimas prie ežero, kur išteka Juodosios Ančios upė.
Slėnis Gaciska
„Kabantis“ Gaciskos slėnis yra Kruški i Malesoviznos kaimų teritorijoje. Tai geomorfologinis objektas, ledynmečio epochos senosios Juodosios Ančios upės dugnas. Senosios upės slėnio dugnas – kabantis slėnis – yra 10 m aukščiau dabartinio Juodosios Ančios upės vandens lygio. Kabantis slėnis atsirado dėl ištekančių iš po ledyno upių ir upelių veiklos, kur jie sutekėdavo į slėnį ir žemumas su „negyvu“ ledu. Ištirpus „negyvam“ ledui, atsidengė esantis žemiau žemumų ir įdubų dugnas, kuris ir tapo upės slėniu. Senasis slėnis, netekęs vandens, liko aukščiau naujosios upės dugno. Tiesa sakant, norint tą kabantį slėnį sąmoningai pastebėti, reikia turistinio vadovo ir šiek tiek geologijos žinių. Vaizdai tikrai įspūdingi, bet tikėjomės šiek tiek daugiau.
Ančios kaimas
Ančios kaime yra seniausias parke medinis namas, dengtas nendrėmis. Pastatytas apie 1880 metus. Kaime pasukus į dešinę link ežero yra mašinų aikštelė. Šiek tiek paėjėjus, prieiname apžvalgos bokštą. Labai graži Ančios ežero panorama. Ančios ežeras (rezervatas) – giliausias ežeras Lenkijoje (108,5 m). Krantai labai statūs ir aukšti. Paplūdimys padengtas rieduliais, atsiradusiais tirpstant ledynui išplovus molį. Ežero plotas 305 ha.
Smalninkų kaimas
Restauruota medinė kapinių XVIII amžiaus koplyčia. Dvi apžvalgos aikštelės.
Kleščioveko kaimas
Kaimas įkurtas lietuvių XVII amžiuje. Čia buvo palivarkas su tvenkiniais, iš kurio liko mediniai statiniai, XIX-XX amžių sandūros svirnas, kelių tvenkinių sistema.
Gulbiniškių kalnas ( lenk. Gora Cisowa )
Moreninė aukštuma rytinėje parko dalyje, šalia Šešupės duburio. Tai kalva su ryškiu kūgio formos iškilimu centre (kaip vulkanas). Dėl to šiame krašte Gulbiniškių kalnas vadinamas Suvalkų Fudzijamą. Dar turi Supilto kalno pavadinimą. Su šiuo pavadinimu susijęs ir kalno papėdėje esantis ežeras Kopany (pavadinimas kildinamas iš lenkiško žodžio kopacz- kasti). Pagal legendą ežeras buvo iškastas, o iš žemės supiltas kalnas. Nuo šios įspūdingos kalvos viršūnės atsiveria nuostabi Suvalkijos kraštovaizdžio parko panorama. Priėjimas nuo automobilių stovėjimo aikštelės Gulbiniškių kaime. Aukštis 256 m virš jūros lygio. Kalnas laikomas Suvalkijos simboliu. Gulbiniškių kalnas buvo paskutinis mūsų kelionės taškas. Beje, čia vienintelė vieta, kur informacija buvo pateikta ir lietuvių kalba. Tiesa, ne visos raidės lietuviškos, bet suprasti galima. Čia jaunieji ekspedicijos dalyviai ėmė reikšti tylų protestą, todėl teko taikytis prie aplinkybių ir sukti link namų.
Parko gilumoje galima aplankyti Vodzilkų ir Lopuchovo sentikių kaimus. Sentikiai čia (kaip ir kituose Rusijos imperijos pakraščiuose) atsirado po 1667 m., kai patriarcho Nikono bažnytinis susirinkimas pradėjo gausias Rytų bažnyčios reformas. Sentikiai nepripažino reformų ir laikėsi senųjų papročių, todėl caro valdžios buvo persekiojami. Norėdami išvengti represijų, persekiojimų, persikėlė į imperijos pakraščius.
Vodzilkų kaimas įkurtas 1778 m. Šešupės duburyje. Medinė XIX a. antrosios pusės cerkvė apvainikuota aštuonkampiu bokštu. Šalia 1928 m. varpinė. Galima užsisakyti tradicinę sentikių pirtį. Lopuchowo kaimas įkurtas 1789 m. taip pat sentikių. Šį kartą šiuos kaimus „pažinome“ tik iš turistinio vadovo parašymų. Gal kada nors kitą kartą susipažinsime…
Praktiniai patarimai norintiems apsilankyti parke
Keliai gana neblogi, tik kiek siauroki (kartais sunku prasilenkti). Vietomis tenka ir žvyrkeliu pavažiuoti. Turistinių nuorodų daug, bet mes jų iki galo neperpratom. Visos rodyklės gana nedidelio formato, todėl reikia labai atidžiai sekti. Beveik visuose kaimeliuose yra parduotuvės, kavinukės, kuriose galima ir pavalgyti. Taip pat netrūksta kaimo turizmo paslaugas teikiančių gyventojų. Važiuojant automobiliu reikėtų būti labai atidiems dėl dviratininkų. Daugeliu kelių nužymėti ir dviračių takai. Patekti į pako teritoriją galima keletu kelių. Mes sukome nuo Šipliškių link Goldapės, iš Bacejly kaimo į kairę link Jelenievo. Autorius: Mindaugas Sėdaitis. / informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
