Pakartoti ekspedicijos - po pusantro šimto metų

Grafo K.Tiškevičiaus mokslinės kelionės Nerimi maršrutu plauks Lietuvos ir Baltarusijos keliautojai

Apie aštuoniasdešimt Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkų bei keliautojų šiandien pradės beveik mėnesį truksiančią kelionę Nerimi. Šia ekspedicija siekiama pakartoti žymiausią XIX amžiaus lietuvių mokslinę geografinę kelionę.

Finišuos Kaune

Keliautojai plaustais, katamaranais ir baidarėmis nuplauks Baltarusijos teritorija 237 kilometrus. Planuojama, kad Lietuvą keliautojai pasieks birželio 17 dieną. Mūsų šalyje ekspedicijos dalyviai nukeliaus dar 222 kilometrus, o liepos 2 dieną turėtų finišuoti Kaune, Neries ir Nemuno santakoje.

Lietuvoje prie ekspedicijos prisidės ir “Bliūškis” - iš plastikinių butelių pagamintas ekologiškas plaustas. Juo galės plaukti daugiau žmonių, prie ekspedicijos galės prisijungti ir neturintys plaukimo priemonių.

“Bliūškis” ekspedicijos lauks Lietuvos - Baltarusijos pasienyje ties Buivydžiais. Plausto kapitonas Vladas Kasperavičius teigė, kad kartu su juo iš pradžių plauks Senųjų Trakų kaimo jaunuoliai, jau ne vieną vasarą praleidę ant plausto.

Plaukiojo dešimt metų

“Bliūškio” istorija prasidėjo 1995 metais. Plaustas buvo sukonstruotas iš 4000 tuščių plastiko butelių, surinktų pakelėse, šiukšlių konteineriuose. “Bliūškio” vardas ir kilo iš subliūškusio butelio vaizdo.

Dešimt vasarų Nerimi ir Nemunu keliavo šimtai neįgaliųjų, sveikstančių narkomanų, sergančiųjų cukriniu diabetu, vaikų globos ir internatų auklėtinių. 2004 metais, baigus dešimtąją navigaciją, susidarė priverstinė pauzė. “Dabar baigiamas sumontuoti visiškai naujas plaustas, kuris galėtų plaukioti penkiolika metų”, - sakė V.Kasperavičius.

Anot jo, naujasis plaustas iš esmės nedaug kuo skirsis nuo pirmtako. Jame bus įrengtos penkios kajutės įgulai ir svečiams, veiks biotualetas, virtuvė, garinė pirtis. Plaustas turės variklį plaukimui prieš srovę, konstrukcija bus atspari škvalams.

Atidengs paminklą

Keliautojai ekspediciją Neries (Vilijos) upe pradės Baltarusijoje, Kameno kaime. Jame bus atidengtas paminklas grafui Konstantinui Tiškevičiui, kuris mokslinę geografinę kelionę surengė 1857 metais.

Kaip sakė vienas ekspedicijos “Neris ir jos krantai” organizatorių Kęstutis Navickas, pagrindinis kelionės tikslas ir yra pakartoti maršrutą, kurį 1857 metais nukeliavo K.Tiškevičius.

“Grafas plaukdamas atliko etnografinius pakrančių tyrimus, matavo Neries debetą, aprašinėjo krantus, rėvas. Ekspedicijoje dalyvausianti lietuvių ir baltarusių mokslininkų grupė bandys tą pakartoti”, - teigė K.Navickas.

Anot jo, ekspedicijos metu taip pat bus siekiama skatinti visuomenės domėjimąsi turiningu su Neries upe susijusiu kultūros paveldu, atskleisti upės grožį, jos turistinį patrauklumą.

Reikėjo derinti su Baltarusija

Vidutiniškai per dieną ekspedicijos dalyviai nukeliaus po 15 - 20 kilometrų. “Keliausime gana lėtai, nes reikia laiko tyrimus atliksiantiems mokslininkams. Taip pat bandysime išsamiau susipažinti su lankomų regionų kultūra, tradicijomis”, - teigė K.Navickas. Anot jo, daug laiko sugaišta derinant kelionę su Baltarusija. “Tačiau valstybinės institucijos jau pasirūpino, kad nebūtų trukdžių”, - teigė K.Navickas.

Kiekvienoje ekspedicijos sustojimo vietoje vyks vakaronės, bus verdama žuvienė. Keliautojai turės progą aplankyti Verkių regioninį parką, Nemenčinę, Kernavę, susitikti ir pabendrauti su vietos gyventojais.

Visą daugiau nei mėnesį truksiančios ekspedicijos metu surinktą medžiagą rudenį ketinama pristatyti visuomenei. Lapkričio mėnesį planuojama surengti Neriai skirtą konferenciją, surengti nuotraukų parodą. Be to, planuojame išleisti specialų leidinį, kuriame bus pristatomas visas maršrutas, nuorodos į šiandien ten esančias vertybes.

Keliavo jau sirgdamas

Prieš 150 metų vykusi ekspedicija laikoma žymiausia XIX amžiaus geografine kelione buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija. Kelionės metu K.Tiškevičius (1806 - 1868) pirmasis iš mokslo pasaulio atstovų išmatavo ir aprašė Neries aukštupį - pirmuosius 77 upės kilometrus, geografijos, istorijos, etnografijos požiūriu ištyrė visą Neries upę. Ekspedicijos rezultatai buvo paskelbti atskira knyga “Neris ir jos krantai”, kuri išleista 1871 metais, po autoriaus mirties.

Į XIX amžiaus ekspediciją laivu grafas leidosi gerokai pasiligojęs. Jis negalėjo aprašyti įspūdžių, todėl juos diktavo raštininkui. Taip pat buvo sudaryti du Neries žemėlapiai ir upės rėvų atlasai. Vienas komplektas neseniai buvo rastas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kitas dar XIX a. atsidūrė Sankt Peterburge. Spausdinimo kaštai tuo metu buvo labai dideli, todėl žemėlapiai išspausdinti gerokai vėliau.

Dainoras LUKAS

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Kauno diena“ 2007m. birželio mėn. 6 d.

/Informacijos šaltinis – www.kaunodiena.lt /