Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Akmuo sodyboje

Spausdinti

Rieduliai Lietuvoje garbinami nuo seno, kai kurie buvo laikomi šventais. Lietuvai akmenis padovanojo paskutinysis ledynmetis, atslinkęs iš Skandinavijos. Dovanos atskiriems šalies rajonams buvo skirtingos. Suapvalinti akmenys, didesni nei 200 mm skersmens, vadinami rieduliais, kampuoti – luitais. Senoliai žinojo stambių akmenų vertę.

Japonijoje – ypatinga reikšmė

Ypatingi akmenų garbintojai yra japonai. Japoniškuose soduose akmeniui tenka svarbi vieta, kuriami ir vien tik akmenų sodai.
Senovėje tikėta, kad akmenyse gyvena dievai, todėl jiems buvo aukojamas švęstas aliejus – juo akmenys būdavo tepami. Šios tradicijos tęsiamos ir šiandien. Gyvenamojoje aplinkoje esantys akmenys blizginami, tepami specialiu laku. Vaikams Japonijoje organizuojamos ekskursijos, kur prie kiekvieno didesnio riedulio apie pusvalandį kalbama apie jo estetinę vertę: spalvą, tekstūrą, formą, paminklo įvaizdį, sąlytį su aplinka (kokie augalai ir gyvūnai yra akmens gyvenimo bendrakeleiviai).
Vaikams aiškinama ir akmenų gyvenimo biografi ja: tai žmogaus gyvenimo palydovas, kuris skleidžia teigiamą energiją, žmogų gydo, ramina, o kartais ir guodžia.

Skleidžia paslaptingą spinduliavimą

Lietuvos bioenergetikai, remdamiesi biolokaciniais tyrimais, taip pat vis dažniau prabyla apie akmens spinduliavimą ir jo įtaką žmonėms.
Į šiaurę nuo Švendubrės kaimo (netoli Druskininkų) stūkso didžiulis Velnio akmuo, laikomas mitologiniu. Biolokaciniai tyrimai parodė, kad jis yra dviejų geoaktyviųjų juostų susikirtime. Netoli akmens praeina tektoninis lūžis. Bioenergetikai šį akmenį lygina su menhyrais – priešistoriniais įrenginiais, kurie randami energetinių tinklų susikirtimuose, tai yra neigiamos energijos taškuose. Menhyrai pakeičia neigiamą žemės energiją ir skleidžia teigiamus energijos srautus. Bioenergetikai mano, kad šios savybės būdingos ir Švendubrės Velnio akmeniui. Jautrūs žmonės šalia jo jaučia paslaptingą spinduliavimą. Manoma, kad šis akmuo kadaise galėjo būti svarbus kaimo gyventojų būčiai ir buičiai: palankiai gyvenamajai aplinkai, žmonių ir jų gyvulių sveikatai, javų derlingumui ir pan.

Akmuo nusipelno pagarbos

Lietuvos sodybose ir jų aplinkoje nemažai riedulių. Tikra akmenų karalystė yra Stasės Misevičienės sodyba Eičių kaime, Tauragės rajone. Moteris akmenis pamėgo nuo pat vaikystės. Dabar jos karalystėje per pusšimtį riedulių.
Sodybos šeimininkė džiaugiasi akmenų grožiu ir tvirtai tiki jų skleidžiama energija, įtaka žmonių sveikatai. Gydytis į akmenų karalystę dažnai ateina ir jos kaimynai. Stasė Misevičienė mano, kad kiekvienoje Lietuvos sodyboje ar jos aplinkoje galėtų būti vienas kitas didesnis riedulys. Pritariu šiai minčiai. Akmuo nusipelno pagarbos kaip kraštovaizdžio elementas.
Išraiškingos formos, struktūros akmenys skleidžia šilumą ir šaltį. Jie teikia estetinį pasigėrėjimą, tam tikrą prieglobstį. Parimus ant akmens ir stebint aplinką, žvelgiant į tolį, galima ramiai apmąstyti kasdienius rūpesčius, gyvenimo prasmę ar tiesiog atsikvėpti.
Stambesnis akmuo ar keli akmenys sodybos gale, galulaukėje ar tiesiog atokesnėje vietoje galėtų būti kiekvienoje sodyboje. Būtų gerai, kad šalia akmens atsirastų ir apsaugos zona, kurioje nebūtų ariama, purškiami pesticidai. Prie stambių akmenų greit susiformuoja augalija, atsiranda gyvūnų, mėgstančių akmens aplinką.
Akmeniui radus tinkamą vietą, aplinką galima iš karto pagražinti – pasodinti paviršinę šaknų sistemą turinčių augalų, pvz., šilokų, šilinių, gvazdikų, žąsinių sidabražolių ir kt.

Akmenų muziejus – ne vienas

Detaliau su akmenų gyvenimu galima susipažinti akmenų muziejuose.
Respublikinio V.Intos akmenų muziejaus (Skuodo r.) lauko ekspozicija išdėstyta Bartuvos slėnio terasoje, aštuonių hektarų plote. Joje eksponuojama per 200 didelių riedulių. Iš viso muziejuje sukaupta apie 150 tūkst. akmenų. Mažiausias jų sveria tik keletą gramų, o didžiausias – 50 tonų.
Akmenų ekspozicija šalia žemdirbystės padargų ir mašinų ekspozicijos yra ir Aleksandrijos muziejuje (Skuodo r.). Čia akmenys sugrupuoti pagal dydį, formą, akmens spalvą, struktūrą ir energetines savybes. Daugiausia jie suvežti iš aplinkinių kaimų laukų, Pakalniškių žvyro karjero.


Autorius: Rimantas Grikevičius

/ Informacijos šaltinis: www.valstietis.lt /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai
RSS komentarai
 
Autostop.ltDviratis.ltNuotykių maratonas
 

Kelionės

    Kultūrinis turizmas


      Daugiau kultūros

      Stovyklos vaikams

        Pasidalinkite info

        Bookmark and Share

        Reklamėlė

        SveikasVaikas.lt
        dzordzas.lt
        Klajoklis
        Lokės pėda
        MontisMagia.lt
        Suduvos Gidas
        Ditma.lt
        keliones_ir_pramogos
        PailsekLietuvoje.lt
        ZaliejiTuristai.lt
        ViskasTurizmui.lt 120
        robinzonada.lt
        Armijai ir civiliams aic.lt
        MusuPaveldas.lt
        Sportas ir mada expedition.lt

        Juokelis

        Du turistai atvyksta autobiliu į nedidelį Italijos miestelį. Vienas ir sako:
        - Petrai , pažiūrėk, kur mes esame ?
        Petras varto turistinį Italijos žemėlapį ir sako :
        - Mes septyniasdešimt šeštajame puslapyje.
        - Puiku! – sako draugas. – Važiuojam toliau. Turime šiandien suspėti nuvažiuoti iki aštuoniasdešimt trečiojo puslapio.