Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Ambicingasis „Rail Baltica“ – išsvajotas ir reikalingas

Spausdinti

Kai kalbame apie 2020 ar net 2034 metus, įsivaizduoti, kaip tuo metu mes gyvensime, yra labai sunku. Tačiau būtent tokias datas mini projekto „Rail Baltica“ įgyvendintojai ir vertintojai. Kita vertus, šios tolimos perspektyvos sufleruoja ir apie projekto mastą – pirmą kartą su Europos geležinkelio sistema bus sujungtos penkios Baltijos regiono šalys.

Neseniai viešumoje pasirodžius klaidingam pareiškimui, kad Europos Sąjunga neberems naujo geležinkelio statybos, projekto kuratoriai su ministru Eligijumi Masiuliu priešakyje suskubo aiškinti tikrąją padėtį ir pasakoti apie projekto vykdymo eigą. Galbūt verta dar kartą prisiminti, kodėl Lietuvai ir visam Baltijos regionui reikalaingas „Rail Baltica“ ir kokie iššūkiai mūsų lauks net dar pradėjus riedėti pirmajam lokomotyvui?

Jei geležinkelis bendras – ir lėšos visų

Projektą „Rail Baltica“ koordinuoja visos 5 penkios projekte dalyvaujančios šalys: Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, kiekviena jų atsakinga už savo teritorijoje planuojamus darbus. Europos Sąjungos paramos vaidmuo, žinoma, svarbus, tačiau parama šalims yra skirstoma per įvairius fondus – Sanglaudos, ES transporto tinklų TEN-T ir kitus. Per artimiausius metus „Rail Baltica“ statyboms ketinama panaudoti nuo 50 iki 85 proc. skiriamos paramos, likusios lėšos bus dengiamos iš valstybių biudžetų ir paskolų.

Pagrindinė „Rail Baltica“ misija – pagerinti krovinių pervežimą Baltijos regione ir padaryti tranzitą atkarpoje nuo Helsinkio iki Varšuvos kaip niekada efektyvų, tačiau projekto entuziastai kalba ir apie keleivinio transporto galimybes.

„Žvelgiant į tolimesnę perpektyvą, naujos kartos keleivinio geležinkelių transporto galimybė „Rail Baltica“ geležinkeliu nėra jau tokia utopiška, nes iki 2013 metų pabaigos planuojama nutiesti europinės vėžės liniją nuo Šeštokų (Lazdijų r.) iki Kauno. Dėl tolimesnio europinės vėžės tiesimo tikslingumo šiuo metu atliekama studija kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis“, – dėsto Susisiekimo viceministras Arūnas Štaras, – „Naujuoju geležinkeliu keleivius vežti galės Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje įregistruota geležinkelio įmonė, įgijusi licenciją ir saugos sertifikatą ir sudariusi sutartį su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju“.

Anot viceministro Arūno Štaro, tenka pripažinti, kad keleivinis geležinkelių transportas nuostolingas, o valstybė yra įpareigota kompensuoti nuostolius vežėjams, kurie pagal įstatymus įsipareigoja aptarnauti visuomenę. Vis tik turėti europinę vėžę per savo šalies teritoriją – o tai reiškia ir tiesioginį susisiekimą su visa Europa – yra strategiškai svarbu tiek Lietuvai, tiek kitoms „Rail Baltica“ projekto partnerėms.

Nauda akivaizdi, bet sunkiai paskaičiuojama

Tokių lėšų, kokių reikia „Rail Baltica“ projektui, Baltijos šalys neturi, todėl be Europos Sąjungos fondų paramos ir institucijų kompetencijos – įgyvendinimas neįmanomas. Tiek Lietuva, tiek kitos šalys jau dabar privalo galvoti, kokių veiksmų imtis ateityje, kad visos investicijos imtų atsipirkti. Tai reiškia, kad net ir kitąmet nutiesus europinę vėžę per Lietuvą ir Latviją, tikėtis staigaus tranzito suaktyvėjimo sunku. Taip yra ne todėl, kad ydinga pati „Rail Baltica“ idėja, o dėl to, kad pervežant tiek krovinius, tiek keleivius linkstama rinktis kelių transportą. Transporto sistema negali būti reformuojama akimirksniu, todėl tikrąja sėkme bus galima laikyti, kai geležinkeliu ims naudotis visų Lietuvos regionų atstovai. Susisiekimo ministerija jau dabar kalba apie šių procesų skatinimą.

Žinoma, strateginės svarbos geležinkelio didieji šalies miestai nori ir savo pašonėse – tai labai reikšmingas įnašas į miesto infrastruktūrą, naujų paslaugų, susijusių su transportavimu, kūrimas ir, žinoma, patogesnis ir saugesnis krovinių gabenimas. Pavyzdžiui, europinės vėžės siekė Panevėžys, tačiau jį nurungė Šiaulių miestas, kurio pramoninkų asociacija jau pakrikštijo „Rail Baltica“ geležinkelį „verslo arterija“. Ekspertų vertinimu, taip nuspręsta dėl stambaus Radviliškio geležinkelio mazgo netoli Šiaulių. Alternatyvių „Rail Baltica“ tiesimo vizijų neatsisako ir Vilniaus valdžia. Tačiau panašu, kad greičiausiai europinė vėžė pasieks laikinąją sostinę – netgi svarstomi planai greta Kauno statyti stambų logistikos centrą.

Kol kas projekto dalyviai užimti einamosios projekto stadijos klausimais – kaip užtikrinti 0,7 milijardo litų finansavimą atkarpoms iki Marijampolės ir Kauno, kur statyti krovinių perkrovimo stotį, kaip užtikrinti greitą traukinių perkėlimą nuo europinių vėžių ant plačiųjų ir atvirkščiai.

Viešojoje erdvėje gausu neigiamos informacijos apie šiuos „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbus, todėl kartais tiesiog pamirštamas pagrindinis tikslas. „Rail Baltica“ – tai Baltijos regiono kelias, kuris ekonomiškai pagrįs ir sutvirtins gyventojų valią ir siekius. Bus užtikrintas sklandesnis susisiekimas tarp Baltijos ir kaimyninių šalių, taip pat regionas pasiteisins kaip patogus tranzito koridorius. Europai šis projektas nemažiau svarbus – prie geležinkelio transporto sistemos prisijungs dar vienas jos besivystantis regionas.

Faktai ir skaičiai:

* Lietuvoje jau nutiestas 22 kilometrų ilgio europinio geležinkelio ruožas nuo Lenkijos sienos iki Šeštokų ir Mockavos geležinkelio stočių.„Rail
* Baltica“ geležinkelio ilgis Lietuvos teritorijoje sieks 335 kilometrų. Iš viso linijos nuo Varšuvos iki Talino ilgis sieks 1142 kilometrus.
* Europinės vėžės atkarpai iki Kauno statyboms vyriausybė ir Susisiekimo ministerija iš Sanglaudos fondo prašo skirti 287 milijonus litų paramos.
* „Rail Baltica“ vardas planuojamam statyti geležinkeliui buvo suteiktas dar 1998-aisais, o Lietuvai, Latvijai ir Estijai įstojus į Europos Sąjungą, projektas tapo visos ES prioritetu. 2004 metais jis su dar 30 kitų transeuropinių tinklų projektų buvo atrinktas iš pusantro šimto paraiškų.

 


/ Informacijos šaltinis: www.europosistorijos.lt /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai (1)
RSS komentarai
1. 2012-05-25, 07:14
 
CARAS BUVO PROTINGESNIS 
- Seneli, kodėl po mūsų langais traukiniai taip lėtai važiuoja? - klausė anūkėlis. 
- Todėl kad jie važiuoja per miestą, - atsakė senelis. 
- O kodėl jie važiuoja per miestą? - vėl klausė anūkėlis. 
- Todėl kad aš taip nusprendžiau, - atsakė senelis. 
- O kodėl Jūs taip nusprendėt? - klausė anūkėlis. 
- Todėl kad aš bijojau Kubiliaus, - atsakė senelis. 
- O kas tas Kubilius buvo, ar jis koks caras buvo, kad jo reikėjo bijoti? 
- Ne sūneli, jis nebuvo caras, jis buvo tik vyriausybės vadovas, - atsakė senelis. 
- O, o, seneli, kas tu toks buvai? - vėl klausė anūkėlis. 
- Aš buvau savivaldybės tarybos narys, - atsidusęs atsakė senelis. 
O traukiniai vis po langais dudun dudun dudun... 
- Kodėl, seneli, toks susimąstęs? - klausė vėl anūkėlis. 
Senelis patylėjo patylėjo ir tarė: 
- Jo, caras buvo protingesnis už mane, jis statė geležinkelį šalia miesto. 
- Tai jau taip, kad buvo protingas, todėl ir caras buvo - pritarė anūkėlis.
 
Darius
 
Autostop.ltDviratis.ltNuotykių maratonas