Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Europos kultūros sostinė:didmiestis ar regiono miestas?

Spausdinti

Nedideli Lietuvos miesteliai įrodė, kad ne tik sostinė gali didžiuotis turtingu kultūriniu gyvenimu: Zarasai, Plungė ir šių metų Lietuvos kultūros sostine tapusi Ramygala rengė ir tebetęsia kokybiškus ir įdomius renginius. Pasigirdo nuomonių, kad norint įgyvendinti sėkmingą ir kokybišką kultūrinę programą, nėra būtini milijoniniai biudžetai bei pasaulinės žvaigždės. Nusprendėme pasidomėti, ar mažesni miestai turėtų pakankamai potencialo tapti ne tik Lietuvos, bet visos Europos kultūros sostine.

Šių metų sostinės

Praėjusių metų pabaigoje iš Vilniaus ir Linco (Austrija) Europos kultūros sostinių vardą perėmė Vokietijos Rūro regione įsikūręs Esenas, Pietų Vengrijoje esantis Pėčas ir Turkijos sostinė Stambulas. Visuose trijuose itin skirtinguose Europos miestuose numatyta gausi kultūrinė programa, kuri, tikimasi, sutrauks daugybę vietos ir užsienio šalių lankytojų.

Eseno ir Rūro regiono projekto rengėjai per šiuos metus tikisi atgaivinti urbanizuotą Vakarų Vokietijos sritį. Praeityje didžiausiu pramoniniu Europos regionu buvęs Rūras nebeveikiančias anglies kasyklas ir plieno gamyklas šiandien stengiasi paversti muziejais ir meno erdvėmis. Vengrijos miestas Pėčas, turintis 150 tūkst. gyventojų, pabrėžia savo išskirtinį daugiakultūrinį paveldą: seniau jame apsistodavo per Europą keliaujantys pirkliai bei kariuomenės. Programos metu miestas tikisi stiprinti ryšius su kaimyninėmis šalimis – itin didelis dėmesys bus skiriamas Balkanų regionui. Nors Turkija dar tik siekia narystės ES, tačiau šiais metais Stambului taip pat suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Turkija nėra pirmoji ES nepriklausanti šalis, kurios miestas gauna šį titulą: 2008 m. Europos kultūros sostine buvo tapęs Norvegijos miestas Stavangeris. Stambulas, istoriška civilizacijų kryžkelė tarp Europos ir Azijos, šiais metais vilios savo turtingos įvairialypės kultūros renginiais.

Mažesnio miesto galimybės

25 metų Europos kultūros sostinių patirtis patvirtina, kad šį vardą gali pelnyti nebūtinai šalies sostinė: šių metų Esenas ir Pėčas, praėjusiųjų Lincas (Austrija), 2005 m. Korkas (Airija) ir daugelis kitų. Prieš dvejus metus Lietuvoje pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos kultūros sostinė“ parodė, kad mažesni Lietuvos miestai taip pat gali stebinti originaliu kultūriniu gyvenimu, tačiau ar jie sugebėtų patraukti visos Europos dėmesį?

Projekto „Lietuvos kultūros sostinė“ tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti meną regionuose. Galbūt šis projektas galėtų tapti atspirties tašku Lietuvos regionams svarstant apie Europos kultūros sostinės vardą? „Manau, kol kas miesteliai nelabai pasirengę tapti Europos kultūros sostine, pirmiausia dėl nepakankamos infrastruktūros. Kita vertus, kai kurie rajonų centrai (jau ir buvę Lietuvos kultūros sostine – Zarasai, Plungė) pretenduoti galėtų anksčiau. Vis dėlto labai norėtume, kad regionų miesteliams projektas „Lietuvos kultūros sostinė“ taptų gera mokykla išeiti į europinę erdvę“, – teigia LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.

Balandžio mėn. viduryje Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyrius pakvietė į diskusiją, ar Šiauliai galėtų tapti Lietuvos kultūros sostine, ir ką apskritai suteikia miestui šis vardas. „Vien titulas neduoda nieko. Apčiuopiamą naudą gali duoti projektui skirtos lėšos, kurios padės suburti kūrybiškus žmones, leis jiems įgyvendinti savo sumanymus. Simbolinę prasmę titulas turėtų duoti miestiečiams – norą didžiuotis savo miestu“, – galimas naudas vardija Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Bielskienė. Paklausta, ar Lietuvos regioninis miestas galėtų tapti Europos kultūros sostine, P. Bielskienė abejojo: „Miesteliai neturi pakankamai potencialo ateityje būti Europos kultūros sostinėmis, nes jie tiesiog yra regionų miesteliai. Mano įsitikinimu, dėl susiklosčiusios geografinės, politinės ir kultūrinės situacijos į Europos kultūros sostinės vardą ateityje galbūt galėtų pretenduoti nebent Klaipėda“.

Visai kitos nuomonės yra Ilona Vaitkevičienė, pirmosios Lietuvos kultūros sostinės Zarasų viena iš projekto autorių: „Manau, kad mažesnis miestelis tikrai sugebėtų prisiimti tokią atsakomybę. Žinoma, galbūt sudėtingiau būtų tam, kuris nėra buvęs Lietuvos kultūros sostine, tačiau turint patirties, tikrai viskas įmanoma.“ Anot I. Vaitkevičienės, vienu didžiausių iššūkių gali būti reikiamos infrastruktūros trūkumas, o kultūrinei programai reikalingų kūrybingų ir entuziastingų žmonių, pasak jos, regionuose taip pat gausu kaip ir sostinėje.

Europos Komisijos atliktame tyrime, nagrinėjusiame 29 Europos kultūros sostinių patirtį, teigiama, kad dauguma Europos kultūros sostinėmis tampančių miestų yra sostinės, istoriniai kultūros centrai, regionų centrai. Miestų populiacija svyruoja nuo 62,5 tūkst. (Veimaras) iki 1,118 mln. (Praha). Šiuo požiūriu Lietuvos miestai (pvz. Kaunas, Panevėžys, Alytus) tikrai galėtų pretenduoti į Europos kultūros sostinės vardą. Tyrime taip pat pažymima, kad pastaruoju metu vis dažniau Europos kultūros sostinės vardas yra suteikiamas miestui, kuris savo programoje apima visą regioną – pavyzdžiui, šių metų Esenas su Rūro regionu. Šiuo atveju Klaipėda su Žemaitijos regionu galbūt galėtų visai sėkmingai pasinaudoti šia tendencija.

Akivaizdu, kad mažesni Lietuvos miesteliai turi potencialo ateityje tapti visos Europos kultūros centrais. Semdamiesi patirties, ugdydami kūrybingus žmones ir dalyvaudami tokiuose projektuose kaip „Lietuvos kultūros sostinė“ ilgainiui mūsų regioniniai miestai taps lygiaverčiai konkuruodami dėl žinomumo Europos arenoje ar net dėl Europos kultūros sostinės vardo.

Tai įdomu
* Europos kultūros sostinės idėja įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva.
* Pirmąja Europos kultūros sostine 1985 m. tapo Atėnai.
* Europos kultūros sostinės renginiuose turi atsispindėti miesto europietiškumas; renginiai turi remti bendrą miesto vystymąsi, į juos turi būti tiesiogiai įtraukti gyventojai.
* Iki 2004-ųjų m. Europos kultūros sostinę rinkdavo ES valstybės narės. Išrinktam miestui Europos Komisija kiekvienais metais skirdavo subsidiją. Nuo šiol Europos kultūros sostinę kiekvienais metais skiria ES valstybės narės pasiūlius Komisijai, kuri atsižvelgia į Europos Parlamento ir iš septynių nepriklausomų kultūros ekspertų sudarytos komisijos nuomonę.
* Europos Komisija Europos kultūros sostinei skiria 1,5 mln. eurų, tačiau apie 80 proc. nacionalinės programos sąnaudų turi padengti vietinė Europos kultūros sostinės valdžia.

 

2010-04-27
/ Informacijos šaltinis: www.europosistorijos.lt /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai
RSS komentarai
 
Dviratis.ltNuotykių maratonasAutostop.lt
 

Kelionės

    Kultūrinis turizmas


      Daugiau kultūros

      Stovyklos vaikams

        Pasidalinkite info

        Bookmark and Share

        Reklamėlė

        Irklakojis
        Bicsport
        LTV.lt
        expedicija.lt
        dzordzas.lt
        MontisMagia.lt
        ViskasTurizmui.lt 120
        Ditma.lt
        ZaliejiTuristai.lt
        MusuPaveldas.lt
        Sportas ir mada expedition.lt
        PailsekLietuvoje.lt
        Armijai ir civiliams aic.lt
        robinzonada.lt
        keliones_ir_pramogos

        Juokelis

        - Štai jums auliniai, kuriuos užsakėte naująjai poliarinei ekspedicijai. Tikiuosi jums patiko tie, kuriuos pasiuvau jūsų praeitam žygiui?
        - Taip, labai. Tai buvo patys skaniausi auliniai, kokius tiktai teko valgyti.