Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Kaip padaryti dirbtinį sniegą

Spausdinti
Sužinojus, kad šio straipsnio autoriai gyvena ir dirba centrinėje Švedijoje, apie 500 km nuo Stokholmo, kas maždaug atitinka Kandalakši platumą, skaitytojui gali iškilti pagrįstos abejonės. „Į šiaurės ašigalį su savo sniegu?“ – paklaus jis, prisimindamas nuo vaikystės pažįstamą Sniego karalienę. Kam žiemą gali neužtekti metro storumo sluoksnio sniego?

Atsakymas į klausimą paprastas: „žiūrint kam ir kokiu tikslu...“ . Jei jūs iš ryto nukasinėjate nuo savo mašinos per naktį iškritusį sniegą – ir taip jau trečią kartą šią savaitę – jums ir penkių centimetrų sniego bus daugiau nei pakankamai! O įsivaizduokite, kad jūs iki sausio laukėte, kad galėtumėte išbandyti naująją savo klanų slidinėjimo įrangą. Ir galiausiai išsiruošėte slidinėti ant savo mėgstamo kalno... Ir kaip tik tuo metu suspaudė šalčiai ir termometro stulpelis iki balandžio vidurio išsilaikė žemiau minus 25°C, o po to sniegas stulbinančiu greičiu ištirpo per savaitę... Ką jūs pasakysite apie tokį atvejį?
Todėl ir nenuostabu, kad atsiranda žmonių, kurie sutinka mokėti už tai, kas paprastai krenta iš dangaus „dykai“. Kaip, atitinkamai, egzistuoja ir tie, kurie tokį dirbtinį sniegą gamina. Daugelis kalnų slidinėjimo kurortų, tarp jų ir Rusijos bei Švedijos kurortai, naudodami specialias „padengimo sniegu“ sistemas prailgina kalnų slidinėjimo sezoną net iki keturių mėnesių (du – žiemos pradžioje ir du – pavasarį). Be to, ar beverta minėti, kad tuo metų laiku oras būna kur kas švelnesnis ir palankesnis, tai yra, idealiai tinkantis puikiam šeimyniniam poilsiui....

Šimtas sniego pavadinimų

Sakoma, kad Šiaurės Skandinavijos kalbose egzistuoja šimtas sniegą reiškiančių žodžių ir tai visiškai nestebina. Nes ir šio „gėrio“ žiemą čia būna daugiau nei pakankamai, ir pati sniego struktūra labai nepastovi ir priklausanti nuo oro temperatūros ir drėgmės. Slidžių mėgėjai gerai žino, kad sniegas gali būti „kietas“, „minkštas“, drėgnas ir t.t. Kartais slidės slysta „pačios“, o jau kitą dieną reikia dėti pastangas netgi norint nuvažiuoti nuo kalniuko.
Šiuolaikinėse slidinėjimo varžybose medalių likimą kartais nulemia dešimtosios sekundės dalys. Kai kalnų slidžių sporte kova eina jau dėl šimtųjų ir tūkstantųjų sekundės dalių! Ir štai po to, kai mes metus, o gal ir du, su nekantrumu laukiame tarptautinių varžybų, iš anksto įsigyjam bilietus ir užsisakom viešbutį, organizatoriai paskutiniu momentu ima ir viską atšaukia. Nes Dangus į tinkamą vietą „neatsiuntė“ taip reikalingo sniego, kuris vietoje to, vėl visas iškrito prie jūsų garažo...

Remiantis Švedijos regioninio klimato modeliavimo projekto (SWESLIM) duomenimis, iki 2010 metų vidutinė Švedijos temperatūra pakils 3,8°C. Pagal apskaičiavimus, šiaurinės Europos dalies atšilimas bus ryškesnis nei kituose regionuose, ir tai žiemos sporto mylėtojams gali sukelti daug nusivylimų. Taip pat tikėtinas metinės kritulių normos padidėjimas greičiausiai įvyks dėl vasarinių ir ypač, dėl rudeninių liūčių. Kartu su viduržiemio temperatūrų augimu tai lems sniego dangos sumažėjimą ir vėlesnę slidinėjimo sezono pradžią. Be to, problemos su sniegu būdingos ne tik Skandinavijai. Pavyzdžiui, 2003 metais Rytų Sibiro kalnų slidinėjimo kurortuose slidžių sezono atidarymas įvyko tik Naujųjų metų išvakarėse, o 1989-99 metais – tik sausio 3 dieną!

Tokiu būdu „dirbtinis“ sniegas žiemos sporte reiškia stabilumą ir kokybę. Sniego generavimo sistemos naudojamos tada, kai yra būtina situacijos kontrolė: kad sniegas būtų ten, kur reikia, tada, kada reikia, ir toks, kokio reikia. Reiktų paminėti, kad sniego generavimo sistemos naudojamos ir ne sporto srityje. „Dirbtinis“ sniegas gali būti naudojamas tikrinant lėktuvų sistemas prieš ledo susidarymą, tikrinant žiemines padangas ir netgi miško jaunuolynų apsaugojimui nuo šalčio.

Ar paprasta padaryti sniegą?

Dauguma yra įsitikinę, kad padaryti sniegą yra visiškai paprasta – užtenka tik vandens ir šalčio. Tačiau tai tik atrodo paprasta. Mes siūlome tiems, kas gyvena šaltame klimate, paprastą ir saugų eksperimentą. Paimkite vandens purkštuvą, kuris paprastai naudojamas kambariniams augalams drėkinti arba lyginant skalbinius. Pripildykite jį šaltu vandeniu iš vandentiekio ir išeikite į lauką šaltą (šaltesnę nei minus 10°C) dieną bei pradėkite purkšti vandenį aukštėliau į orą. Kaip jūs manote, kas jums gausis? Didelės ir pūkuotos snaigės? Nieko panašaus – maži ir blizgantys... ledo gabaliukai.

Kodėl gi žiemą iš dangaus krenta būtent snaigės? „Jų gamybos paslaptis“, paslėpta aukštai debesyse, ji slypi nuolatiniame ledo kristalų augime ant taip vadinamo pradinio „kondensacijos centro“ esant tam tikroms sąlygoms. Jei sąlygos bus netinkamos, vietoje snaigių iškris tvirti lediniai kamuoliukai (vasarinė kruša) arba tai, kas Rusijoje vadinama „kruopomis“ ,tai yra palyginti tankus, granuliuotas sniegas, kuris būdingas vėlyvam rudeniui.

Kas gi būtina sėkmingam „sniego dangos sukūrimui“? Akivaizdu, kad reikia tam tikros temperatūros vandens, „purškimo“ tam tikru būdu, šalto oro... Dar – kažkokio gamtos „stebuklo“ arba, bent jau, sudėtingos techninės įrangos. Ir tik tada mes su įsitikinimu galėsim pranešti „tebūnie sniegas“! Ir jis bus!

Pažvelkime į "sniego patraukos" vamzdį

O dabar - smalsiems ir nebijantiems tam tikrų techninių detalių. Šiais laikais naudojamus sniego generavimo aparatus galima išskirti į du pagrindinius tipus: ventiliatoriniai (paprastai vadinami „sniego patrankomis“) ir stiebiniai. Rusijoje labiausiai paplitę pirmojo tipo generatoriai. Pagrindinis šių įrenginių mazgas, kaip ir matyti iš jų pavadinimo, yra didelio galingumo ventiliatorius, kuris sukuria nenutrūkstamą oro srautą į kurį vėliau įpurškiami vandens lašeliai.

Generatoriaus iššauta masė prieš nukrisdama kurį laiką turi praleisti ore, kad žemę pasiektų gerai susiformavęs sniegas. Todėl „sniego patrankai“ sudėtinga mesti sniegą „tiesiog po kojomis“, nes geriausias sniegas gaunamas maždaug 10-20 metrų atstumu nuo patrankos. Paprasčiau tai daryti naudojantis specialiais sniego stiebais, kurie dar gi ir pigesni nei ventiliacinės patrankos.

Visi šiuolaikiniai sniego generatoriai yra aprūpinti skirtingo lygio automatinėmis sistemomis (nuo perkrovų apsaugos sistemos iki pilnos valdymo kontrolės sistemos).

Sniego darymas - tai menas

Šiuolaikinė sniego dangos kūrimo sistema neapsiriboja tik išilgai kalnų slidinėjimo šlaito arba slidinėjimo tako išstatytais sniego generatoriais. Akivaizdu, kad dar būtina nutiesti vamzdžius vandeniui ir elektros kabelius. Ir vamzdžiai turi neužšalti net esant didžiausiems šalčiams, todėl jie paprastai įkasami į žemę (Sibire ir centrinėje Švedijoje – ne mažiau nei 50-70 cm gylyje). Atitinkamais atstumais reikia įrengti „prisijungimo taškus“ sniego generatoriams, kuriuose turi būti elektros jungiklis ir vandens tiekimo įrenginys - hidrantas.

Nereikia pamiršti, kad netgi „paprastas“ kalnų slidinėjimo šlaitas gali būti daugiau nei kilometro ilgio, o jo aukščio pokytis gali sudaryti 400-500 m. Tokiame šlaite reikia išdėstyti apie dešimt tokių „prijungimo taškų“, o papėdėje – aukšto slėgio (iki 40 atmosferų) didelio darbo našumo vandens siurblį. Kad išmėtytų pakankamą kiekį (paprastai 10-20 cm) „dirbtinio sniego“ kilometriniame šlaite, 4-5 „sniego patrankos“, kiekviena kurių sunaudoja iki 500 l vandens per minutę (kas atitinka maždaug vienos vidutinio dydžio vonios vandenį per 15 sekundžių), turi be perstojo veikti 5-7 paras. Bendrai šiuolaikinių sniego generatorių darbo našumas yra stulbinantis – jie gali pagaminti iki 100 m3 per valandą! Kiekviena “sniego patranka” su hidrauliniu sukamuoju įrenginiu gali padengti iki 1000 m2 paviršiaus .

Lenktyninės trasos padengimas sniegu nė kiek ne paprastesnis. Čia, žinoma, nėra tokių aukščio pokyčių, kaip kalnų slidinėjimo šlaituose arba tramplinuose, užtat trasų ilgis skaičiuojamas jau dešimtimis kilometrų. Tokių ilgų vamzdynų tiesimas yra pakankamai brangus. Būtent todėl vienu iš paprasčiausių sprendimų tampa „sniego patrankų“ ir vandens cisternų įrengimas ant automatinės ratinės arba vikšrinės šasi. Tokiu atveju bet kokios erdvės padengimas sniegu – tik laiko klausimas.

Kaip patikrinti, kiek geras yra šviežiai pagamintas sniegas? Atlikti produkto „kokybės“ patikrinimą?Specialistai teigia, kad kalnų slidinėjimo šlaitui sniego tankumas turi būti nuo 400 iki 500 kg kubiniam metrui, tai yra, jis turi būti 2-2,5 karto lengvesnis už ledą ar vandenį.

Tankio matavimai atliekami matuojant atitinkamo dydžio „sniego pyragą“, kuris atsargiai išpjaunamas iš šlaito. Žinoma, yra ir paprastesnis būdas. Atidūs slidininkai galėjo pastebėti, kad sniego dangos ruošimo specialistai (svarbiausi „sniego darytojai“) paprastai yra apsirengę juodomis striukėmis iš ypatingos medžiagos. Tai ne šiaip sau uniforma, o tam tikras „instrumentas“ sniego kokybei tikrinti. Tuo tikslu vienas „sniego darytojas“ prieina prie veikiančios „patrankos“ ir maždaug per 15 metrų nuo išėjimo angos pakiša po sniego srautu ranką. Po 15-20 sekundžių (tikslūs skaičiai – gamybinė paslaptis!) specialistas pasitraukia į šalį ir kratydamas ranką nupurto nuo rankovės sniegą. Po to tikrina, kas prilipo prie medžiagos. Jei visas sniegas nukrito, jis yra per sausas. Jei visas liko – per drėgnas. Reikalinga kokybė glūdi kažkur per vidurį. Ir kaip tik čia ir prasideda „sniego gaminimo“ menas.

Gero sniego receptas

Šiuolaikiniai sniego generatoriai turi tam tikrą „laisvės pakopų“ skaičių, padedantį sureguliuoti ir užtikrinti geros kokybės sniegą esant bet kokiai, net ganėtinai žemai, oro temperatūrai. O ką daryti, jei išorės sąlygos (oro temperatūra, drėgnumas) greitai keičiasi? Suprantama, tokiu atveju, kad neprastėtų gaminamo sniego kokybė, būtina nuolat koreguoti generatoriaus „nustatymus“. Laimei, dėl automatizacijos operatoriui netenka bėgioti aukštyn ir žemyn po šlaitą, kad iš naujo sureguliuotų sistemą. Be to, automatinis nustatymas gali būti atliekamas tiek atskiram sniego generatoriui, tiek ir bendrai visai sistemai. Sudėtingos automatikos sistemos, į kurias įeina mikroprocesoriai ir stacionarūs kompiuteriai, bei „oro stotys“ ištisas savaites ir mėnesius gali veikti be ypatingo žmogaus įsikišimo.

Jei palygintume su restoranu, geras „sniego gamybos“ receptas naudojant automatizuotą sistemą greičiau primena kokios nors šiuolaikinės duonkepės eksploatacijos instrukciją: „sudėti miltus, mieles, supilti vandenį, paspausti mygtuką ir laukti skambučio – paruošta!“ Žinoma, nei vienas save gerbiantis vyriausiasis virėjas neleis sau nieko panašaus: viskas bus daroma tradiciškai, „rankiniu būdu“, pataisant pagal „nosį ir iš akies“. Taip ir geras „sniego gamintojas“, kuriam už pečių ilgi darbo metai, reguliuos sistemą atsižvelgdamas į daugelį tik jam vienam žinomų veiksnių: ar šiandien buvo ratilai aplink saulę, kaip vakar girgždėjo sniegas, kokios spalvos buvo saulėtekis, ir dar dievai žino kas... Bet kaip gerą virėją, taip ir gerą „sniego gamintoją“ rasti yra nelengva, o ir mokėti jiems reikia astronomines sumas. Kompiuterinė automatika atsieina pigiau, su ja lengviau tvarkytis, ji nesiginčija, jeigu jai tenka dirbti viršvalandžius.

Beje, tarptautinėse varžybose, kur pramogauja sporto „grietinėlė“, sniegą ruošia kaip tik tie unikalūs specialistai. Šiuolaikinės sporto varžybos reikalauja, pagal galimybes, standartinio inventoriaus ir standartinių rengimo sąlygų, kad visiems dalyviams būtų garantuotos lygios sąlygos. Todėl vis dažniau varžybų rengėjai imasi automatizuotų sniego dangos sistemų, net esant pakankamam kiekiui natūralaus sniego, kurį standartizuoti yra itin sudėtinga.
Šiaurės Europoje 1990-2100 metų laikotarpiu prognozuojami reikšmingi klimato pokyčiai, kuriuos lems viduržiemio temperatūros pakilimas ir metinės kritulių normos padidėjimas.

„Dirbtinio“ sniego gamybai jau yra daugiau nei 50 metų. Pirmieji eksperimentiniai įrenginiai pradėti kurti 1950-60 metais šalyse, kuriose kalnų slidinėjimo sportas buvo labai populiarus. Dirbtinio sniego sukūrimo būdų patentai buvo pateikti 1968 metais.

Ventiliatorinėse sniego „patrankose“ galingas ventiliatorius sukuria nepertraukiamą oro srautą, kuris juda per pagrindinius ir branduolinius žiedus su purkštukais. Į pirmuosius žiedus su slėgiu pateikiamas vanduo, į antruosius – vandens ir oro mišinys.

Per pagrindinių žiedų purkštukus į oro srautą išpurškiami mažiausi vandens lašeliai. „Branduolinio“ žiedo purkštukai sudaro sniego sudarymui ir augimui būtinus kondensacijos centrus.

Tarp ventiliatoriaus ir žiedų yra plokštelės-mentės, kurios pritvirtintos iš vidaus prie generatoriaus apvalkalo. Jos padeda geriau sumaišyti vandens-oro mišinio komponentus.

Daugumoje sniego patrankų naudojama keletas pagrindinių žiedų, kiekvienas kurių turi atskirą vandens ventilį. Dėl to galima reguliuoti sniego generatoriaus darbo našumą. Pagrindiniai mazgai yra uždaryti metaliniame apvalkale su apsauginiu tinkleliu sistemos įėjimo angoje.

Sniego generatoriuje taip pat yra ir elektros energijos, aukšto slėgio vandens ir suspausto oro tiekimo įrenginiai.
„Ventiliatorinės“ sniego patrankos gali būti įrengiamos ir ant autonominės vikšrinės važiuoklės.

Sniego „patrankose“ sniego generatoriaus apvalkalas (D), automatizavimo sistema (A) ir kompresorius (C) montuojami arba ant važiuoklės su ratais, arba ant tvirtos kojos (T). Vanduo pateikiamas per žarną su specialia anga greitam prijungimui (W). Valdymo signalai (CS) pateikiami iš centrinės kompiuterinės sistemos per atskirą „signalinį kabelį“ arba radiją.

Sniego „stiebo“ generuojantys sniegą elementai yra pakelti virš žemės 10 metrų aukštyje. Dėl to, kol paskutinis savo svorio veikiamas lašelis pasiekia žemę, visas išpurkštas vanduo spėja pilnai kondensuotis į sniegą.
Sniego šlaito ruošimo darbas neapsiriboja tik sniego gaminimu. Po generavimo sniegas turi keletą dienų „susigulėti“ („subręsti“, kaip bręsta jaunas vynas). Po to ateina eilė specialioms sniego mašinoms -ratrakams kurios išlygina sniegą, suslegia ir suminkština jo paviršių.

Pabaigai norėtume skaitytojams palinkėti gero sniego – šiam ir visiems būsimiems slidinėjimo sezonams! Mes taip pat norime palinkėti tiems, kas dar nesusipažino su kalnų slidinėjimo „pramoga“ , nors kartą ją išbandyti. Juk šiuolaikinės galimybės visų amžių ir bet kokios kvalifikacijos kalnų slidinėjimo entuziastams yra tiesiog neaprėpiamos!

Be akivaizdžios naudos sveikatai – nes jūs leisite laiką šviežiame ore, kovodami su hipodinamija, - užsiėmimas žiemos sporto šakomis suteikia milžinišką malonumą! Na, o kai jūs vėl atsidursite ant savo mėgstamo šlaito, galėsite su išmanymu papasakoti savo draugams apie tai, kiek pastangų ir žinių slepia, atrodo, toks paprastas ir įprastinis „idealus“ sniegas.


/ Informacijos šaltinis: /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai (4)
RSS komentarai
1. 2013-01-24, 16:35
 
Monkey, aš priklausau tai žmonių ir vaottrojų kategorijai, kurie įsitikinę, jog genialu tai kas paprasta :) Ir kuo patiekale mažiau sudedamųjų dalių ir kuo jos grynesnės, tuo man skaniau. Žinoma, ne visada, tačiau 80% - taip :)Tikiu, kad šiuo metu ir itališki pomidorai nekvepia, tačiau prisiminimuose viskas kvepia :)
 
Makdalina
2. 2013-01-24, 06:10
 
Smagu, ziuret ir prsmiiint matytus vaizdus Mat mes su sokiais irgi keliavom cia, tik tiek daug nelipom man siemet labai panasiu principu teko paklajot su draugais po Indija, tik tiek kad kainavo aisku brangiau ir pagrindas buvo kojos, autobusai ir pan, bet galiu pasakyt, jog man toks keliavimas kai pats sau vadas daug linksmesnis, nei kad per kelioniu agenturas, nors kazkada galvojau kitaip, kol neisbandziau zodziu pagarba ir zaviuosiu
 
Angrieta
3. 2010-12-28, 11:23
 
idomu norėciau turėti
 
matas
4. 2008-12-29, 13:55
   
saulius
 
Nuotykių maratonasAutostop.ltDviratis.lt
0 queries executed