Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Barsukas jau apsivertė ant kito šono

Spausdinti

Sausio 25 - Viduržiemis. Vaikai džiaugiasi žiemos išdaigomis ir jos teikiamais malonumais. Suaugę labiau linkę keiksnoti žiemužę žeriančią sniegą, besidengiančią ledu, keliančią nemažai papildomų rūpesčių. Mokantiems džiaugtis kiekviena nauja diena linkime neprarasti gyvenimo džiaugsmo, o kam žiemužė ne prie širdies, siūlome išbandyti senolių patarimą. Tereikia, kaip teigia senoliai, suskaičiuoti dvylika praplikusių vyriškių. Ties dvyliktuoju tiesiog šūktelėti: "Prapulk!" Ir žiema dings. Kiek sunkiau sužinoti, kuris gi vyriškis visiškai plikas, kai žnaibantis šaltukui visi užsimaukšlinę kepures. Tačiau liūdėti neverta. Sausio 25-oji, mūsų tradiciniame kalendoriuje - Viduržiemis. Senoliai pasakytų: - ,,dzienelė pailgėj per ėriuko pėdelį“. Nuo Saulėgrįžos (gruodžio 21-22d.) jau diena pailgėjo viena valanda ir devyniomis minutės.

Liturginiame kalendoriuje ši diena skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingą atsivertimą. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomu apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu. Kadangi tai nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės į bažnyčią ir neskubėdavo. Tačiau tą dieną visi labai įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu saulėta - buvo spėjama, kad bus graži vasara ir geri metai. Jeigu debesuota – tais metais daug žmonių mirs. Jeigu lyja ar sninga - laukia didelis kainų šuolis, nes javai dar laukuose supus. Pučia smarkus vėjas - tarp žmonių kilsią dideli neramumai.

Šiandien miške savo oloje nubunda barsukas. Iškiša galvą apsidairyti. Jeigu šviečia saulė, -išsigąsta savo šešėlio ir sprunka atgal į savo guolį. Žinoma, taip ir neprasimankštinęs. Koks gi gali būti miegas ant nugulėto šono? Prastas. Taigi - ir sniegas greit susmegs. Mūsų džiaugsmui - ateis ilgai lauktas ankstyvas pavasaris. Jeigu bus apniukę, -barsukas pasivaikščios po mišką ir visur pripėduos. Pagal tai mes ir suprasime, kad barsukas, apsivertęs ant kito šono i vėl kietai įmigo. Taigi pavasario sulauksime negreitai. Negana to - jis bus vėlyvas ir šaltas.

Ką reiktų nuveikti Pusiaužiemyje? Ūkininkai turėtų pasižiūrėti, ar dar pakankamai likę pašaro gyvuliams kitai žiemos pusei. Šeimininkės - ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki pat naujo derliaus. Sodininkui reiktų apeiti sodą, papurtyti apšarmojusias obelis ir pažadinti gyvybę. Bitininkui nuėjus į savo bityną pabelsti į apsnigtus avilius. Išgirdę bitelės persikels ant kito korio... Ir gink Dieve, neliesti nieko, kam gali pakenkti kirmėlės. Neveltui ši diena dar ir Kirmėline vadinta. Dzūkai tą dieną net bulvių niekada nevalgydavo, kad vasarą jos nesukirmytų. Vyrai malkų iš miško neveždavo ir net nekapodavo, kad į medieną graužėjai neįsiveistų. Žemaičių moterys vilnų neverpė ir jų nekaršdavo, nes kandys įsiveis, drabužius išvarpys. Vyrai kirvio į rankas neimdavo, nieko iš medžio nedarydavo, kad kinivarpos medienos neišvagotų. Aukštaičiai - net be obuoliukų, morkų, burokų tą dieną stengdavosi išsiversti.

Senieji dzūkų kaimų gyventojai dar galėtų papasakoti, kad Pusiaužiemyje ir meška savo guolyje ant kito šono verčiasi, pradeda žįsti kitą leteną. Bet paskutinė meška Musteikos miškuose buvo nušauta 1868 metais, taigi jau ir nesužinosime apsivertė ji ant kito šono ar ne.

Per Krikštus (pusiaužiemis dar ir taip vadintas) dziedulis sakydavo: - ,,bėkita, vaikeliai, laukan ir krykštaukit – jau puse žiemos atbuvom. Kita pusė šviesesnė – saulalė aukščiau kopia, dažniau šypsos... Bobulė išvirs šaltanosių. O jau šaltanosių tai labai laukdavom. Nieko kytro – bulbių tarkių su grikių miltais apvalkalas, tep kap cepelinų, o vidun piestu grustos kanapių sėklos su cibuliu arba aguonaitės. Gardu būdavo labai...“ – prisimena senolė iš Dzūkijos.

Pusiaužiemis, dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena, Krikštais, Kumeliuko krikštynomis, - tik viena iš tradicinių metų švenčių. Kiek daug papročių, tradicijų išlikę supranti tik pradėjęs domėtis ir gilintis. Atsiveria ištisas lobynas... Padeda įminti begalę mįslių – kas, kodėl ir kaip... Mūsų kaimuose dar gyvena išmintis ir gyvoji tradicija. Tik mokėkime klausytis ir išgirsti.

Sveikiname visus – jau Pusiaužiemis. Žiemužė pagaliau pažėrė puraus baltumo, žiemiškų džiaugsmų, bet kaip džiugu kai ji išeina pavirtusi čiurlenančiais upeliais...

Lengvos ir džiaugsmingos, be didelių rūpesčių antros žiemužės pusės.

/ Informacijos šaltinis: www.vstt.lt / 2012-01-25

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai (1)
RSS komentarai
1. 2012-02-25, 09:02
 
Fotoaparatas dar ne viksas, fotografo akis irgi s? bet ta reiskia Grazu pazi?r?ti Kac Kac
 
Patrick
 
Nuotykių maratonasDviratis.ltAutostop.lt
 

Kelionės

    Kultūrinis turizmas


      Daugiau kultūros

      Stovyklos vaikams

        Pasidalinkite info

        Bookmark and Share

        Reklamėlė

        Irklakojis
        Bicsport
        Lokės pėda
        Skrydis parasparniu
        Klajoklis
        Suduvos Gidas
        ZaliejiTuristai.lt
        Ditma.lt
        Sportas ir mada expedition.lt
        keliones_ir_pramogos
        robinzonada.lt
        MusuPaveldas.lt
        ViskasTurizmui.lt 120
        PailsekLietuvoje.lt
        Armijai ir civiliams aic.lt

        Juokelis

        Skrenda lėktuvas iš Londono į JAV. Tik pakilus, stiuardesė prieina prie vieno pensininko, pasilenkia ir tyliai šnabžda jam į ausį: - Žinot, pone, jus, turbūt, juoksitės iki pat Jungtinių, jei aš jums pasakysiu, kad jūsų klynas atsisegęs ir išlindęs galiukas... Pensininkas žvilgtelėjo žemyn, greitai susitvarkė, ir sako: - Žinot, panele, jus, turbūt, juoksitės visą kelią iki Jungtiniu ir dar atgal į Londoną, jei aš jums pasakysiu, kad buvo išlindęs ne galiukas, o visas..