Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Turistas tiesia ranką aplinkosaugai

Spausdinti

„Kokia nors vieta man nėra vien fizinė erdvė ar taškas žemėlapyje, bet kontekstas, situacija, talpinanti augalus, gyvūnus žemės darinius, klimatą, tradicijas, pasakojimus,
žmones“ (Sal Insieme)

Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) fiksuoja liūdnus duomenis. Turizmo sektorius, augęs neįtikėtinais tempais, šiais metais dėl ekonominės krizės ir A(H1N1) viruso baimių pristojo ir vargiai tesiekia 2007 metų rodiklius. Bet vis tiek lieka vienu svarbiausių ekonomikos sektorių – iš turizmo gaunamą pelną galima lyginti su pelnu iš tarptautinės prekybos kuru, chemijos industrijos bei automobilių industrijos gaminiais. O 2020 m. turizmo vizijoje numatoma, kad atvykstančių turistų skaičius pasauliniu mastu pasieks 1.6 milijardus.

Kelionės glūdi kraujyje
Viso pasaulio pasakose jaunuoliai sėda ant žirgo ir leidžiasi ieškoti devintosios karalystės. Tiesa, dažniausiai tai viena gyvenimo kelionė, pažerianti krūvą išbandymų ir vaiką paverčianti suaugusiuoju. Kelionės susijusios ne tik su asmenybės transformacija, kartu tai ir pasaulio „užkariavimo“ žygiai. Galima sakyti, kad erdvė neegzistuoja tol, kol nėra ištiriama asmeniškai – ją sukuriame būdami joje, matydami, jusdami ją. Dėl to mūsų, šiuolaikinių žmonių, pasaulis toks didelis. Jau nieko nereiškia peržengti valstybių sienas, poilsiauti prie tolimų jūrų. Kelios valandos lėktuvu ir galima pasinerti į kitą kalbą, kultūrą, aplinką. Skaičiuojama, kad nuo 1950-ųjų iki 2007 metų tarptautinis atvykstančių turistų skaičius intensyviai augo nuo 25 iki 905 milijonų. Kita vertus, netrūksta manančių, kad šiuolaikinės kelionės neturi nieko bendro su pasaulio pažinimu ar su asmenybės tobulėjimu. Trumpa kelionė lėktuvu eliminuoja dalį žemėlapio, supainioja erdvės ir laiko santykius. Keliaujant automobiliu gėrėtis galima tik kelio dangos naujumu, degalinių ir / ar stovėjimo aikštelių įranga. O populiarūs kurortai, nesvarbu kelių žvaigždučių būtų, dalijasi kažkokiu vienodu globaliai komforto sąvoką atitinkančiu veidu. Viešėdamas svečioje šalyje turistas nelabai spėja net priartėti prie vietinių gyventojų – jį supa viešbučio personalas, taksi vairuotojai, suvenyrų pardavėjai; visi jie – lyg turistinės scenos dekoracijos.

Nepaisant visko, daugelio mūsų viduje dega variklis, verčiantis bent kartą per metus, per ilgąsias atostogas „susipakuoti“ vaikus, kremus nuo saulės, palikti namus su gėlėmis bei katėmis draugų priežiūrai ir leistis į kiek įmanoma tolimesnį nuotykį.

„Blogasis“ turizmas
Dėl savo ekspansyvumo turizmas laikomasviena didesnių ekologinių problemų. Skaičiuojama, kad 2007 metais net 51 proc. visų kelionių į svečias šalis (oru,
vandeniu ar sausuma) yra priskirtinos poilsinėms (27 proc. sudarė „meilės mylios“ – lankant šeimas ar draugus, o 15 proc. – verslo kelionės).
Manoma, kad pasauliniu mastu turizmas „kaltas“ dėl penkių procentų šiltnamio dujų, pakliūnančių į atmosferą. Turizmas nusideda aplinkai trimis kategorijomis:
kelionės (jos sudaro per 70 proc. visos turizmo daromos taršos), apgyvendinimas ir įvairios veiklos.
Tik šiek tiek mažiau nei pusė visų kelionių yra lėktuvais (47 proc.), sausumos kelionės sudaro 53 proc., iš jų traukiniais – 4, o vandeniu 7 proc. (2007 m. statistika).
Mokslininkai, besidomintys turizmo poveikiu aplinkai, įvardija, kas konkrečiai vyksta dėl ekspansyvaus turizmo. Kaip tiesioginiai padariniai minimos šiltėjančios
vasaros ir žiemos, kritulių kiekio kritimas. Netiesioginiais padariniais laikomi bioįvairovės pokyčiai, vandens lygio jūrose kaita, įvairių ligų pernaša.
Ekonominė krizė laikoma gera proga keisti veiklos metodus. Tas pats taikytina ir turizmo sektoriui. Pastarojo gerovei svarbiausia yra klimatas ir kultūrinė aplinka. Tad akivaizdu, kad būtina nebe tik „semti“ iš įspūdžių šulinio, bet ir dėti visas pastangas, siekiant abiejų faktorių išlikimo.
Šioje vietoje galima imti kalbėti apie
visuotinį sąlyginai naujos koncepcijos – ekoturizmo – plitimą ir jo skatinimą.

Ekoturizmas
Terminas ekoturizmas pirmą kartą pavartotas 1983 m. Juo meksikietis architektas ir turizmo ekspertas Héctor Ceballos-Lascuràin apibrėžė turizmą po nepaliestas gamtines ar kultūrines vietoves, siekiant kuo geriau jas pažinti. Terminas gana greitai buvo išplėtotas ir papildytas, dabar juo apibrėžiamos darnios kelionės, kuriose labai didelis dėmesys skiriamas tiek aplinkosaugai, tiek vietinės kultūros paramai.
1996 metais ekoturizmo terminą priėmė ir tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN), taip buvo patvirtinta, kad šis naujas reiškinys gali būti tikrai efektyvus sprendimas, tenkinantis keliautojus, bet neskriaudžiantis gamtos bei vietinių gyventojų.
Tarptautinė ekoturizmo bendruomenė (TIES) 1990 metais suformulavo tokį ekoturizmo apibrėžimą: „Atsakingos kelionės į natūralias vietoves, kuriose saugoma aplinka ir prisidedama prie vietinių žmonių gerovės kėlimo.“ Ta pati TIES nurodo ir labai konkrečius principus, kurie būdingi ekoturizmui:

• Mažinti įtaką aplinkai.
• Kelti aplinkosauginį ir kultūrinį sąmoningumą
bei pagarbą.
• Užtikrinti pozityvias patirtis tiek
lankytojams, tiek vietiniams gyventojams.
• Užtikrinti tiesioginę finansinę naudą
aplinkos išsaugojimui.
• Užtikrinti finansinę naudą vietiniams
gyventojams.
• Žadinti atidumą lankomos šalies
politinei, gamtinei ir socialinei
aplinkai.

Konkretūs tikslai
Jau ne vienerius metus pasaulio turizmo bendruomenei klimato kaita, aplinkosauga yra svarbios temos, nuolat apsvarstomos per metinius susirinkimus. Vienu svarbesnių, naujausiu dokumentu, kuriame pateikiamos pastangos gerinti situaciją, galima įvardyti Davos deklaraciją, paskelbtą 2007 metais Davose, Šveicarijoje.
Plintančios ekoturizmo paslaugos yra ženklinamos, kad vartotojai būtų užtikrinami gaunamų paslaugų kokybe. Tarptautinis ekoturizmo standartas yra pirmaujantis ženklas pasaulinėje turizmo rinkoje. Išvystytas Australijoje, jis sklinda po visą pasaulį, pranešdamas, kad tiekiamos paslaugos yra mažiausiai kenkiančios aplinkai. Standarto principais siekiama apimti visa, kas būdinga ekoturizmo apibrėžimui.
Apgyvendinimo paslaugų teikėjai gali būti ženklinami Žaliąja žvaigžde. Šis ženklas reiškia, kad jo turėtojas įrodė, jog pasiektas energetinis efektyvumas, teisingai
rūpinamasi atliekomis, taupomas vanduo, vykdoma lankytojų edukacija. Didžiojoje Britanijoje bei Škotijoje veikia Žaliojo turizmo verslo schema (GTBS). Griežtus reikalavimus atitinkančios kompanijos įvertinamos bronziniais, sidabriniais ar auksiniais apdovanojimais. Europos Sąjungoje ekologinio turizmo plėtrą koordinuoja ir palaiko Savanoriška tausojamojo turizmo plėtros iniciatyva (VISIT). Ji jungia keletą ES veikiančių ekoturizmo ženklų (tarpe jų ir minėtąjį GTBS, Italijos gulbę, Šveicarijos ožį bei kitus).

Lietuviška vegetacija
Nemalonu, bet mūsų šalyje vis dar „žaliai“ šlubuojama. Žalesnis turizmas kol kas skatinamas tik dalyvavimu „Žaliojo rakto“ bei „Mėlynosios vėliavos“ programose. „Rakto“ diplomus šiuo metu šalyje turi aštuonios apgyvendinimo vietos – keturi viešbučiai ir keturios kaimo turizmo sodybos (palyginimui – Prancūzijoje vien šiemet jie suteikti 315 įstaigoms). Pati programa pradėta vykdyti 1994 m. Danijoje. 1998 m. įsijungė Prancūzija ir ji pradėjo plisti į kitas šalis. Šiuo metu vykdoma Estijoje, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Tunise, Kipre, Maroke, Italijoje. JAV ir Kanadoje veikia tenykštė „Žaliojo rakto“ ekovertinimo programa.
„Žaliojo rakto“ diplomas teikiamas vieneriems metams, tad kasmet reikia įrodyti, jog laikomasi reikalavimų. Programos dalyviai turi atitikti visą sąrašą reikalavimų, kurie sietini su aplinkosauginiu elgesiu. Būtina rūšiuoti atliekas, mažinti elektros energijos bei vandens sąnaudas, tinkamai naudoti chemines valymo medžiagas, ugdyti personalą ir svečius. Programos dalyvių prašoma numatyti aplinkosauginę politiką, aplinkosauginių tikslų ir veiksmų planus.
Lietuvos apgyvendinimo įstaigos gali pretenduoti ir į universalaus ES ekologinio ženklo „ES Gėlė“ gavimą.

Kaimo turizmas savaime „natūralus“
„Pradėti reikia nuo žmogaus, o ne nuo sodybos“, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė, kalbėdama apie tai, kodėl Lietuvoje nėra ekologinių kaimo turizmo sodybų. Jos nuomone, mūsų šalis vis dar tebetūno gilioje duobėje: „Nėra supratimo apie žmogaus ir gamtos santykius“. Tai reiškia, kad pačiam lietuviui menkai rūpi ekologija. R. Sirusienė-Lamauskienė akcentuoja ir tamsiąją ekonominę pusę: „Manau, kad ekologinės kaimo turizmo sodybos būtų pasmerktos. Juk viskas ten būtų daug brangiau! O mūsų šalyje smulkus verslas nėra palaikomas kaip kad, pavyzdžiui, Šveicarijoje ar Austrijoje.“
Ekologinę kaimo turizmo sodybą galima įsivaizduoti kaip tą, kurioje siekiama sukurti kuo sveikesnę ir natūralesnę aplinką (ekologiški maisto produktai, kultūrinės ir gamtinės aplinkos autentiškumo saugojimas, alternatyvios energetikos propagavimas, aktyvus resursų taupymas, t. t.). Lietuvoje nėra tokių kaimo turizmo sodybų, bet, anot LKTA prezidentės, tam nėra jaučiamas ir klientų poreikis. Be to pastebima, kad net planuodami atostogas kaime, žmonės kiek įmanoma apriboja savo kontaktą su
gamta: į mišką, prie ežero, iki parduotuvės – visur su automobiliu, net jei atstumas siekia vos kilometrą.
Kita vertus, R. Sirusienė-Lamauskienė mano, kad kaimo turizmo sodybos Lietuvoje iš esmės yra gana „žalios“ – gamta, kaimo ritmas. „Galima paminėti sodybą Žemaitijos nacionaliniame parke „Pas tėvuką“: nendrinis stogas, moliniai indai, tautinio paveldo receptai virtuvėje.“ (Būtent ši sodyba šiais metais gavo „Žaliojo
rakto“ programos diplomą).
LKTA prezidentė sumuoja, kad sunkios ekonominės situacijos metu žmonės apskritai nelabai išgali leisti sau atostogas, ką bekalbėti apie tas, kurios būtų brangesnės: „Dažnai girdi ekologijos entuziastus įvardijamus kaip „ne viso proto“, tai, ką jie bando daryti savo sodybose, daroma vien iš entuziazmo. Jie – Lietuvos entuziastai...“

Tolimesniam domėjimuisi:
http://www.ecotourism.org
http://www.gdrc.org/uem/eco-tour/stwhatis.html
http://www.visit21.net
http://www.green-key.org

Straipsnio autorė: Eglė KVAS ; Straipsnis publikuotas: Ekologiškos kultūros gide "Ozonas" 2009/7 (23) www.ozonas.lt .

/Informacijos šaltinis: http://www.ozonas.lt/uploads/block7/Ozonas_Nr23.pdf /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai (1)
RSS komentarai
1. 2012-02-25, 11:40
 
bet ar b?tina tiek caukurs :/atsimenu kai t?vai tur?jo daug kontrabandinio spirito, tai tiesiog juo uzpildavo ir kazkiek caukurs, dar dabar giliai po spinteles pasikapscius galima tokiu birzgalu rast, atidarius kvepia tik tas kas buvo uzpilta beveik n?ra alkoholio kvapo, bet prastov?je apie 18metu
 
Puspanjali
 
Autostop.ltNuotykių maratonasDviratis.lt
 

Kelionės

    Kultūrinis turizmas


      Daugiau kultūros

      Stovyklos vaikams

        Pasidalinkite info

        Bookmark and Share

        Reklamėlė

        dzordzas.lt
        Zaliuju Turistu  baidariu nuoma
        SveikasVaikas.lt
        Irklakojis
        Bicsport
        Lokės pėda
        MusuPaveldas.lt
        Sportas ir mada expedition.lt
        PailsekLietuvoje.lt
        ViskasTurizmui.lt 120
        ZaliejiTuristai.lt
        Ditma.lt
        keliones_ir_pramogos
        Armijai ir civiliams aic.lt
        robinzonada.lt

        Juokelis

        Du turistai atvyksta autobiliu į nedidelį Italijos miestelį. Vienas ir sako:
        - Petrai , pažiūrėk, kur mes esame ?
        Petras varto turistinį Italijos žemėlapį ir sako :
        - Mes septyniasdešimt šeštajame puslapyje.
        - Puiku! – sako draugas. – Važiuojam toliau. Turime šiandien suspėti nuvažiuoti iki aštuoniasdešimt trečiojo puslapio.