Turizmas


.

Knygų lentynėlė

Liaudiškų šokių
vakaronės

Puslapis kitomis kalbomis:

EN RU DE LV PL

 

Žiemos sportas: praktiniai patarimai gavus traumą

Spausdinti

Svaiginantis aukštis ir akį rėžiantis baltumas. Gaivus, skruostus kandantis šaltukas – atgaiva po darganotų, šlapių rudens ir žiemos pradžios mėnesių. Daug lietuvių žiemos atostogoms renkasi ne tik pasimėgavimą saulute, smėliuku ir šilta jūra tolimuose šiltuose kraštuose, bet ir aktyvų žiemos sportą kalnuose. Arba bent jau išsiruošia į trasas, esančias Lietuvoje.
Žiemos (kalnų) sportui galima rinktis arba slides arba lentą (snieglentę). Kalnų sportas – ekstremalus. „Jėga“ - pagalvoja adrenalino mėgėjai, „deja“ - traumatologai ir kiti gydytojai specialistai. Kalnų slidinėjime traumatizmas neišvengiamas, ir specialistams kartais net pikta, kai šio pomėgio fanatikai tuo net didžiuojasi – neva, štai kokie mes ekstremalai, kasdien po lūžį. Profesionalams tai pastovus galvos skausmas ir košmaras, atimantis daug laiko, jėgų ir pinigų – kaip nesuklysti, daryti operaciją ar nedaryti, kaip greičiau po operacijos reabilituoti. Už galimybę atlikti salto nuo 20 ir daugiau metrų tramplyno kartais reikia mokėti ne tik pinigais, o tuo, ko nenupirksi – sveikata. Be to, visi žiemos sporto mėgėjai yra apdraudžiami nuo pačių įvairiausių nemalonumų – pradedant pirštuko nušalimu, baigiant kaklo lūžiu.

Nenorime atkalbėti nuo galimybės pajusti skrydžio malonumą sniego apsuptyje. Juk daugeliui tai aistra ir nuolatinis savęs tobulinimas. Aktyvi veikla pagirtina, ypač žmonėms, dirbantiems protinį darbą ir patiriantiems nuolatinę įtampą darbe. Tokia atsipalaidavimo forma jiems ypač priimtina. Kitai grupei žmonių – tai tarsi psichoterapijos atmaina, kuri padeda įveikti įvairias baimes, atrasti savyje naujų sugebėjimų, įgauti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Taigi, atkalbėti nenorime, o tik primename – turėkite ribas, ir svarbiausia – nepraraskite sveiko proto, įvykus nelaimei (tiek, Jums, tiek kolegai).

Šiame straipsnyje bus pateiktos labiausiai pasitaikančios situacijos ir praktiniai patarimai, kaip jose pasielgti.

Galva. Dažniausios traumos: veido-žandikaulių, burnos ertmės traumos, smegenų sutrenkimas.

Sudaužta nosis. Trauma dažnai pasitaiko čiuožiant snieglente. Taip gali nutikti leidžiantis po šuolio - nosis tiesiog atsitrenkia į kelius, arba nesėkmingai nusileidžiant pakalnėje atsitrenkiant į medį. Net jei iš sumuštos nosies bėga kraujas, svarbiausia – neužversti galvos atgal, nes jis gali patekti į kvėpavimo takus. Galvą reikia palenkti į priekį, o prie nosies pridėti ką nors šalto (o šito gero pilna pakalnė) ir užspausti nosine, kol kraujas nustos bėgti. Po to, kaip galima greičiau vykti į traumatologijos skyrių, kur bus padaryta rentgeno nuotrauka. Ji parodo, ar nėra kaukolės veido srities lūžių. Jei gydytojai nustatys lūžius, nereikia vaidinti didvyrių - priimkite pagalbą. Kitu atveju, dėl neteisingai suaugusių lūžusių kaulų laikui bėgant turėsite problemų dėl kvėpavimo per nosį.
Jei iš karto po smūgio atsiranda simetriškos mėlynės aplink akis – vadinasi lūžo kaukolės pagrindas. Tai labai rimta ir nedelsiant reikia kreiptis į specialistą.

Neretai išmušami dantys, įsikandama į liežuvį ir pan. Tokiu atveju visų pirma reikia sustabdyti kraujavimą, pridedant ledo prie skruosto (iš išorės), ir neleisti patekti infekcijai į žaizdą. Kol kraujavimas visiškai nesustos dviejų valandų laikotarpyje nieko nevalgyti. Galima paskalauti antiseptiniu tirpalu. Na o vėliau teks kreiptis pas stomatologą.

Smegenų sutrenkimas. Jei susitrenkėte galvą, svarbu – ar buvote netekę sąmonės ir ar po smūgio vėmėte. Jei taip, tai sunkus sutrenkimas ir reikia skubiai kreiptis į ligoninę. Jei suspykino, suskaudo galvą ir šiek tiek sutrikusi orientacija – reiškia smegenų sutrenkimas vidutinio lygio arba lengvas. Taip pat nėra kuo didžiuotis ir reikia kreiptis į gydytoją. Jei gydytojo šalia nėra – pridėkite prie galvos ledo, apribokite skysčių kiekį, valgykite daugiau saldumynų (smegenims reikia gliukozės). Jei po 5-10 metų į menkiausią oro pasikeitimą nenorite reaguoti stipriais migreniniais skausmais, 2 savaites laikykitės lovos režimo. Taip pat pagalvokite ir patarkite kitiems, kad vis tik saugiausia čiuožinėti su šalmu.

Kaklas. Dažniausiai pasitaiko kaklo raumenų patempimas, lūžiai.

Lengvai krintant ant kaklo, atlieknt kulverstį ar šiaip atlikus staigesnį judesį šuolio metu, dažnai pasitempiami kaklo raumenys. Skausmas nestiprus, sustiprėja palenkiant galvą. Po traumos reikėtų nepertempti pakenkto raumens, 15-20 minučių uždėti ledo arba sniego, o po to apsisukti šiltu šaliku. Skaudamą vietą galima įtrinti priešuždegiminiu tepalu dviejų savaičių bėgyje po 3-4 kartus per dieną. Jei skausmas per dvi savaites nenurimsta, reikia kreiptis į gydytoją.

Visada su savimi turėkite "Deep Relief" gelį. Jis slopina sąnarių ir raumenų uždegimą bei patinimą. Tinka vartoti po plačiais drabužiais.

Krentant ant kaklo gali pasitaikyti stuburo lūžių kaklo srityje. Ne visada pavyksta lūžį atpažinti iš karto, todėl patartina nuvykti į traumtologijos punktą ir padaryti rentgeno nuotrauką. Labai svarbu laiku nustatyti lūžį, kitu atveju gali būti rimtų pasekmių: stiprūs galvos skausmai, jautrumo ir judrumo sutrikimai visame kūne žemiau lūžusios stuburo vietos. Jei esate tolokai nuo civilizacijos, užfiksuokite kaklo sritį, kad nukentėjusysis kuo mažiau judėtų ir pasistenkite kuo greičiau nugabenti į artimiausią medicinos įstaigą. Kaklo fiksavimui galite naudoti snieglentę, slidę, ar kitokį tvirtą pagrindą, kurį turite po ranka. Taip pat reikėtų apriboti skysčių suvartojimą.

Raktikaulis. Krentant ant ištiestos rankos ar ant peties sąnario, gali lūžti raktikaulis. Ši trauma labai skausminga ir pavojinga, todėl būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Žiemos sporto traumatizmui būdingi tokie pažeidimai, kaip įvairios žaizdos pačios snieglentės kraštu ar atsitrenkus į įvairius “džibingo” įtaisus: bortai, turėklai, parapetai ir t.t. Tokiu atveju svarbu neleisti, kad infekcija pakliūtų į žaizdą. Tam reikia žaizdą kaip galima greičiau apdoroti antiseptinėmis medžiagomis (vandenilio peroksidu, jodo spiritiniu tirpalu ir kitais) ir uždėti sterilų tvarstį. Nenaudoti jokių tepalų ar barstomų miltelių, kol neapžiūrėjo chirurgas, tai gali užteršti žaizdą ir apsunkinti chirurginį tvarkymą. Traumotologiniame punkte, esant reikalui, žaizdą susius.
Skystas pleistras gydo skausmingus odos įtrūkimus. Išdžiųvęs, sudaro apsauginę, pusiau pralaidžią plėvelę, kuri stabdo dehidrataciją. Plėvelė apsaugo įtrūkimą nuo bakterijų, pakartotino įtrūkimo, malšina skausmą ir skatina gijimą.

Kartais kraujavimas iš žaizdos gali atrodyti ypatingai bauginantis (ypač ant balto sniego) ir gali sukelti paniką tiek sužeistajam, tiek bandančiam padėti. Todėl norint suteikti realią pagalbą, reikia išlikti ramiems. Kraujavimas gali būti ir dėl labai rimtos traumos ir dėl menko pažeidimo, bet stambesnės kraujagyslės. Todėl reikėtų prisiminti apie veninį ir arterinį kraujavimą:
* veninis – sąlyginai lėtas, pastovus tamsaus raudono kraujo tekėjimas,
* arterinis – greitas, kartais čiurkšle, atitinkančia širdies ritmą ryškaus raudono kraujo bėgimas (pavojingesnis nei veninis, ir turi būti sustabdytas kuo greičiau).

Akivaizdų kraujavimą reikia reikia pasistengti sustabdyti tiesioginiu kraujuojančios žaizdos užspaudimu, geriausiai – panaudojant gabalėlį audinio, ir maksimaliai pakelti kraujuojančią kūno dalį aukštyn. Gerai, jei po ranka yra sterilaus binto, bet, esant rimtam kraujavimui galima naudoti bet kokį audinį. Audinio gabalėlį reikia prispausti tiesiog ant žaizdos, jei kraujas prasisunkia – nenuimant persigėrusio krauju audinio, uždėti dar gabalėlį.

Jei arterinis kraujavimas labai intensyvus, geriausia pamėginti prispausti arteriją prie kaulo (aukščiau tos vietos, kur veržiasi kraujas). Jei nepavyksta užspausti arterijos tokiu būdu, teks panaudoti improvizuotą timpą (žgutą). Tam reikalingas ilgas gabalas audinio (apie 5 cm pločio), diržas ar kitas elastingas materialas, kurio užtektų keletą kartų apsukti pažeistą galūnę. Timpos nenuimkite, kol neatvyks speciali pagalba. Jei yra galimybė, reikia užrašyti (arba bent jau atsiminti) timpos uždėjimo laiką, nes ją galima laikyti apie 1,5-2 val.

Krūtinės ląsta

Kartais, krentant, smūgis gali kliūti krūtinės ląstai. Gali lūžti šonkauliai arba būti krūtinės ląstos sutrenkimas. Jei lūžę 2-3 šonkauliai, tai bėda nedidelė (diagnozę reikia patikslinti to paties rentgeno pagalba). Nukentėjusysis jaučia buką skausmą lūžio vietoje, kuris sustiprėja giliai įkvepiant ar kosint. Lūžio vietoje gali būti hematoma (mėlynė), patinimas. Fiksuojantys tvarsčiai tokiu atveju nenaudojami (kad nebūtų suvaržytas kvėpavimas). Rekomenduojamas savaitės trukmės lovos režimas, nuskausminamųjų preparatų naudojimas. Per 3-4 savaites lūžis pilnai suauga.Rimta situacija, jei šonkaulio nuolauža pažeidžia plautį. Tokioje situacijoje gali ištikti tokia būklė kaip pneumotoraksas (atmosferinio kvėpavimo susikaupimas pleuros ertmėje – tada kvėpavimo judesiai labai riboti) arba hemotoroksas (kraujo susikaupimas pleuros ertmėje – o tai dar blogiau). Šios dvi situacijos reikalauja chirurginio įsikišimo. Taigi, jei po krūtinės ląstos traumos jaučiate, kad trūksta oro, atsikosite krauju – kuo greičiau kreipkitės į gydytojus.

Krūtinės ląstos trauma gali būti lydima vidaus organų sutrenkimu (plaučių, širdies, kepenų, inkstų ir kt.). Tai gali būti netgi pavojingiau, nei šonkaulių lūžis, tačiau iš išorės to nepamatysi. Todėl nepaisant to, kad esant kai kurioms pavojingoms krūtinės ląstos traumoms pirmas valandas ir net pimą parą bendra savijauta gali būti patenkinama, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Ypatingą vietą tarp sportinių traumų užima stuburo traumos, nes sudėtingais atvejais jos gali baigtis paralyžiumi, parezais, jautrumo netekimu žemiau pažeidimo vietos. Stuburas gali lūžti krentant iš labai aukštai, atsitrenkus į skardį ar medį, papuolus į laviną ir pan. Esant bent menkiausiam įtarimui, kad yra lūžęs stuburas, reikia kuo greičiau patekti į ligoninę. Transportuojant nukentėjusįjį reikia būti ypatingai atsargiems, jei yra galimybė – užfiksuoti ant neštuvų (lentos, snieglentės).

Snieglentininkai ir slidinėtojai nusileisdami nuo kalno ar leisdamiesi po šuolio dažnai užsigauna tokią egzotišką kūno vietelę, kaip sėdmenys, liaudyje dažnai vadinamą “užpakaliu”. Dažniausiai tai būna paprastos hematomos, atsirandančios tiesiog dėl sumušimo. Iš karto po sumušimo reikia 10-15 minučių pridėti ledo ir ... papozuoti fotografui. Mėlynės greičiau išnyksta naudojant specialius jodo preparatus, troksevaziną. Šie preparati tinka esant bet kokiems sumušimams.
Rimtesnė situacija – kai ant užpakalio krentama iš didelio aukščio. Kartais gali sulūžti stuburgalis. Jei lūžio vietoje hematoma itin didelė, kartais gali prireikti chirurgo įsikišimo.

Užsikabinus sėdmenimis už aštrių tramplyno dalių, gali būti ir plėštinių žaizdų. Kadangi kraujotaka šioje vietoje pakankamai gera, kraujavimas bus stiprus. Tokią žaizdą reikėtų susiūti traumotologijos punkte. Jei žaizda negili, ją reikia praplauti antiseptiniais tirpalais. Ko gero, teks prašyti pagalbos, savarankiškai susitvarkyti žaizdą vargu ar pavyks. Norėdami išvengti tokių “malonumų” galite dėvėti specialius apsauginius šortus.

Peties sąnarys. Dažnai pasitaiko peties sąnario išnirimas, ypač jei krentama ant ištiestos rankos. Po tokios traumo nepatartina pačiam mėginti atstatyti išnirusį sąnarį. Pasistenkite užfiksuoti ranką, apribojant judesius per peties sąnarį ir skubėkite į traumatologijos punktą.

Apatinės galūnės. Snieglentininkai dažniausiai susižeidžia kulkšnies sąnarį, rečiau kelio sąnarį ir blauzdą.
Esant kulkšnies sąnario traumai, pažeidžiami raiščiai, gali būti kulkšnies lūžiai. Tai nutinka labai dažnai leidžiantis po šuolio. Kartais po traumos kulkšnis sutinsta taip smarkiai, net deformuojasi, kad sunku nusiauti batą. To daryti per prievartą netgi negalima, batus teks paaukoti ir pjauti. Lūžis gali būti lydimas kraujavimo į išorę ar į vidų. Tokiu atveju reikia skubėti pas specialistus kuo greičiau. Nukentėjusįjį reikėtų transportuoti gulimoje padėtyje, jokiu būdu negalima eiti ir remtis sužalota galūne.

Ypatingą dėmesį reikia skirti kelio sąnariui. Čiuožiant snieglente ypatingai didelis krūvis tenka kelio ir kulkšnies sąnariams. Jei šiuos sąnarius sutvirtinantys raiščiai ir raumenys mažai treniruoti, tai net ir be nukritimų ir pastebimų traumų gali atsirasti šių sričių skausmai ir patempimai. Kelio sąnaryje daugiausia kenčia meniskas ir sąnario kremzlė. Kelio sąnario išnirimo, lūžio ar raiščių patempimo diagnostika ir gydymas labai sudėtingi, todėl specialisto apžiūra būtina. Kartais esant vidiniam lūžiui, sąnaryje gali kauptis kraujas, kurį būtinai reikia ištraukti. Jei kraujas laiku neištraukiamas, sąnaryje gali susidaryti sąaugos, kurios vėliau apribos judesius per sąnarį ir jie bus skausmingi.
Jei tik pertempti sąnario raiščiai, galima naudoti priešuždegiminius tepalus.

Snieglentėmis ir slidėmis paprastai slidinėjama kalnuose. Tai gan romantiška, bet šaltoka... todėl reikėtų keletą žodžių tarti apie nušalimus.
Visų pirma – šildytis alkoholiniais gėrimais sušalus, kol nepatekote į šiltą aplinką, kategoriškai draudžiama. Vartojant alkoholį kraujagyslės plečiasi, ir dėl to kūno šiluma prarandama dar greičiau, o sušilimo efektas trumpalaikis, todėl “skysčio” vartojama dar ir dar. Mirtini sušalimo atvejai dažniausiai nutinka gausiai pavartojus alkoholio.

Antra – trynimas sniegu taip pat negalimas. Tuo labiau, jei žmogus kurį laiką pragulėjo sniege (lavinoje) ir nušalimo plotas pastebimai didelis. Nukentėjusįjį reikia įnešti į šiltą patalpą, apkloti šilta sausa antklode ar rūbais, duoti išgerti šilto gėrimo. Ištrinti nušalusias vietas, o tuo labiau guldyti į karštą vonią negalima, nes jis turi “atitirpti iš vidaus” (ypač jei nušalusi vieta prarado jautrumą ir pakeitė spalvą).
Trumpalaikis savijautos pagėrėjimas po sušalimo gali staiga žymiai pablogėti, todėl būtinas greitas transportavimas į ligoninę.

Rizika, patirti traumą žymiai mažesnė, jei:
- Jūs nuolatos palaikote sportinę formą, ypač tuo laikotarpiu kai slidėmis ar snieglente ne slidinėjate. Vaikščiokite į treniruočių salę, baseiną, užsiimkite kita Jums miela fizine veikla;
- prieš slidinėjimą padarote 10-15 min. apšilimą – tempimo pratimus kaklo raumenims, pečių juostos, kelio ir kulkšnies sąnariams;
- pradėję čiuožti neskubėsite atlikti sudėtingų triukų. Apšilkite atlikdami jums įprastus ne didelės amplitudės elementus, ypatingą dėmesį skirkite nusileidimo tikslumui;
- slidinėdami kalnuose, prisiminsite apie tokius dalykus, kaip aklimatizacija ir aukščio įtaką žmogaus organizmui. Atvykimo dieną nesistenkite įvykdyti visus triukus, ypač tuos, kurių dar nemokate. Jei iki kelionės į kalnus ilgą laiką ne slidinėjote, tai pirmas dienas paskirkite ramiam slidinėjimui, pajuskite slides (snieglentę) ir savo kūną ant jų. Ne pro šalį naudoti vitaminų kompleksus ar maisto papildus iš serijos “naudoti esant dideliems fiziniams krūviams”;
- dėvite specialius apsauginius rūbus, batus, šalmą kelio sąnario apsaugą;
- žinote pirmosios medicininės pagalbos pagrindus;
- ir svarbiausia – turite patikimus draugus ir kolegas, kurie nepaliks bėdoje.


Autorė: Gerda Pleškienė

/ Informacijos šaltinis: www.sniegozona.lt /

Komentuoti
Vardas:
Komentaras:

Saugos kodas:* Code
Dar vienas saugos klausimas:* Kuri raidė svetainės pavadinime paveiksliukas kartojasi daugiausia kartų?




Komentarai (3)
RSS komentarai
1. 2009-04-07, 11:01
 
mano seimai tai bedu del traumu buna kai vykstam i kalnus slidineti. ne tik patinimu, bet ir stiproku sutrenkimu tada buna. del to i keliones be gelio nebedristam vaziuoti :)
 
Tatjana
2. 2009-02-17, 12:01
 
Ja ja, aš ir, visom penkiom, už FACTUM reklamą. Ja !
 
Piėtr Janickij
3. 2009-04-07, 11:03
 
Kiekvienais metais mes su vaikais vaziuojama paslydineti, todel traumos ir pasitempimai yra sutinkami. Visada musu vaistineleje yra gelio nuo sumusimu. Jis mums labai padeda.
 
SNIEGE
 
Autostop.ltDviratis.ltNuotykių maratonas
 

Kelionės

    Kultūrinis turizmas


      Daugiau kultūros

      Stovyklos vaikams

        Pasidalinkite info

        Bookmark and Share

        Reklamėlė

        SveikasVaikas.lt
        dzordzas.lt
        Klajoklis
        Lokės pėda
        MontisMagia.lt
        Suduvos Gidas
        Ditma.lt
        keliones_ir_pramogos
        PailsekLietuvoje.lt
        ZaliejiTuristai.lt
        ViskasTurizmui.lt 120
        robinzonada.lt
        Armijai ir civiliams aic.lt
        MusuPaveldas.lt
        Sportas ir mada expedition.lt

        Juokelis

        Skrenda lėktuvu gruzinas, o šalia jo sėdi žavi blondinė. Gruzinas atsisuka į ją, nusišypso, parodo visus savo auksinius dantis ir paklausia:
        -mergaite mergaite, o kodel tu tyli?
        -noriu ir tyliu...
        -nori... ir tyli?...