Valčių žygis Antalieptės mariomis

Straipsnis publikuotas Mažeikių rajono laikraštyje "Būdas žemaičių" 2006 m. rugpjūčio 25 d. numeryje.Vilniaus jaunųjų turistų centro specialistė Laimutė Armalienė šalies pedagogams kasmet organizuoja žygius valtimis Lietuvos ežerais ir upėmis. Šiemet rugpjūčio 5-9 dienomis turizmo būrelių vadovai kartu su savo šeimų nariais plaukiojo Antalieptės mariomis bei Šventosios upe. Žygyje taip pat dalyvavo Plinkšių pagrindinės mokyklos mokytoja Virginija Katkuvienė bei šio straipsnio autorė.
Gausu įlankų, salų ir pusiasalių
Antalieptės marios, užimančios 1911 ha plotą Zarasų rajone – vienas iš gražiausių, paslaptingiausių, daugiausia salų turintis vandens telkinių Lietuvoje. Vietiniai gyventojai marias vadina Zalyvu. Antalieptės marios – dirbtinis vandens telkinys, susidaręs 1959 m., pastačius hidroelektrinės užtvanką per Šventosios upę. Vanduo užliejo apie 800 ha ir į vieną vandens baseiną sujungė net dvidešimt septynis iki tol tyvuliavusius atskirus ežerus (didžiausieji: Dusetas, Diegis, Jūžintas, Abisavas, Zazubras). Savo raižytais krantais marios gali paklaidinti kiekvieną. Jos garsėja ypatinga įlankų, pusiasalių ir salų gausa. Šiose vandens platybėse išsidėsčiusios penkiasdešimt dvi salos. Didžiausios jų – Blėkiškių (37 ha), Šiukščių (30 ha), Skeldų (7 ha), Gaidelių (3,7 ha). Ypač įspūdingai atrodo Skeldų sala, dar vadinama Pasaga. Ji pakeri aukštais krantais, yra lenktos formos ir apaugusi pušynu. Saloje galima išvysti paminklą bei lentelę, žyminčią, jog iki 1957 m. čia buvo Skeldų kaimo kapinaitės…

Verta įveikti atstumą
Pastačius užtvanką, buvo užlieti iškirsti miškai, sodybų liekanos, kapinės, keliai, senoji Šventosios upės vaga. Po vandeniu atsidūrė trejos kapinaitės, stačiatikių cerkvė. Visi šie gamtos kūriniai ir žmonių gyvavimo pėdsakai slepiasi Antalieptės marių dugne, kuris tikrai gali nustebinti visko patyrusius bei pradedančiuosius narus. Dugno reljefas labai nelygus, nusėtas daugybe duburių, su stačiais šlaitais, kurių gylis siekia iki 40 metrų. Tarp užlieto miško išplautų kelmų gali pastebėti gulintį šamą, pasislėpusius ungurius, būrį starkių, įspūdingo dydžio lydekų. Dabar Antalieptės marių ilgis siekia 12 kilometrų, o kranto linija – per 160 kilometrų. Didžioji marių dalis ir jų apylinkės paskelbtos hidrografiniu draustiniu. Siūloma atidžiau pasižvalgyti po įspūdingas įlankas, Blėkiškių pusiasalį, Kiemionių ir Skeldų saleles su kryžiais... Čia, įsimintino kraštovaizdžio ir dydžio vandens telkinyje, gausybė neatrastų vietų, bevardžių salų – nelankytas pasaulis, žadantis neblėstančius įspūdžius. Žygio dalyvių teigimu, verta įveikti atstumą, skiriantį mus nuo šių vietų ir vieną kartą pamatyti tai, apie ką pasakojo bičiuliai arba rašė knygos... Antalieptės marios – tikras lobynas turistams.
Ant marių krantų gausu kaimo turizmo sodybų, poilsio ir pramogų kompleksų, siūlančių paplaukioti valtimis, vandens dviračiais, baidarėmis, kajakais, pailsėti ant vandens plaukiojančiuose namukuose. Norintys greičiau išvysti visą marių grožį gali rinktis apžvalginę kelionę kateriu. O svarbiausia, anot žygio dalyvių, – buvimas gamtos prieglobstyje – miškas su uogomis, grybais, švarus oras ir ramybė.
Rūta KONČIUTĖ

/ Informacijos šaltinis - www.budas.lt /