Sudargas nežada nusileisti Kernavei

Jau šių metų vasarą Zanavykiją aplankantys turistai galės pasigrožėti prie Nemuno stūksančių Sudargo piliakalnių kompleksu. Jį rekonstruojantys archeologai tikisi, kad šie piliakalniai niekuo nenusileis žymiajai Kernavei.

Nuo praėjusių metų rudens prie Sudargo piliakalnių triūsia Jurbarko UAB „Jurmelsta“ specialistai. Jie pjovė ant piliakalnių viršaus bei jų šlaituose išaugusius medžius.

 

Sudargas nežada nusileisti Kernavei

„Būtina gelbėti piliakalnius – jų šlaitus ardo ne vien Nemunas, bet ir paviršinis vanduo. Ant piliakalnių bei šlaituose užaugę medžiai neleidžia žemės paviršiuje susidaryti velėnai, o kai jos nėra – erozija kenkia ne tik paviršiniam sluoksniui, bet ir giliau esančiam kultūriniam, dar netyrinėtam. Todėl reikia saugoti tai, kas dar yra išlikę“, - pasakojo Sudargo piliakalnių rekonstrukciją prižiūrintis archeologas Zenonas Baubonis. Pasak jo, medžiais piliakalniai apaugo pokario metais, nes dar yra išlikusių tuoj po antrojo pasaulinio karo darytų nuotraukų, kuriose piliakalniai dar nebuvo užžėlę.

„Pagal darbų programą, šį sezoną mes turime „atidengti“ tris piliakalnius, tačiau stengsimės, kad lankytojams atsivertų ir kiti, nes ruduo bei žiema – tam yra pats patogiausias metas“, - teigė darbams vadovaujantis Romas Juknevičius, dalyvavęs tvarkant jau ne vieno Lietuvos piliakalnio aplinką.

Prie piliakalnių triūsiantiems jurbarkiečiams darbo sąlygos sunkios – išpjauti medžius ant piliakalnių bei jų šlaituose tenka taip, kad nebūtų apardytas jų paviršinis bei kultūrinis sluoksniai, todėl pagalbon, kai tik leidžia orai, pasitelkiama technika – kranai. Jie nupjautus medžius tiesiog nukelia, o ten, kur neįmanoma privažiuoti technikai, darbininkai medžius pjausto dalimis ir po to tempia žemyn. Apardyti šlaitai, baigus darbus, bus dengiami specialiu plastikiniu tinklu, saugančiu paviršių nuo erozijos.

Beveik 8 hektarų plote išsidėsčiusį Sudargo gynybinių piliakalnių kompleksą sudaro 5 piliakalniai - Sudargo, Pilalės, Vorpilio, Žydkapių bei Balnakalnio. Pasak Z. Baubonio, tokių Lietuvoje išlikusių piliakalnių kompleksų yra nedaug – tai tik garsieji Kernavės piliakalniai, dar jų yra Prienų bei Lazdijų rajonuose.

Pagal parengtą Sudargo piliakalnių tvarkymo projektą, yra ne tik kertami medžiai, bet ir bus sutvirtinti piliakalnių šlaitai, įrengti takai pėstiesiems, laiptai į piliakalnius, restauruoti gynybiniai pylimai ir grioviai. Takai sujungs piliakalnius, kad pėstiesiems būtų patogu ne tik pasivaikščioti, bet ir išsamiau susipažinti su šio krašto praeitimi. Tam padės įvairūs informaciniai stendai, kuriuose bus lankytojai supažindinami su tyrimų rezultatais. Suprojektuoti ir privažiavimo keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau jiems kol kas nėra numatyta lėšų. Zenono Baubonio teigimu, tam finansavimą turėtų skirti Valstybinė kelių direkcija, nes iki šiol arčiau privažiuoti tegalima tik iki vieno – Balnakalnio. Prie kitų – sunku. Ypač sudėtinga nusigauti iki Vorpilio bei Pilalės piliakalnių. Tačiau ir po piliakalnių sutvarkymo ten galimybių važinėti mašinomis nebus – aplink dar archeologų neištyrinėta teritorija, todėl jokių kelių ten negali būti.

„Mes dar užpernai pradėjom tvarkomoje teritorijoje archeologinius tyrimus. Jie daugiausia vyksta ten, kur bus atstatomi pylimai, maždaug 1200 kvadratinių metrų plote“, - sakė Zenonas Baubonis. Anot jo, savotiškų naujienų tyrimai jau pateikė – į rytus nuo Balnakalnio archeologai aptiko iki šiol nežinotos senovės gyvenvietės liekanų. Ties Vorpiliu aptikti I – II amžiaus gynybinių pilies įtvirtinimų likučiai. - „Visos teritorijos išžvalgyti kol kas nėra jokių galimybių – čia darbo užteks gal net ne vienai archeologų kartai“.

Praėjusių metų rugsėjį pradėtus piliakalnių tvarkymo darbus numatyta užbaigti per porą metų, tačiau tikimasi, kad šiemet metais į Sudargą užsukę turistai jau galės grožėtis ne tik pačiais piliakalniais, bet ir nuo jų į Nemuną atsiveriančiais vaizdais. Darbus finansuoja Kultūros paveldo departamentas. Anot šio departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovo Algio Miliaus, pernai tam buvo skirta apie 0,5 mln. litų. Tiek pat lėšų tikimasi ir šiais metais. 

Straipsnio autorius: Kazys Kazakevičius. Publikuota: 2008.05.20 / Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /