Neišvengiami klimato pokyčiai ir ateities prognozės
Pastarųjų žiemų orai stebina ne vieną – sausį vilkime rudeninius paltus, sniego pusnis matėme jau seniai, supainioję metų laiką pumpurus krauna augalai. Apie klimato pokyčius ir ateities prognozes savaitraščiui „Panorama“ pasakojo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis. Kaip paaiškinti tai, kas pastaruoju metu vyksta gamtoje?
Reikia pradėti nuo globalių dalykų. Jie aktualūs ir Lietuvai, nes ji neatsiejama nuo visos klimato sistemos. XX amžiuje priežeminė temperatūra pakilo 0,6–0,7 laipsnio. Ypač globalinis atšilimas pastebimas pastaruosius tris dešimtmečius.
Globali temperatūra per šiuos metus nė karto nebuvo žemesnė už daugiametį vidurkį – ji nuolat aukštesnė. Kiekvienas laipsnis ar pusė jo, prisidėję prie globalios temperatūros, sukelia tam tikrų padarinių. Štai labai jautriai į tai reaguoja poliarinių sričių ledynai.
Nuo XX amžiaus vidurio Arkties ledynų sumažėjo maždaug penktadaliu. Užtektų globaliai temperatūrai pakilti 2–3 laipsniais – Antarktidoje liktų labai mažai ledo, jo susidarytų tik žiemą. Tirpsta ir kalnų ledynai. Juo mažiau ledo, juo daugiau Saulės energijos sugeriama – atšilimas tik dar labiau progresuoja, pats save spartina.
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2006-ieji yra vieni šilčiausių metų per visą meteorologinių duomenų kaupimo istoriją, tai yra nuo XIX amžiaus vidurio. Iki šiol šilčiausi buvo 1998-ieji. Ypač atšilo žiemos. Skaičiuojant ne kalendorinę žiemos trukmę, o tai, kada temperatūra nukrinta žemiau nulio ir paskui aukščiau jo pakyla – per pastaruosius 40 metų žiemos sezonas sutrumpėjo beveik trimis savaitėmis. Tai gana ryškus pokytis.
Kaip dar pasireiškia klimato atšilimas?
Šie klimato pokyčiai priklauso nuo atšilimo procesų. Žemo slėgio dariniai atneša vis daugiau šilumos, jų dažniau užklysta į Lietuvą. Krituliai dėl to iškrenta dažnai ne sniego, o lietaus pavidalu.
Kita svarbi tendencija – klimato ekstremalumo didėjimas. Šis antrinis reiškinys vyksta kartu su klimato atšilimu, tačiau jis daug svarbesnis ir pavojingesnis. Kalbu apie kaitras, sausras – jos akivaizdžiai ilgėja, dažnėja, taip pat audras, potvynius, liūtis. Europą vienais metais niokoja ilgalaikės sausros, kitais – didžiuliai potvyniai. Neišvengiami bus trumpalaikiai atšalimai – jų užfiksuojama daug.
Ar tokių pokyčių pastebima ir Lietuvoje?
Lietuvoje būta įvairių klimato įdomybių, tačiau dabar jų – daug daugiau nei anksčiau. Remiantis dabartiniais rezultatais, praėjęs gruodis buvo pats šilčiausias nuo XVIII amžiaus pabaigos. Šiųmetė sausio 10-oji buvo pati šilčiausia per visą 200 metų istoriją: Lazdijuose užfiksuota 12,6 laipsnio šilumos.
Sausio mėnesį tokios temperatūros nėra buvę – tai apie 15 laipsnių daugiau nei norma! Tiesa, vasarį yra buvę 16 laipsnių šilumos.
Dabartinė žiema, kai kelios savaitės būna šiltos, o kelios – šaltos, tapo tipinis reiškinys. Esame arti Arkties regiono ir niekur nuo to nepasislėpsime. Galime džiaugtis, kad pas mus nėra taifūnų, tropinių uraganų, tačiau užtenka ir savų reiškinių.
1891 metais žiema buvo besniegė, bet ėmė ir pasnigo birželį. Tiesa, tai buvo veikiau kruša nei tikras sniegas. Antrojo pasaulinio karo metais kelios iš eilės žiemos buvo ypač šaltos, temperatūra nukrisdavo iki 30 laipsnių šalčio. XX amžiaus 3–5 dešimtmečių vasaros jau pasiekė mūsų dabartinių vasarų temperatūrą, o tada jos laikytos itin karštomis. Žmonės dar prisimena: prie Smetonos vasaros būdavo karštos, žiemos – šaltos.
Kas mūsų laukia ateityje?
Ilgalaikes prognozes kuria Europos vidutinės trukmės prognozių centras, tačiau jos dar nėra labai patikimos. Kad ir kaip ten būtų, šioks toks atšalimas sausio pabaigoje numatomas. Ar jis bus ilgalaikis, ar ne – sunku pasakyti.
Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje vidutinė temperatūra turėtų pakilti 1 laipsniu ir siekti apie 8 laipsnius šilumos. Tačiau tai nebus tolygus kilimas. Labiausiai temperatūra kyla karščio bangomis, tad skaičiuojant metinį vidurkį dėl tų 10–20 labai karštų dienų jis ir pakyla.
Likusi metų dalis gali būti neypatinga. Labiausiai atšils žiemos. Didelio kritulių pokyčio neprognozuojama, vasarą jų net gali sumažėti. Dėl to sausringumas bus didesnis.
Ar tokia žiema ne žiema kaip šįmet – labai blogai?
Tikrai nereikėtų to vertinti kaip nelaimingo atsitikimo. Šiltą žiemą sunaudojame mažiau kuro, išleidžiame mažiau pinigų būstui šildyti. Nežinau, kelininkai džiaugiasi ar ne, tačiau darbo jie dabar neturi: nereikia sniego valyti, kelių barstyti.
Žmonėms šilta žiema tikrai nepakenks. Daug pavojingesni yra karščiai, kai temperatūra pasiekia kritinę 30 laipsnių ribą. Tuomet ir sveiki žmonės, ką ir kalbėti apie ligotus, senyvo amžiaus, vaikus, pradeda jausti diskomfortą.
Prisiminkime: prieš trejus metus Prancūzijoje nuo karščių mirė apie 20 tūkst. žmonių.
Šiluma žiemą – ne visiems gerai, pavyzdžiui, žemdirbiams. Jiems reikia sniego dangos, įšalusios žemės, kad kenkėjai išsigąstų. Kai tokia žiema – jie sėkmingai peržiemos, gausės jų populiacija.
Tačiau klimato pokyčius prisimename ne tik per TV žiūrėdami orų prognozę.
Klimatas nėra universiteto Gamtos fakulteto reikalas, tai ypač svarbus veiksnys, lemiantis visos mūsų ūkinės veiklos efektyvumą, produktyvumą ir pelningumą. Sausrų atnešti nuostoliai ypač stabdo ūkio plėtrą. Pas mus nuo seno auginami žiemkenčiai, grūdinės kultūros, kurioms reikia žiemos.
Po šilto laikotarpio užėję šalčiai kenkia žiemojantiems augalams, žemdirbiams tai – vėl nuostoliai. Ar būsime priversti auginti naujas kultūras? Tai priklausys nuo to, kaip prisitaikysime prie naujų klimato sąlygų. Privalome panaudoti jų teikiamas galimybes, siekti, kad nepalankūs meteorologiniai reiškiniai atneštų kuo mažiau nuostolių.
Anomalijoms jautrus ir turizmas: žiemos kurortams tokia žiema yra visiškas bankrotas. Ne tik Alpėse – Lietuvoje irgi įrengtos slidinėjimo trasos, jos iki šiol nepanaudotos.
Kartais svarstoma, kad šiandien žmonija gauna tai, ko pati nusipelnė nuolat teršdama gamtą. Ar tikrai taip yra?
Žmogus dar XIX amžiuje pradėjo kištis į klimato sistemą. Keitėme Žemės paviršių, kirtome miškus, urbanizavome teritorijas, teršėme ir teršiame.
Tačiau kaltas ne tik žmogus, bet ir klimatą lemiantys veiksniai: astronominiai reiškiniai, žemės sukimasis orbitoje, Saulės procesai, kita. Taip greitai klimatas niekada nesvyruodavo. Žinoma, buvo pokyčių, tačiau jie buvo lėtesni: per keletą tūkstančių metų temperatūra pakito 1–2 laipsniais. Dabartinė pokyčių sparta kelia susirūpinimą – nespėjame prisitaikyti.
Nėra net kalbos apie klimato kaitos sustabdymą – tai neišvengiama. Galime tik sumažinti jos tempus. Remiantis optimistiniu scenarijumi, XXI amžiuje globali temperatūra pakils trimis laipsniais. Remiantis pesimistiniu – penkiais.
Reikia siekti, kad pasitvirtintų pirmas variantas. Viskas susiję: atmosferoje šiltnamio dujų bus tiek, kiek jų išmesime. Reikia tvarkyti daug sričių, pavyzdžiui, renovuoti senus daugiabučius, nes tai tiesiogiai susiję su kuro taupymu. Taip pat tvarkyti viešojo transporto sistemas, kad iš automobilių žmonės persėstų į autobusus.
Transportas – pagrindinis taršos šaltinis, ne pramonė. Kitas labai svarbus dalykas – didinti energijos panaudojimo efektyvumą. Sunaudojame per daug energijos vienam bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – du kartus daugiau nei Vakarų Europos šalys ir tris kartus daugiau nei JAV.
Skamba banaliai, bet juo mažiau sunaudosime energijos, juo bus patiems geriau.
Giedrė Steikūnaitė, Savaitraštis „Panorama“
Informacijos šaltinis:
Reikia pradėti nuo globalių dalykų. Jie aktualūs ir Lietuvai, nes ji neatsiejama nuo visos klimato sistemos. XX amžiuje priežeminė temperatūra pakilo 0,6–0,7 laipsnio. Ypač globalinis atšilimas pastebimas pastaruosius tris dešimtmečius.
Globali temperatūra per šiuos metus nė karto nebuvo žemesnė už daugiametį vidurkį – ji nuolat aukštesnė. Kiekvienas laipsnis ar pusė jo, prisidėję prie globalios temperatūros, sukelia tam tikrų padarinių. Štai labai jautriai į tai reaguoja poliarinių sričių ledynai.
Nuo XX amžiaus vidurio Arkties ledynų sumažėjo maždaug penktadaliu. Užtektų globaliai temperatūrai pakilti 2–3 laipsniais – Antarktidoje liktų labai mažai ledo, jo susidarytų tik žiemą. Tirpsta ir kalnų ledynai. Juo mažiau ledo, juo daugiau Saulės energijos sugeriama – atšilimas tik dar labiau progresuoja, pats save spartina.
Preliminarūs duomenys rodo, kad 2006-ieji yra vieni šilčiausių metų per visą meteorologinių duomenų kaupimo istoriją, tai yra nuo XIX amžiaus vidurio. Iki šiol šilčiausi buvo 1998-ieji. Ypač atšilo žiemos. Skaičiuojant ne kalendorinę žiemos trukmę, o tai, kada temperatūra nukrinta žemiau nulio ir paskui aukščiau jo pakyla – per pastaruosius 40 metų žiemos sezonas sutrumpėjo beveik trimis savaitėmis. Tai gana ryškus pokytis.
Kaip dar pasireiškia klimato atšilimas?
Šie klimato pokyčiai priklauso nuo atšilimo procesų. Žemo slėgio dariniai atneša vis daugiau šilumos, jų dažniau užklysta į Lietuvą. Krituliai dėl to iškrenta dažnai ne sniego, o lietaus pavidalu.
Kita svarbi tendencija – klimato ekstremalumo didėjimas. Šis antrinis reiškinys vyksta kartu su klimato atšilimu, tačiau jis daug svarbesnis ir pavojingesnis. Kalbu apie kaitras, sausras – jos akivaizdžiai ilgėja, dažnėja, taip pat audras, potvynius, liūtis. Europą vienais metais niokoja ilgalaikės sausros, kitais – didžiuliai potvyniai. Neišvengiami bus trumpalaikiai atšalimai – jų užfiksuojama daug.
Ar tokių pokyčių pastebima ir Lietuvoje?
Lietuvoje būta įvairių klimato įdomybių, tačiau dabar jų – daug daugiau nei anksčiau. Remiantis dabartiniais rezultatais, praėjęs gruodis buvo pats šilčiausias nuo XVIII amžiaus pabaigos. Šiųmetė sausio 10-oji buvo pati šilčiausia per visą 200 metų istoriją: Lazdijuose užfiksuota 12,6 laipsnio šilumos.
Sausio mėnesį tokios temperatūros nėra buvę – tai apie 15 laipsnių daugiau nei norma! Tiesa, vasarį yra buvę 16 laipsnių šilumos.
Dabartinė žiema, kai kelios savaitės būna šiltos, o kelios – šaltos, tapo tipinis reiškinys. Esame arti Arkties regiono ir niekur nuo to nepasislėpsime. Galime džiaugtis, kad pas mus nėra taifūnų, tropinių uraganų, tačiau užtenka ir savų reiškinių.
1891 metais žiema buvo besniegė, bet ėmė ir pasnigo birželį. Tiesa, tai buvo veikiau kruša nei tikras sniegas. Antrojo pasaulinio karo metais kelios iš eilės žiemos buvo ypač šaltos, temperatūra nukrisdavo iki 30 laipsnių šalčio. XX amžiaus 3–5 dešimtmečių vasaros jau pasiekė mūsų dabartinių vasarų temperatūrą, o tada jos laikytos itin karštomis. Žmonės dar prisimena: prie Smetonos vasaros būdavo karštos, žiemos – šaltos.
Kas mūsų laukia ateityje?
Ilgalaikes prognozes kuria Europos vidutinės trukmės prognozių centras, tačiau jos dar nėra labai patikimos. Kad ir kaip ten būtų, šioks toks atšalimas sausio pabaigoje numatomas. Ar jis bus ilgalaikis, ar ne – sunku pasakyti.
Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje vidutinė temperatūra turėtų pakilti 1 laipsniu ir siekti apie 8 laipsnius šilumos. Tačiau tai nebus tolygus kilimas. Labiausiai temperatūra kyla karščio bangomis, tad skaičiuojant metinį vidurkį dėl tų 10–20 labai karštų dienų jis ir pakyla.
Likusi metų dalis gali būti neypatinga. Labiausiai atšils žiemos. Didelio kritulių pokyčio neprognozuojama, vasarą jų net gali sumažėti. Dėl to sausringumas bus didesnis.
Ar tokia žiema ne žiema kaip šįmet – labai blogai?
Tikrai nereikėtų to vertinti kaip nelaimingo atsitikimo. Šiltą žiemą sunaudojame mažiau kuro, išleidžiame mažiau pinigų būstui šildyti. Nežinau, kelininkai džiaugiasi ar ne, tačiau darbo jie dabar neturi: nereikia sniego valyti, kelių barstyti.
Žmonėms šilta žiema tikrai nepakenks. Daug pavojingesni yra karščiai, kai temperatūra pasiekia kritinę 30 laipsnių ribą. Tuomet ir sveiki žmonės, ką ir kalbėti apie ligotus, senyvo amžiaus, vaikus, pradeda jausti diskomfortą.
Prisiminkime: prieš trejus metus Prancūzijoje nuo karščių mirė apie 20 tūkst. žmonių.
Šiluma žiemą – ne visiems gerai, pavyzdžiui, žemdirbiams. Jiems reikia sniego dangos, įšalusios žemės, kad kenkėjai išsigąstų. Kai tokia žiema – jie sėkmingai peržiemos, gausės jų populiacija.
Tačiau klimato pokyčius prisimename ne tik per TV žiūrėdami orų prognozę.
Klimatas nėra universiteto Gamtos fakulteto reikalas, tai ypač svarbus veiksnys, lemiantis visos mūsų ūkinės veiklos efektyvumą, produktyvumą ir pelningumą. Sausrų atnešti nuostoliai ypač stabdo ūkio plėtrą. Pas mus nuo seno auginami žiemkenčiai, grūdinės kultūros, kurioms reikia žiemos.
Po šilto laikotarpio užėję šalčiai kenkia žiemojantiems augalams, žemdirbiams tai – vėl nuostoliai. Ar būsime priversti auginti naujas kultūras? Tai priklausys nuo to, kaip prisitaikysime prie naujų klimato sąlygų. Privalome panaudoti jų teikiamas galimybes, siekti, kad nepalankūs meteorologiniai reiškiniai atneštų kuo mažiau nuostolių.
Anomalijoms jautrus ir turizmas: žiemos kurortams tokia žiema yra visiškas bankrotas. Ne tik Alpėse – Lietuvoje irgi įrengtos slidinėjimo trasos, jos iki šiol nepanaudotos.
Kartais svarstoma, kad šiandien žmonija gauna tai, ko pati nusipelnė nuolat teršdama gamtą. Ar tikrai taip yra?
Žmogus dar XIX amžiuje pradėjo kištis į klimato sistemą. Keitėme Žemės paviršių, kirtome miškus, urbanizavome teritorijas, teršėme ir teršiame.
Tačiau kaltas ne tik žmogus, bet ir klimatą lemiantys veiksniai: astronominiai reiškiniai, žemės sukimasis orbitoje, Saulės procesai, kita. Taip greitai klimatas niekada nesvyruodavo. Žinoma, buvo pokyčių, tačiau jie buvo lėtesni: per keletą tūkstančių metų temperatūra pakito 1–2 laipsniais. Dabartinė pokyčių sparta kelia susirūpinimą – nespėjame prisitaikyti.
Nėra net kalbos apie klimato kaitos sustabdymą – tai neišvengiama. Galime tik sumažinti jos tempus. Remiantis optimistiniu scenarijumi, XXI amžiuje globali temperatūra pakils trimis laipsniais. Remiantis pesimistiniu – penkiais.
Reikia siekti, kad pasitvirtintų pirmas variantas. Viskas susiję: atmosferoje šiltnamio dujų bus tiek, kiek jų išmesime. Reikia tvarkyti daug sričių, pavyzdžiui, renovuoti senus daugiabučius, nes tai tiesiogiai susiję su kuro taupymu. Taip pat tvarkyti viešojo transporto sistemas, kad iš automobilių žmonės persėstų į autobusus.
Transportas – pagrindinis taršos šaltinis, ne pramonė. Kitas labai svarbus dalykas – didinti energijos panaudojimo efektyvumą. Sunaudojame per daug energijos vienam bendrojo vidaus produkto vienetui pagaminti – du kartus daugiau nei Vakarų Europos šalys ir tris kartus daugiau nei JAV.
Skamba banaliai, bet juo mažiau sunaudosime energijos, juo bus patiems geriau.
Giedrė Steikūnaitė, Savaitraštis „Panorama“
Informacijos šaltinis:
