Lietuvoje nesportuoja kas antras gyventojas, Švedijoje – tik kas penktas
Ką daryti, kad kūno kultūra, aktyvus judėjimas, sportas taptų kasdiene ir neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi? Šis klausimas buvo svarstomas vakar (05/12) Seime įvykusioje konferencijoje „Sportas visiems: Šiaurės šalių ir Lietuvos patirtis“. Problemas vardijo įvairių Lietuvos organizacijų atstovai, patirtimi dalijosi svečiai iš Danijos, Švedijos, Suomijos ir Norvegijos.
Lietuvoje nuolat daugėja rūkančių ir vartojančių alkoholį, turinčių antsvorį žmonių, mažėja aktyviai sportuojančių, trumpėja gyvenimo trukmė – tokius bauginančius faktus išdėstė dr. Vydas Gedvilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Pernai Kūno kultūros ir sporto departamento atlikto tyrimo duomenimis, apie 52 proc. Lietuvos gyventojų (7–80 metų) visiškai nesportuoja. Danijoje tokių yra 13 proc., o Švedijoje – tik 9 proc. Ir vis dėlto Šiaurės šalys dar nėra visiškai patenkintos kūno kultūros padėtimi.
Štai nors Suomijoje pastaruoju metu padidėjęs susidomėjimas sportu, tačiau pastebima, kad kasdieniame gyvenime judama mažiau. Konstatuojama, kad maždaug pusė Suomijos gyventojų juda per mažai. Ir šią problemą stengiamasi spręsti visuotinai. Pavyzdžiui, statant naujus biurų pastatus projektuojama taip, kad laiptais naudotis būtų patogiau nei liftu. Taip pat smulkinami laiptai, kad žmogui tektų įveikti kuo daugiau pakopų.
Vien infrastruktūros nepakanka
Daugiausia konferencijoje šnekėta apie sporto galimybes ir infrastruktūrą. Pasak doc. dr. Rasos Jankauskienės iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, sveikas pasirinkimas turi būti lengvas pasirinkimas. Jei norime paskatinti žmones sportuoti, tai turi būti patogu ir lengvai prieinama. Pranešėja sutiko, kad vien sukūrę sporto infrastruktūrą nepasieksime to, kad fizinis aktyvumas taptų nacionalinės kultūros dalimi. Reikia keisti ir žmonių mąstymą, požiūrį.
Sune Krarup-Pedersen iš Danijos pripažino, kad Danijoje sudarytos puikios sąlygos sportuoti. Ir pastebima, kad kuo tos sąlygos geresnės, tuo daugiau sportuojančių. Tačiau danai ir toliau siekia didinti aktyviai leidžiančiųjų laisvalaikį skaičių. Viena iš priemonių to siekti – sporto šakų įvairovė. „Žmonės turi turėti pasirinkimą, – sakė Krarup-Pedersen. – Ne tik krepšinį, futbolą ar ledo ritulį. Kiekvienas turi rasti tai, kas jam labiausiai tinka ir patinka.“
Ir lietuvių, ir Šiaurės šalių pranešėjai pabrėžė, kad labai svarbią sporto visiems idėją sudaro klubinė veikla. Pasak 9200 gyventojų turinčios Norvegijos Frena savivaldybės administratoriaus Arne Sverre Dahl, net ir Norvegijoje, kur laisvalaikio infrastruktūra labai išplėtota, vis tiek labai svarbus faktorius išlieka savanoriškas darbas. Tam pritarė ir Benediktas Siliūnas, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ tarybos narys. „Didžiausia grėsmė kaimo sporto klubų išlikimui – žmonių nenoras dalyvauti“, – sakė jis.
Darbdaviai taip pat turi prisidėti
Seimo narys Algimantas Salamakinas iškėlė klausimą, kaip darbdaviai galėtų prisidėti prie savo darbuotojų fizinio aktyvumo didinimo, o tuo pačiu ir prie jų geresnės sveikatos bei darbingumo. Pasak Šiaurės šalių atstovų, bendros politikos, kaip darbuotojus paskatinti sveikiau gyventi, nėra. Kiekvienas darbdavys pats sprendžia, ką ir kaip motyvuoti. Vieni dovanoja nemokamus apsilankymus baseine ar sporto klube, moka priedus prie atlyginimo nerūkantiems ar nesergantiems, kiti net leidžia vieną darbo valandą skirti aktyviai fizinei veiklai.
Konferencija „Sportas visiems: Šiaurės šalių ir Lietuvos patirtis“ yra Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje rengiamo šiaurės šalių sporto renginių ciklo „Heja Norden!“ dalis. Pasak biuro direktoriaus Teppo Heiskanen, jų organizacija kiekvienais metais surengia Lietuvoje po vieną didžiulį renginį, pristatantį kokią nors šiaurės šalių gyvenimo sritį. „Norime parodyti kiek kitokias sportavimo tradicijas nei įprasta Lietuvoje, – sakė p. Heiskanen. – Taip pat siekiame populiarinti Skandinavijos šalyse labai svarbią sporto visiems idėją.“
/ Informacijos šaltinis: www.hejanorden.lt /
Lietuvoje nuolat daugėja rūkančių ir vartojančių alkoholį, turinčių antsvorį žmonių, mažėja aktyviai sportuojančių, trumpėja gyvenimo trukmė – tokius bauginančius faktus išdėstė dr. Vydas Gedvilas, Seimo Pirmininko pavaduotojas. Pernai Kūno kultūros ir sporto departamento atlikto tyrimo duomenimis, apie 52 proc. Lietuvos gyventojų (7–80 metų) visiškai nesportuoja. Danijoje tokių yra 13 proc., o Švedijoje – tik 9 proc. Ir vis dėlto Šiaurės šalys dar nėra visiškai patenkintos kūno kultūros padėtimi.
Štai nors Suomijoje pastaruoju metu padidėjęs susidomėjimas sportu, tačiau pastebima, kad kasdieniame gyvenime judama mažiau. Konstatuojama, kad maždaug pusė Suomijos gyventojų juda per mažai. Ir šią problemą stengiamasi spręsti visuotinai. Pavyzdžiui, statant naujus biurų pastatus projektuojama taip, kad laiptais naudotis būtų patogiau nei liftu. Taip pat smulkinami laiptai, kad žmogui tektų įveikti kuo daugiau pakopų.
Vien infrastruktūros nepakanka
Daugiausia konferencijoje šnekėta apie sporto galimybes ir infrastruktūrą. Pasak doc. dr. Rasos Jankauskienės iš Lietuvos kūno kultūros akademijos, sveikas pasirinkimas turi būti lengvas pasirinkimas. Jei norime paskatinti žmones sportuoti, tai turi būti patogu ir lengvai prieinama. Pranešėja sutiko, kad vien sukūrę sporto infrastruktūrą nepasieksime to, kad fizinis aktyvumas taptų nacionalinės kultūros dalimi. Reikia keisti ir žmonių mąstymą, požiūrį.
Sune Krarup-Pedersen iš Danijos pripažino, kad Danijoje sudarytos puikios sąlygos sportuoti. Ir pastebima, kad kuo tos sąlygos geresnės, tuo daugiau sportuojančių. Tačiau danai ir toliau siekia didinti aktyviai leidžiančiųjų laisvalaikį skaičių. Viena iš priemonių to siekti – sporto šakų įvairovė. „Žmonės turi turėti pasirinkimą, – sakė Krarup-Pedersen. – Ne tik krepšinį, futbolą ar ledo ritulį. Kiekvienas turi rasti tai, kas jam labiausiai tinka ir patinka.“
Ir lietuvių, ir Šiaurės šalių pranešėjai pabrėžė, kad labai svarbią sporto visiems idėją sudaro klubinė veikla. Pasak 9200 gyventojų turinčios Norvegijos Frena savivaldybės administratoriaus Arne Sverre Dahl, net ir Norvegijoje, kur laisvalaikio infrastruktūra labai išplėtota, vis tiek labai svarbus faktorius išlieka savanoriškas darbas. Tam pritarė ir Benediktas Siliūnas, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacijos „Nemunas“ tarybos narys. „Didžiausia grėsmė kaimo sporto klubų išlikimui – žmonių nenoras dalyvauti“, – sakė jis.
Darbdaviai taip pat turi prisidėti
Seimo narys Algimantas Salamakinas iškėlė klausimą, kaip darbdaviai galėtų prisidėti prie savo darbuotojų fizinio aktyvumo didinimo, o tuo pačiu ir prie jų geresnės sveikatos bei darbingumo. Pasak Šiaurės šalių atstovų, bendros politikos, kaip darbuotojus paskatinti sveikiau gyventi, nėra. Kiekvienas darbdavys pats sprendžia, ką ir kaip motyvuoti. Vieni dovanoja nemokamus apsilankymus baseine ar sporto klube, moka priedus prie atlyginimo nerūkantiems ar nesergantiems, kiti net leidžia vieną darbo valandą skirti aktyviai fizinei veiklai.
Konferencija „Sportas visiems: Šiaurės šalių ir Lietuvos patirtis“ yra Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje rengiamo šiaurės šalių sporto renginių ciklo „Heja Norden!“ dalis. Pasak biuro direktoriaus Teppo Heiskanen, jų organizacija kiekvienais metais surengia Lietuvoje po vieną didžiulį renginį, pristatantį kokią nors šiaurės šalių gyvenimo sritį. „Norime parodyti kiek kitokias sportavimo tradicijas nei įprasta Lietuvoje, – sakė p. Heiskanen. – Taip pat siekiame populiarinti Skandinavijos šalyse labai svarbią sporto visiems idėją.“
/ Informacijos šaltinis: www.hejanorden.lt /