Latvijos slidinėjimo instruktoriai mokysis lietuvių kalbos

Žiemos pramogomis vilioja Slovakija, Italija, Austrija, tačiau užsikrėtę slidinėjimu ieškome ne tik poros savaičių poilsio Alpėse, bet ir savaitgalio slidinėjimo kurortų. Jų lietuviai randa ne tik savo šalyje, bet ir netolimame užsienyje – Latvijoje. Ir nors trasas skiria vos keletas šimtų kilometrų, skirtumas – akivaizdus. Latviai giriasi slidinėjimo verslo plėtra, tuo tarpu lietuviai skundžiasi žiemos pramogoms nepalankiu klimatu. Skrydis nuo kalno baigiasi ant neštuvų Privačiame slidinėjimo centre, įsikūrusiame Ciesio mieste, nuo Rygos nutolusiame beveik 80 km, vis dažniau galima išgirsti lietuvių kalbą. Vieni tautiečiai kaimyninės šalies trasas renkasi dėl geresnės paslaugų kokybės, kiti – dėl trumpesnio kelio. Tačiau įspūdžių ištroškę lietuviai Latvijos slidinėjimo trasos šeimininką Jūris Žagars ne tik džiugina, bet kartais ir šiurpina. ,,Lietuviai – labai drąsi tauta. Jie ne tiek moka slidinėti, kiek turi drąsos tai daryti. Todėl netgi tam tikras traumas vadiname – tipiškomis lietuviškomis traumomis.“,- pasakoja J. Žagars. Dažnas adrenalino fanatikas, neapslaičiavęs savo galimybių, iš trasos būna išnešamas ant neštuvų. Kad taip nenutiktų, verslininkas pataria būti atsargesniems ir būtinai apsidrausti. Įprastas draudimas užsienyje sužeidus slidinėjant, negalioja. Taip vadinamas slidinėjimo draudimas dviems dienoms Latvijoje ar kitoje užsienio valstybėje kainuoja apie 16 litų. ,,Ergo Lietuva“ draudimo bendrovės atstovo Rimanto Juškio teigimu, įvairių traumų gydymas gali kainuoti tūkstančius litų. Jis prisimina atvejį, kai vienai klientei, slidinėjusiai Austrijoje, buvo sužalotas kelio meniskas. Po operacijos moteris į Lietuvą buvo parskraidinta lėktuvu. ,,Mūsų bendrovei tai kainavo apie 30 tūkst. litų. Šis atvejis iliustruoja, kaip yra rizikinga važiuoti slidinėti be draudimo apsaugos.“,- sako R. Juškys. Didžiosios draudimo bendrovės tvirtina, kad kasdien gauna nuo kelių iki keliolikos pranešimų apie slidinėjant užsienyje susižeidusius lietuvius. Kainos panašios, kokybė - skiriasi Latvijos slidinėjimo centro vadovas J. Žagars sako, kad lietuviški pinigai sudaro gana didelę slidinėjimo centro biudžeto dalį. ,,Lietuviai uždirba pinigus Lietuvoje, o leidžia pas mus. Žinoma, mus tai labai džiugina.“,- šypsosi J. Žagars. Latviai lietuvius vilioja geresne paslaugų kokybe, nes kainos tiek mūsų šalyje, tiek pas kaimynus beveik nesiskiria. Dieną galiojantis keltuvo bilietas tiek Ignalinoje, tiek Latvijoje kainuoja apie 35 litus. Inventoriaus nuoma dienai Ciesyje kainuoja apie 35 litus, Ignalinoje - keletu litų pigiau. Tiesa, naujo inventoriaus nuoma Ignalinoje brangesnė dukart. Nakvynė viešbutyje žmogui tiek Ignalinoje, tiek Ciesyje kainuoja nuo 50 litų. Visos slidinėjimo poilsio dienos kaina ir Lietuvoje ir Latvijoje atsieis per 100 litų neskaičiuojant išlaidų kurui, maistui, draudimui ar pramogoms. Slidinėjimo trasoje Ciesyje savaitgalį eilės – retas vaizdas. Slidinėjimo trasoje vienu metu veikia keturi ar net šeši keltuvai, tuo tarpu Ignalinoje – du. Slidžių nuomos punkte Ciesyje galima rinktis iš kelių šimtų kalnų slidžių komplektų. Ignalinoje jų – kelis kartus mažiau. Tačiau ir investicijos į slidinėjimą Lietuvoje gerokai mažesnės nei Latvijoje. Lietuvos žiemos sporto centro vadovo Broniaus Cicėno teigimu, Ignalinoje bus gerinama teikiamų paslaugų kokybė. B. Cicėno skaičiavimais per septynerius metus į Ignalinos slidinėjimo trasas yra investuota apie 600 tūkst. litų. Slidinėjimo centro vadovo Ciesyje J. Žagaro teigimu, norint įrengti slidinėjimo kompleksą reikia ne mažiau kaip milijono eurų investicijų. Slidinėjimo verslas naudingas visam miestui Latvijoje veikia 33 slidinėjimo oazės. Lietuvoje gerai įrengtus centrus galima suskaičiuoti ant pirštų. Pastaruosius dvejus metus Latviją aplankančių turistų padaugėja maždaug ketvirtadaliu kasmet. Pagal Latvijos lankomumą lietuviai yra pirmoje vietoje iš visų turistų, aplenkę estus. Latvijos turizmo plėtros agentūros direktorius Uldžio Vitolinšo teigimu, jie prieš žiemos sezoną kartu su verslininkais organizavo Latvijos pristatymą mūsų šalyje, todėl tokia didelė dalis lietuvių žino apie kaimyninėje šalyje esančias pramogas. Latvijos turizmo plėtros agentūros biudžetas - pusantro milijonų eurų. Didžioji jo dalis skiriama Latvijos reklamai užsienyje. Pasak J. Žagars, silidnėjimo verslas skatina ir kitų mieste teigiamų paslaugų plėtrą. ,,Noriu padrąsinti lietuvių verslininkus – jei pavyksta prisivilioti klientą, toliau jis pinigus leidžia ir restorane, ir viešbutyje ir dar kitur. Tai labai naudinga miestui.“,- įsitikinęs J. Žagars. Tai patvirtina ir Ciesio viešbučio, kuriame telpa per 150 svečių, vadovė Vineta Stipniece. Pasak jos, viešbutis žiemą užsakytas beveik visus savaitgalius, nes jame apsistoja slidinėtojai. ,,Pirmaisiais metais, kai buvo atidarytas slidinėjimo centras, antplūdžio nesulaukėme. Tačiau jau kitais metais prasidėjo didysis sezonas, atvyko labai daug žmonių.“,- prisimena V. Stipniece. Kad slidinėjimas duoda naudą kitiems šalia esantiems verslams sako įsitikinęs ir viešbučio Ignalinoje savininkas Petras Mačiulis. Nors viešbučiui dar nėra nei metų, čia jau lankosi ir slidinėjimo mėgėjai, kurie kai kuriais savaitgaliais sudaro didžiąją svečių dalį. Lietuvos verslininkai – nerodo iniciatyvos Ciesyje esančio slidinėjimo centro savininkų tikslai ambicingi - sukurti patį didžiausią slidinėjimo centrą Baltijos valstybėse. ,,Mes investuosime visą šių metų pelną. Turėtų būti ne mažiau kaip 100 tūkst. eurų. Pasiimsime kreditą, po to investuosime Europos sąjungos fondo pinigus.“,- pasakoja J. Žagars. Plėstis ketina ir Ignalina, tačiau ne tokiais tempais. B. Cicėno teigimu pirmiausiai bus rūpinamasi dar vieno keltuvo pastatymu kitoje ežero pusėje, taip pat turėtų būti bandoma paaukštinti pylimus. Jei Latvijoje slidinėjimas vis dėl to yra verslas, tai Lietuvoje, slidinėjimo versle, ko gero, dalyvauja vien viešosios įstaigos. Prie finansavimo prisideda savivaldybės ar sporto organizacijos. Pavyzdžiui, Ignalinos žiemos sporto centras kasmet gauna paramą iš valstybės. ,,Jau keletą metų gauname 40 tūkst. iš Kultūros ir sporto fondui skirtų lėšų. Po keliasdešimt tūkst. litų prisideda ir Ignalinos savivaldybė.“- sako B. Cicėnas. Turizmo departamento vadovas Alvitis Lukoševičius pasakoja, kad prieš 3 metus Birštone įrengta kalnų slidinėjimo trasa savivaldybei atsiejo apie milijoną litų. ,,Jos naudą pajuto ir visas Birštono kurortas. Tačiau turiu pripažinti, kad iki šiol didžiausią iniciatyvą rodo savivaldybės. Į šią šaką kol kas verslas neateina.“,- konstatuoja A. Lukoševičius. B.Cicėnas sako, kad nenoras investuoti gali būti susijęs ir su negreitai atsiperkančiomis investicijomis. ,,Praėjusiais metais mes dirbome 6 savaites. Todėl, kad atsipirktų investicijos tektų laukti keletą dešimtmečių. Tai nėra lengvas verslas.“,- sako B. Cicėnas. Tinkamas oras – latviams ne problema Tiek Lietuvos tiek Latvijos slidinėjimo trasų šeimininkai sutinka, kad viena iš svarbiausių sąlygų šiame versle yra tinkamas klimatas. Slidinėjimo centro Ciesyje vienas iš savininkų J. Žagars tikina, kad sniego trūkumas žiemą – ne problema. ,,Mes gyvename tik iš dirbtinio sniego. Turite suprasti, kad jeigu Rygoje nėra sniego, Vilniuje nėra sniego, apskritai jei nėra nė vienos snaigės, tai nieko nereiškia.“,- sako J. Žagars. Jis pasakojo, kad sniegu trasas aprūpina dirbtinio sniego patrankos. Tačiau sniego galima pasigaminti, tik tada, kai naktimis nuolat spaudžia 5-10 laipsnių šlatukas. B.Cicėnas sako, Latvijos geografinė padėtis yra geresnė, nes ji labiau nutolusi į šiaurę, todėl ten žiemos ilgesnės. ,,Latviai pora savaičių anksčiau pradeda slidinėjimo sezoną ir vėliau baigia.“- teigia B. Cicėnas. Jis įsitikinęs, kad būtent dėl trumpų žiemų Lietuvoje slidinėjimo verslas vargu ar bus kada pelningas. Todėl šis prie pat ežero esantis centras Ignalinoje veikia ir vasarą tik jo veikla keičiasi. Nutirpus sniegui čia atidaroma riedučių trasa, vandens dviračių ir valčių nuomos punktai. Kol lietuviai skundžiasi trumpomis žiemomis, per metus po šimtą tūkstančių uždirbantis slidinėjimo centras Ciesyje galvoja ne tik apie investicijas ir plėtrą, bet ir apie darbuotojų apmokymus. J. Žagars slidinėjimo instruktorius žada mokyti lietuvių kalbos. Į Latviją su tėvais vykstanti jaunoji lietuvių karta rusiškai niekada nesimokė, o angliškai dar nespėjo išmokti.

Arminas Jankauskas. Informacija publikuota www.sniegozona.lt
/Informacijos šaltinis: www.sniegozona.lt /