Vencavų malūnas

2007-11-27 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)
Autorė Asta Semokaitė

Nuo seniausių laikų lietuviai būdami žemdirbių tauta malė išaugintus grūdus namuose trinamosiomis, vėliau - rankinėmis sukamosiomis akmens girnomis. Grūdus malė duonai kepti, gyvuliams šerti ar kruopoms gaminti.

XIII a. Lietuvoje pradėta malti grūdus vandens malūnuose, o XIV a. pajūryje pastatyti pirmieji vėjo sukami malūnai. Jie tikriausiai pasiekė mus per Baltijos prekybos kelią iš Vakarų kraštų ir labiausiai paplito šiaurinėje bei vakarinėje Lietuvos dalyje.

Vėjo malūnai buvo statomi lygumose, kur vyrauja tolygūs ir nesūkuriuoti vėjai, o raižytose vietovėse iškildavo ant kalvų ir tapo neatsiejama Lietuvos kraštovaizdžio dalimi. Statomi jie buvo iš turimų medžiagų - medienos, molio, akmenų ar plytų. Pradžioje jie statyti tik dvaruose ir miestuose bei priklausė feodalams, kurie iš malūnų gaudavo gana didelį pelną. Po baudžiavos panaikinimo leista vėjo malūnus statyti ir nuosavuose valstiečių ūkiuose.

Zarasų rajone, Vencavų kaime šalia kelio ant kalvos tebestovi aukštas medinis vėjo malūnas. Tai būdingas XX a. pirmosios pusės kepurinio vėjo malūno pavyzdys. Kepuriniai  malūnai, nuo stiebinių skiriasi tuo, kad jų sparnai buvo gręžiami prieš vėją ne su malūno liemeniu, o tik su viršutine malūno dalimi – kepure. Kaip ir dauguma Lietuvai būdingų malūnų jis yra ketursparnis.

1937m. jį pastatė meistras A. Žeimys savininko Namiko užsakymu. Malūnas - trijų aukštų aštuoniakampio plano vertikaliai siaurėjantis medinis pastatas, kurio fasadus skaido maži statūs langeliai lyg akutės. Erdviausias pirmasis aukštas, kiti laipsniškai mažėja ir viršuje užsibaigia šiek tiek laužyto profilio kepure. Kepurė uždengia sukimosi ratą su įrenginiais, o virš jos įtaisyta metalinė vėtrungė su kiaurai išpjaustyta statybos data. Jis veikė iki 1956 metų, vėliau sunyko jo sparnai, buvo išmontuoti įrengimai ir stovėjo jis niūrus ir apleistas.

Šiuo metu jis jau atrestauruotas, įtaisyti nauji dideli sparnai, o pirmajame ir antrajame aukštuose įrengti poilsio kambariai. Tad šiuo metu jis išdidžiai puošia kraštovaizdį ir mena senesnius Lietuvos laikus.