Panemunės pilys supa istorijos lopšį

Yra Lietuvoje toks kelias, kuriuo važiuojantys istorikai ir gidai negali išlaikyti liežuvio už dantų. O turistai autobusuose mažai sėdi — ir vėl pilis, ir vėl piliakalnis, ir visur — gražuolis Nemunas. Panemunės pilys — taip vadinasi turistinis maršrutas, kurį maršrutą mums paliko prabėgę amžiai. Nuo Jurbarko beveik iki pat Kauno vingiuoja kelias: iš vienos pusės — Nemunas, iš kitos — skardžiai su pilimis, menančiomis dar kunigaikščio Vytenio laikus — tryliktąjį amžių.

Pilys ir piliakalniai seka viena po kitos: Panemunės, Raudonės, Veliuonos dvaro sodyba, Gedimino kapo piliakalnis, Belvederio dvaras, Palemono kalnas, Raudondvario Tiškevičių rūmai. Tai tik rėmai, kuriuose įspraustas dainomis austas Lietuvos grožis.

Šiaulių turizmo agentūros „Busturas“ gidė Raimonda Pilipavičienė sako, kad Panemunės maršrutą vis dažniau renkasi ne tik vaikai: “Iki šiol Panemune keliaudavo moksleiviai, nes čia — istorija kaip ant delno. Dabar vis dažniau tautos šaknimis domisi suaugusiųjų grupės. Istorija — besidomintiems, o grožis — visiems“.

Gidė pasakojo, kad dažnas nustemba, jog per pusantros valandos nuo Šiaulių galima pasiekti įspūdingą pilį ant Nemuno kranto. Ji taip ir vadinasi — Panemunės pilis. Šalia jos įsikūrusi Pilies gyvenvietė.

Pilis žavi įspūdingu bokštu, kaskadiniais tvenkiniais ir gilia istorija. Nors pilies bokštuose žiojėja šaudymo angos, istorikai teigia, kad čia didelių mūšių nebuvę.

Raudonės pilis ir parkas — viena gyvybingiausių šalyje istorinių pilių, nes čia kasdien zuja vaikai. Pilyje įsikūrusi Raudonės mokykla. Pilies bokštas siekia 33,5 metro. Nuo jo atsiveria nuostabi Panemunės panorama.

Raudonės parke išlikusi liepų alėja, kuria kadaise vaikščiojo ponios pūstomis suknelėmis. Viename medyje įaugusi geležtė, prie kurios rišdavo nusikaltusius baudžiauninkus. Leidžiantis Nemuno link prieš akis išdygsta žaibo nutvilkytas Gedimino ąžuolas, po kuriuo, anot legendos, didysis kunigaikštis puotavo paskutinį kartą.

Dar už kelių kilometrų, važiuojant palei Nemuną, atsiveria Veliuonos miestelio vaizdai. Į aukštutinę miestelio dalį yra tik vienas kelias — tarp dviejų didžiulių piliakalnių. Vienas kalnų vadinamas Gedimino kapo piliakalniu.

Veliuona garsėja klasicistinės architektūros paminklu — Veliuonos dvaro sodyba su parku. Čia gausu retų augalų. Parke auga itin retas tulpmedis. O taip pat — didžiausia Lietuvoje tuja.

Veliuonos bažnyčia didžiuojasi vietiniai katalikai. Sklando legenda, kad kadaise ties šia bažnyčia stebuklingai sustojo reformacijos plitimas.

Toliau — Belvederio dvaras ir parkas. Dvaro rūmai, itališkos vilos tipo, pastatyti ant aukšto Nemuno kranto. Į pastatą nuo veda 365 laiptų pakopos. Belvederis itališkai reiškia „gražus vaizdas“. Šiandien Belvederio rūmuose vertingiausia čia gyvenusių didikų koplyčia, po kuria yra išlikę giminės laidojimo navos.

Nuo Belvederio jau matosi ir Seredžiaus Palemono kalnas, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai. Palemono kalnas minimas Lietuvos metraštyje, legendiniame pasakojime apie romėnišką lietuvių kilmę.

Neva Romos kunigaikštis Palemonas per Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Nemuną atplaukė iki Dubysos. Čia apsistojo, o lietuvių karališku krauju neabejojantys istorikai Seredžiaus piliakalnį pavadino Palemonu.

Dar keletas kilometrų — Raudondvaris, kuriuose pavaikščioję turistai prisipažįsta, jog mieliau gyventų rūmų arklidėse, nei rūmuose — arklidžių architektūra atrodo įspūdingesnė nei gyvenamųjų pastatų. Šiandien Raudondvario rūmuose įsikūręs Juozo Naujalio memorialinis muziejus.

Apžvelgus visas pilis lieka laiko gaivinamam Nemuno vandens turizmui. Kelios valandos laive padeda tvarkingai sudėlioti per dieną sukauptas istorines žinias. Kur plaukti? „Kur pasakysit, tik svarbiausia — dainuokit“, — atkerta laivo kapitonas ir pasuka laivą iš Kauno Nemunu žemyn. Vėliau įsuka į Nevėžį — leidžia keleiviams pasigrožėti prabangiomis pakrančių vilomis.

Alvydas JANUŠEVIČIUS. Straipsnis publikuotas dienraščio „ŠIAULIŲ KRAŠTAS“ 2007 m. Gegužės 18 d. numetyje.

/Informacijos šaltinis: www.skrastas.lt /