Turistinės kelionės (II dalis)

Birutės Malaškevičiūtės ir Giedriaus Bernatavičiaus straipsnių ciklas dalimis publikuotas Dainavos krašto laikraštyje “Dainavos žodis”.


II straipsnis publikuotas   2006 m. rugpjūčio 12 d. numeryje.
    Prieš savaitę pradėję, šiandien tęsiame pasakojimą apie aktyvaus poilsio maršrutus, kurių metu galima pamatyti gražių gamtos ir su istorija susijusių vietovių.


    Vandens turizmo pradžia Lietuvoje
    Vandens turizmas Lietuvoje išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus tarpukariu — greičiausiai nesuklysime sakydami, jog populiarinant keliavimą baidarėmis upėmis, nemažai prisidėjo profesorius Steponas Kolupaila, Nemunu plaukiojęs tiek moksliniais tikslais, tiek savo malonumui, o ketvirtajame dešimtmetyje net suorganizavęs ir masinius baidarininkų žygius Nemunu. Pirmasis toks žygis 1934 metais liepos 7 dieną startavo Alytuje. Buvo plaukiama į Kauną. Žygis truko iki liepos 9 dienos ir jame dalyvavo nemažas būrys alytiškių. Tuometinė spauda apie šį žygį nešykštėjo įvairių pasakojimų, naujienų ir nuotraukų. „Skautų aide“ gerokai prieš žygį buvo spausdinamas visas ciklas straipsnių apie baidares — kas tai per laivai yra ir kaip juos galima pasigaminti. Taip pat daug dėmesio skirta ir žygio programai bei nurodymų sklaidai: apie drausmę, plaukimo tvarką, ką reikia pasiimti į kelionę ir saugumo priemones.
    Įvairių plaukimų Nemunu būta ir dar anksčiau: XIX amžiaus antroje pusėje tyrinėdamas Nemuną juo plaukė žymus lenkų istorikas, archeologas, etnografas ir kraštotyrininkas Zygmuntas Glogeris (1845-1910), o aprašydamas savo kelionę pažymėjo, kad jis plaukė prieš tai pažįstamų prietelių pasakotu maršrutu.
    Taigi, iš šių likusių praeities žinių galime spręsti, kad tiek XIX amžiuje, tiek ir XX amžiaus pradžioje populiariausi moksliniai bei pramoginiai plaukiojimai vyko Nemunu. Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, kai vėl žaibiškai populiarėja plaukimai baidarėmis ir plaustais vien Nemuno jau nepakanka. Jis tiesiog tapo įprastu. Lietuvoje vandens pramogoms yra nemažai tinkamų upių ir didesnių upelių.
   
    Nutariau: „Plauksiu!“
    Prieš rengiantis vandens, kaip ir bet kuriai kitai kelionei, reikia pastudijuoti žemėlapius, literatūrą, pasitarti su pažįtamais keliautojais. Paprastai vien tik naujokai vandens žygiuose neplaukia — tai tiesiog nesaugu ir pavojinga. Jau taip įprasta, kad grupėje būna bent vienas patyręs „plaukikas“. Bet jei jau taip atsitiko, kad upe keliauja neturintys patirties, tada patartina dar krante prisirinkti kuo daugiau naudingų patarimų, kaip elgtis tokioje vandeningoje kelionėje. Vienas iš svarbiausių dalykų žvelgiant į žemėlapį — žiūrėkite ne tiesia linija nuo vienos vietovės į kitą, o keliaukite upes vingiais ir vingeliais, įvertindami, jog kiekvienoje tokioje situacijoje teks nemenkai padirbėti irklais, jau nekalbant apie tykančias kliūtis. Kitu atveju nutiks taip — dirstelėję žemėlapin nuspręsite, jog atstumas tarp Varėnos ir Merkinės netolimas (vykstant keliu 30 kilometrų) ir sugalvosite tai nuplaukti per vieną dieną. Nesakom, kad nepavyks — daug kas įmanoma, bet čia jau bus darbas, o ne poilsis. Šis patarimas netiks, jei jūs tiesiog stengsitės siekti rezultatų ir skaičių.
    Kokiomis upėmis plaukti? Priklausys kokią plaukimo priemonę pasirinksite. Plaukti baidarėmis Lietuvoje yra daug tinkamų upių — Merkys, Ūla, Neris, Nemunas, Žeimena, Dubysa, Šešupė, Nevėžis, įdomų baidarių žygį galima surengti ir rytų Aukštaitijos ežerynuose. Jei nutarėte plaukti plaustu, tam tiks jau mažiau upių: Merkys, Neris ir Nemunas. Taigi, tiek keliavimo priemonė, tiek kelionės maršrutas priklauso vienas nuo kito.
    Ką pasirinkti baidarę ar plaustą? Ir vienu ir kitu gali keliauti daug žmonių. Su plaustu plauksite kiek lėčiau, tačiau jei norite visą kelionės laiką būti kartu su draugais, geriau už plaustą vargiai ar ką rasite. Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į norus, galimybes ir poreikius — spręsti jums.
   
    Pasirinkus baidares
    Labai aktyvi vandens keliavimo forma yra plaukimas baidarėmis. O jų yra pačių įvairiausių. Vyresni keliautojai gerai prisimena išardomas baidares. Naujokui, pirmą kartą susidūrus su tokia baidare, neiškart gali pavykti ją sudėti. Tokios baidarės populiarios ir šiandien, jomis dar bus keliaujama ne vienerius metus. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja plastikinės baidarės. Ją kiek sunkiau atsigabeni prie vandens telkinio, tačiau tai ne bėda, nes jei planuojate keliauti baidarėmis, ir savų neturite — jas nuomosite. Jums tik reikės atvykti į sutartą išplaukimo vietą, o baidarė bus atgabenta. Labiau patyręs ar išmanantis dvivietėje baidarėje turi sėstis gale, nes būtent jis turės „vairuoti“ ir „užduoti toną“ visai kelionei. Baigiantis žygiui, šiame mobiliame amžiuje tik paskambinsite baidarių šeimininkui, ir jis atvažiuos pasiimti. Baidarių nuomos paslauga Lietuvoje jau gerai išvystyta. O keliautojams atkrenta nemažai organizacinių sunkumų: kaip atsigabenti baidares į sutartą vietą, kaip po kelionės jas pargabenti ir t.t.
   
    Plaukimas plaustu
    Kiek pasyvesnė ir daugiau atsipalaidavimui skirta kelionė yra plaustu. Juos kaip ir baidares galima išsinuomoti. Tik plaustą dar prieš plaukimą teks paruošti — pripūsti oro. Taip pat pravartu prieš kelionę patikrinti, ar plaustas neprakiuręs, ar kur klastingai nesislepia mažytė skylutė, pro kurią teka oras. Tai padaryti verta vien tam, kad nesitrukdytų kelionė ir nesubjurtų nuotaika. Plaukiant baidarėmis ar plaustu yra svarbūs irklai. Tad, jei vandens transporto priemones gabenatės iš namų, o ne nuomojatės, dar namuose pravartu pasitikrinti ar juos pasiėmėt. Daugelis sako, jog plaukimas plaustu yra atsipalaidavimas. Irklais dirbama kiek mažiau nei plaukiant baidare, tačiau priartėjus prie kliūčių, tenka nemažai jais pasidarbuoti. Nesinori prie kiekvieno vandenyje esančio šiekšto ar akmens vis lopyti plaustą. Beje, rengiantis plaukti plaustu ar išardoma baidare, gumine valtimi, būtinai pasiimkite guminių lopų skylėms užklijuoti (jų galima įsigyti specializuotose parduotuvėse).
    Plaukiant daug apylinkių apžvalgyti nepavyks, nes net ir prie dažnos lankytinos vietos nėra patogių sustojimų plaustams ar baidarėms, o jei sustoti patogu, vis tiek kažkam iš kompanijos teks likti saugoti „transporto priemonių“ ir mantos. Tačiau, plaukiant Merkiu būtų nuodėmė neišlipti Perlojoje ir, priplaukus Nemuno ir Merkio santaką, nepasižvalgyti Merkinėje.
    O pabaigoje dar keli žodžiai apie sustojimo vietas. Sustokite ten, kur yra įrengtos poilsiavietės. Pavyzdžiui, prie Merkio daug pakrančių šiuo metu yra privačių, tad teks susitikti su šeimininkais. Yra įrengta ir nemažai bendro naudojimo poilsiaviečių.
    Kokius maisto produktus geriau imti? Tai turite nuspręsti patys. Galima pasirūpinti tik sausais daviniais. Bet jei priklausote turistų kategorijai, kurie keliauja ne vieną dieną, maistą gamina ant laužo, nepamirškite katiliuko ir kirvio, kad turėtumėte kur ir iš ko košę virti (kaip vienoje pasakoje). Be jų nė krust!

  

/Informacijos šaltinis – www.dainzodis.lt /