Dviratininkus pasitiko su muzika ir medumi

Straipsnis publikuotas Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“ 2006 m. rugpjūčio 5 d. (šeštadienio) numeryje.

Atrodo, kad Vilkaviškio rajonas tampa vis patrauklesnis įvairių žygių pėsčiomis, dviračiais ir kitomis transporto priemonėmis mėgėjams.  Neseniai čia lankėsi Lietuvos pasienio miestelių jaunimas, žirgais jojo danų kareivio pėdsakų ieškantys tėvynainiai, praėjo asilu vedinas prancūzas. Antradienį apžiūrėti mūsų rajono dviračiais atmynė projekto „Dviračių turizmo infrastruktūros plėtra Šešupės euroregione“ dalyviai.     

Šakiečių parengtas projektas prasidėjo praeitą šeštadienį. Dalyviai rinkosi Kaune ir Šakiuose numatytose vietose, iš kur autobusu važiavo į Lenkiją. Goldapo mieste ir prasidėjo jų kelionė dviračiais. Sekmadienį dviratininkai nukeliavo apie 56 kilometrus ir aplankė septynis Lenkijos miestelius, apžiūrėjo turistų dėmesio vertas vietas. Pirmadienį dar aplankyti trys mi9esteliai ir per Budzisko kelio postą kirtus sieną atsidurta Kovuose. Žygio vadovė, Šakių euroregiono informacijos centro specialistė Eglė Plančiūnienė sakė, kad keliauninkai liko sužavėti Lenkijos dviračių takais, vairuotojų mandagumu ir lenkų svetingumu. Kartu su lietuviais per Lenkiją važiavo ir keletas vietinių žmonių.

            Antradienį iš Kovų per Liubavą keliauninkai pasiekė Gražiškius. Pasak dviratininkų, niekur jie nebuvo taip šiltai sutikti, kaip čia. Kaimo bendruomenės moterys Alesė Jankauskienė, Onutė Bagurskienė juos vaišino čiobrelių arbata, vyšniomis, trankias lietuviškas melodijas grojo „Gražupio“ muzikantas Albinas Mikalainis, Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė papasakojo apie Šyvio šokdinimo tradicijas, kvietė užlipti ant miestelio simboliu tapusių akmeninių pamatų ir išrėžti kalbą. Pasak jos, žvelgiant į gražias apylinkes iš aukštai, net ir nekalbus žmogelis pasijunta oratoriumi.

             Į susitikimą apėjo ir iš Karklinių dviračiu atmynęs visų įdomių renginių dalyvis Jurgis Tekorius. Jis keliauninkams dalijo medų su koriais, pasakojo įvairias istorijas, kurių daug sukaupė per netrumpą gyvenimėlį.

          Netrukus prie keliautojų prisijungė ir mūsų rajono Savivaldybės Ekonomikos plėtros skyriaus vyresnysis specialistas Vytautas Lekešius. Jis dviratininkus iš Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Jurbarko ir Šakių pasišovė palydėti tolesniu numatytu maršrutu per mūsų rajoną.

            Pasigėrėję Gražiškių ramybe, pasisėmę geros energijos iš sutiktų vietinių gyventojų, apžiūrėję gražią Šv.Mykolo Arkangelo bažnyčią, dviratininkai numynė į Vištytį. Iš ten patraukė į Pajevonį. Dviratininkai stebėjosi, kad Suvalkijoje, vadinamoje lygumų kraštu, jiems teko tiek daug minti į kalnus ir leistis nuo jų. V.Lekešius aiškino, kad čia – kalvotoji Sūduva, o lygumos prasidės tuoj už Pajevonio.

              Pakeliui į Paežerius keliauninkus užklupo nejuokais įsisiautėjęs lietus, tad dvaro rūmus jie pasiekė permirkę iki siūlo galo. Iš pradžių manę statytis palapines dviratininkai šitos minties atsisakė ir prisiglaudė Suvalkijos (Sūduvos) regioninio kultūros centro salėje. Pasak V.Lekešiaus, ši vieta patraukia vis daugiau apsinakvoti norinčių turistų, tad vertėtų pagalvoti apie nakvynei skirtus kambarius.

            Trečiadienį keliautojai Vilkaviškyje, J.Basanavičiaus aikštėje, susitiko su valdžios atstovais.

         Toliau jų maršrutas vedė per Kudirkos Naumiestį į Šakių rajoną. Čia jie susitiko su kitais dviratininkais, kurie mynė alternatyviu maršrutu per Kaliningrado sritį.

          Pasidalijus įspūdžiais paskutinė diena buvo skirta Kiduliams, Gelgaudiškiui, Plokščiams, Kiduliams, Ilguvai apžiūrėti ir pasiekti kelionės tikslą – Paežerėlius (šalia Kriūkų).

           Per visą kelionę buvo stengiamasi aplankyti gražiausias vietas, kur kadaise gyveno jotvingiai ir sūduviai. Smagu, kad net porą dienų projekto dalyviai paskyrė kelionėms ir mūsų rajono keliais.

 

Goda Paukštytė

/Informacijos šaltinis – laikraštis „Santaka“/