Vienos dienos kelionė po Sūduvą


Poilsinis, istorinis, kultūrinis, pažintinis maršrutas. Išvyka automobiliais.
Kelionės trukmė 10 – 12 val. Kilometražas – 100-150 km.10 stočių.

Aprašė: Vytautas Grinius, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus muziejaus direktorius.
Pastaba: galima tikslinti, papildyti, pasiaiškinti tel. (8 343) 92 636 darbo dienomis.

 Vienos dienos kelionė po Sūduvą

Keliauti geriausia automobiliu, galima ir dviračiais. Reikėtų turėti šio krašto žemėlapį. Kelionę pradedame iš Marijampolės miesto. Geriausia keliauti 5 – 6 lengvaisiais automobiliais ar vienu-dviem mikroautobusais.

1. Važiuojame plentu Prienų link 20 km .Pirmas sustojimas – V.Mykolaičio- Putino tėviškėje – muziejus (yra rodyklė į dešinę).

2. Grįžtame 500 m atgal, prieš miškelį posūkis į kairę. Šakališkių piliakalnis, vienas iš Sūduvos piliakalnių gynybinės juostos. I tūkst. XIII a. 10 m. aukščio su vieniša egle Yglės dešiniajame krante.

3. Važiuojame plentu link Daukšių pro Šlavančius, pro Amalvos botaninio- zoologinio draustinio to paties vardo ežerą su buvusia kadais slapta kūlgrinda (slaptu povandeniniu keliu, grįstu akmenimis) per palias... Pro Daukšius link Marijampolės netrukus dešinėje pamatome vienišą Varnupių piliakalnį su įrengtais laiptais. Tai piliakalnių motina vadinamas gynybinis piliakalnis, jis datuojamas I tūkst. prieš Kr. – XIII a.. Tenka per 300 m. paėjėti. Šlaitai labai statūs. Į šiaurę matosi Dovinė (Dievinė) – šventoji upė ir pelkė, kurioje pavojaus metu dalis gyventojų slėpdavosi nuo priešų, aišku, eidami kūlgrindomis, kurias prieš kelerius metus atrado mokytojas Z. Meškelevičius ir aprašė knygoje. Pro pelkes link Šakališkių ėjo senovinis kelias, jungęs šias ir kitas medines pilis. Grįžtant į plentą, pusiaukelėje yra didelis akmuo Pagonių Dievaitis su pasagos ženklu. Nepraeikite.

4. Pavažiavę už Daukšių tolyn, pro Padovinį į Vakarus dar 2 km, dešinėje matome įdomų savo forma su didele papėde I –II tūkst. pradžios Padovinio piliakalnį, prie kurio buvo gyvenvietė. Rasta brūkšniuotosios, lygios ir grublėtos keramikos, sidabrinių ir žalvarinių segių, molinių verpstukų. Tai iš tos pat gynybinės linijos. Šiose Amalvos palių vietose ilgai buvo užmirštas kampas, kuriame senasis sūduvių tikėjimas ilgiausiai išsilaikė net po krikščionybės įvedimo.

5. Grįžtame atgal link Padovinio, pasukame į dešinę per Dovinę į Pietus link Gyviškių žvyrkeliu ir vėl į Vakaruos nuo kaimo. Už 4 km. patenkame į Kūlokus, dešinėje pusėje rodyklė į rašytojo Kazio Borutos tėviškę. Keli šimtai metrų dešinėn. Sodyba-muziejus, Pinčiuko skulptūra, klėtis... Apžiūrėję ir grįžę į kelią, sukame dešinėn (asfalto keliukas), už kelių šimtų metrų vėl dešinėn - į Tarašiškių V.Šmulkščio „Velnių malūną“Greta buvusi sovietinė raketinė bazė, piliakalnis-aukakalnis pačioje sodyboje. Šeimininkas labai malonus, svetingas žmogus, jums parodys užtvankos malūną, garsėjusį labai gera malimo, pikliavojimo kokybe dar prieškario Lietuvoje. Piliakalnis (ar šventkalnis) sovietų kariuomenės apnaikintas, jo aukštis iki 7 m, datuojamas I tūkst. Raketinė bazė likviduota 1987 m., likę požemiai, sargybos bokštelis...

6. Važiuojame link Liudvinavo. Pasukame į Pietus ir 4 km plentu važiuojame į Buktą, vieną iš seniausių Sūduvos dvarų prie Šešupės. Yra išlikę įdomūs dvaro sandėlių pastatai su 1835 m. data čyte, išdėstyta akmenimis. Čia kadaise buvo kunigaikščių medžioklės namai. Toliau – Buktos miškas.

7. Grįžtame į Liudvinavą. Čia teka Sūduonia, nuo kurios vardo, manoma, kilęs sūduvių genties pavadinimas. Ji paminėta beveik prieš 2000 m. graikų geografo Ptolemėjaus raštuose – 800 m. anksčiau nei Lietuvos vardas. Senovėje ta vieta vadinosi Trobomis ir buvo medžiotojų sustojimo punktas. Liudvikas Pociejus, Punios seniūnas, davė kaimui savo vardą ir 1719 m. Karalius Augustas II suteikė Magdeburgo teises. 1940 m. buvo 3697 parapijiečiai. Dabar seniūnija. Iš šių kraštų kilę daug žinomų veikėjų, rašytojų, mokslo vyrų. Rašytojai K. Boruta, J.Vilkutaitis – Keturakis, agr. J. Kriščiūnas, Siručiai, Matulaičių giminė ir kt.

8. Pailsėti, užkąsti galima iš Liudvinavo pavažiavus iki Dovinės vingio parko „Prie krokodilo“.

9. Grįžtam į Liudvinavą, aplankom senąsias kapines, kur palaidoti „Amerika pirtyje“ autorių J. ir A. Vilkutaičių tėvai. Tolėliau į Vakarus pamatom po kairei išsirikiavusią didelių ąžuolų grupę, tai šių daug Lietuvos atgimimui nusipelniusių vyrų tėviškės vieta – Gulbiniškių kaimas. Jokio paminklo – gėda mums – nėra. Net rodyklės. Šiuo žvyrkeliu įsukam į Kalvarijos plentą, pasukam į Šiaurę ir kairėje važiuojam per Meškučių k. toliau: kapinaitėse yra gražus paminklas, 1930 m. kaimo jaunimo lėšomis ir rankomis pastatytas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Didžiajam.

10. Paskutinė stotis, grįžus į plentą – Kumelionių piliakalnis – plentu po dešinei į žvyrkelį, už pirmo ūkininko sodybos sukam į kairę ir važiuojam apie 200 m. Piliakalnis įrengtas kairiojo Šešupės kranto kyšulyje, santakoje su Uosupeliu. 3 ha plote papėdėje buvusi gyvenvietė. II-XI a. kultūrinis sluoksnis su geležies lydymo krosnelėmis, geležiniais strėlių antgaliais, karoliais, apyrankėmis...Datuojama I tūkst. pradžia – XI a. Būti atsargiems, nes pietinis krantas status, griūvantis į upę.

Nepaminėjau Liudvinavo, Meškučių piliakalnių, prie kuriu privažiavimas sudėtingesnis. Juos galima susirasti savarankiškai pagal maršrutą.

Publikuota: 2008.04.16


/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /