Dūkštų ąžuolyno magija

2007-08-23 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Giedrė Staškienė

Jau kurį laiką važiuojant nuo Kernavės link Vilniaus prie Dūkštų gyvenvietės akį traukdavo medinė kairėje kelio pusėje nuo laiko jau pradėjusi trūnyti nuoroda „Dūkštų ąžuolynas“, bet vis nerasdavau laiko ten užsukti. Matyt, pavargusi nuo miesto šurmulio vieną dieną visgi sustojau čia apsižvalgyti.

Atsidūriau tarsi protėvių šventvietėje – į dangų besistiebiantys šimtamečiai ąžuolai pasakojo, kodėl mūsų protėviai gerbė ąžuolus, tikėjo jų antgamtinėmis galiomis, gėrėjosi jų stiprybe, ilgaamžiškumu. Dūkštų ąžuolynas pasirodo yra vienas seniausių ir didžiausių žmogaus rankos dar nepaliestų Lietuvoje ąžuolynų, augantis 302 ha dydžio plote. 36,2 ha jo užima gamtinis rezervatas, kur draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla.

Mišku gali žingsniuoti tarsi alėja kurorte, nes ąžuolyno tankmėn vinguriuoja pažintinis takas, išklotas medinėmis lentelėmis, primenantis ąžuolo šaką su trimis atšakomis, kurio pradžioje pastatyta skulptūra Lietuvos karaliui Mindaugui, nes manoma, kad būtent šiose apylinkėse kūrėsi Mindaugo Lietuva.

Pakeliui galima sužinoti apie ąžuolyne augančius medžius ir gyvūnus. Inkiluose įsikūrę net 7 rūšių šikšnosparniai. Nejučia prisiminiau vaiduokliškas istorijas apie šikšnosparnius, įsiveliančius į plaukus, ir prisižadėjau naktimis čia nosies nekišti. Čia taip pat peri juodieji gandrai, ūbauja pelėdos ir giles medžioja šernai, o šalia tekančio upelio slėnyje gyvena į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji miegapelė, kurių didžiausia vos 190 mm ilgio.

Įdomi šio ąžuolyno istorija. 1863m. čia buvo įsikūręs sukilėlių štabas, o šalia esančiame Karmazinų slėnyje - sukilėlių ligoninė. 2003 m. per sukilimo metines po senoliu ąžuolu miškininkai pastatė nulaužto kryžiaus formos paminklą - sukilimo simbolį. Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai 1994 m. šioje vietoje pasodino jaunų ąžuoliukų.

Dūkštų ąžuolynas garsus ir autentiškais senojo lietuvių tikėjimo simboliais. Palei taką pastatyta apie 40 skulptūrų, vaizduojančių lietuvių mitologijos personažus. Mitologinė tako atšaka veda prie smalsumą žadinančio paslaptingo akmens su rašmenimis. Jame matomi ženklai panašūs į runas, galima matyti ir lygiakraštį kryžių, kuris, kaip manoma, senovėje reiškė ugnies arba saulės simbolį. Daugelį metų sekamos legendos apie po akmeniu paslėptus lobius, todėl buvo drąsuolių, kurie naktimis akmenį mėgindavo rankomis ar buldozeriu apversti. Bet akmens mįslės niekas neįminė. Tikėtina, kad tai buvo aukuro akmuo arba kunigaikščių valdų riboženklis. Visgi seni žmonės iki šiol pasakoja istorijas apie naktimis prie akmens vykstančias senąsias pagonių apeigas ir liepsnojančius laužus. Deja, tie, kam pasiseka tai pamatyti, ilgai šiame pasaulyje neužsibūna...

Tą naktį ir aš sapnavau ąžuolų paunksmėje laužą kurstančias pagoniškais rūbais apsitaisiusias vaidilutes ir seną ilgabarzdį žynį, kalbantį kažką senąja baltų šnekta. Gal tai protėvių dvasių šauksmas...