Siūloma pagerbti miestus – bendradarbiavimo partnerius
Paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena.
Bendradarbiavimo ryšiai tarp jų klostėsi jau senovėje. Viena iš garsiausių buvo 1280 metais įsteigta Hanzos miestų sąjunga, jungusi Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestus.
Dabartinis Vilnius susigiminiavimo ir bendradarbiavimo sutartis pasirašęs beveik su trisdešimčia įvairių šalių miestų. Klaipėdiečiai, beje, vieninteliai giminingą miestą turi net Japonijoje. Tai – Kudži, kuriame, kaip ir Klaipėdoje, apdirbamas gintaras. Su devyniais Suomijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Baltarusijos miestais bendradarbiauja Marijampolė. Partnerių užsienyje turi ir Vilkaviškis. Dar tarybiniais metais bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė su Olecku (Lenkija) ir kaimyninės Kaliningrado srities Nesterovo rajonu. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, su kaimynais rusais ryšiai kurį laiką buvo nutrūkę. Aktyvus bendravimas ėmė megztis su Vakarų šalių partneriais – prancūzais, vokiečiais.
Vilkaviškio rajono savivaldybė bendradarbiavimo sutartis pasirašė su Marly (Prancūzija), Ahausu (Vokietija), atnaujino su Olecku (Lenkija). Keičiamasi įvairiomis delegacijomis, kultūrinėmis programomis. Daug kas prisimena iš užsienio riedėjusius labdaros furgonus, prancūzai buvo atvykę į Vilkaviškį net padirbėti – remontavo ligoninės Vaikų ligų skyrių.
Internete tarp Vilkaviškiui giminingų minimas ir Ispanijos miestas Lepe. Rajono meras Algirdas Bagušinskas sakė, jog apie tokį nieko nėra girdėjęs, nors jau dirba devintus metus. Ryšiai beveik nepalaikomi su Latvijos Valmieros miestu, su kuriuo buvo susidraugauta tuo pat metu, kaip ir su prancūzais bei vokiečiais. Sutartimis Vilkaviškio bendradarbiavimas dabar įteisintas ir plėtojamas su Kaliningrado srities Nesterovo ir Gurjevsko rajonais. Pastaraisiais metais gražūs ryšiai užsimezgė su Punsku (Lenkija), nors sutartis ir nėra pasirašyta.
Herbai „išeina“ į gatvę
Į „Santakos“ redakciją užsukęs kaunietis gidas profesionalas Chaimas Bargmanas dalijosi mintimis, kaip miestų partnerystę galima panaudoti plėtojant turizmą. Vilkaviškiečiai galėtų pasekti Kelmės, Kėdainių, Druskininkų pavyzdžiu ir savo mieste pastatyti stendą su miestų partnerių herbais. Kelmėje tokia idėja kilo mero pavaduotojui Romui Atkočaičiui ir kitiems specialistams, kurie pamatė, kaip tai daroma užsienyje. Ten stenduose net nurodoma, kiek kilometrų skiria miestus partnerius. Kelmiškiai savo stendą su giminingų miestų herbais pastatė centrinėje Vytauto Didžiojo gatvėje. Kėdainiuose bendradarbiaujančių miestų herbai iškabinti prie Savivaldybės pastato.
Chaimas Bargmanas, lydintis po Lietuvą turistus, sakė, jog kiekvienam, atvykusiam iš svečios šalies, būna malonu kitoje valstybėje išvysti širdžiai mielą ženklą – pažįstamą herbą. Dar geriau – ir užrašą ne tik lietuvių, bet ir savos šalies kalba. Prie tokių stendų žmonės fotografuojasi, išvyksta patyrę daugiau svetingumo įspūdžių.
Kaunietis, kuris vienintelis Lietuvoje už profesinį atkaklumą pernai buvo apdovanotas „Gido kovotojo“ nominacijos ženklu, savo pasiūlymus dėl miestų partnerių herbų išdėstė ir Savivaldybės administracijoje. Rajono mero A.Bagušinsko paklausėme, ar ne laikas šią idėją įgyvendinti Vilkaviškyje? Juk ir be paraginimų aišku, kad tai nėra vien draugiškumo gestai užsieniečiams. Ir saviškiams būtų aiškiau, kas su kuo draugauja, bendradarbiauja, su kokiais pasaulio kampeliais glaudžiausi ryšiai jungia Europos Sąjungos pakraštį – Vilkaviškį.
Beje, kad vaizdžiau tai būtų galima parodyti saviems gyventojams ir svečiams užsieniečiams, „Santakoje“ rašėme dar prieš prasidedant socialdemokratų valdžios kadencijoms. Tam, ką dabar yra įgyvendinusios keletas šalies savivaldybių, rajono valdžia teoriškai tada pritarė. Dabar irgi žiūrima teigiamai. Pasak mero, reikia tik pasitarti su architektais, numatyti herbų stendui vietą, lėšas.
Neišnaudotos kortos
Važinėdamas po Lietuvą, Chaimas Bargmanas profesionaliai įvertina, kas apskritai galėtų patraukti vienos ar kitos šalies turistus. Svečias rodė Kauno miesto savivaldybės leidinį, skirtą „prancūziškoms“ vietoms, kurias dabar itin pamėgę šios šalies turistai. Tarp tokių įžymybių yra ir vietovė, kurioje pastatyta lenta su užrašu, kad čia 1812 m. birželio 23 d. iš krūmų iššoko kiškis. Jis pabaidė žirgą, kuriuo į žygį prieš Rusiją jojo Napoleonas. Didysis karvedys nukrito ir tai buvo palaikyta nieko gera nežadančiu ženklu.
Ne kartą rašėme, jog aktyviau pasinaudoti prancūziška korta kažkodėl neišsijudina vilkaviškiečiai, turintys Prancūzijoje miestą partnerį. Kas tas kiškis prieš akmenį, kuris stovėjo po Vilkaviškio dvaro liepomis, ir Napoleonas čia pasirašė įsakymą pulti Rusiją! Dabar, atrodo, jau bus baigta verkšlenti, jog akmuo seniai nežinia kur dingo, Krašto muziejuje liko tik nuotrauka. Muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pasakojo, kad jau beveik džiaugėsi aptikę šį akmenį Pavištyčio poilsiavietėje, bet sugretinę su atvaizdu nuotraukoje pamatė, jog tai – ne tas radinys. Tęsiamos ne tik akmens, bet ir kitų su Vilkaviškiu susietos Napoleono epochos eksponatų paieškos, nes prancūziška korta iš tiesų yra patraukli – juk artėja 200-osios prancūzų armijos žygio metinės.
Autorė: Birutė Pavlovienė. Publikuota laikraštyje „Santaka“ 2008.04.26
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
Bendradarbiavimo ryšiai tarp jų klostėsi jau senovėje. Viena iš garsiausių buvo 1280 metais įsteigta Hanzos miestų sąjunga, jungusi Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestus.
Dabartinis Vilnius susigiminiavimo ir bendradarbiavimo sutartis pasirašęs beveik su trisdešimčia įvairių šalių miestų. Klaipėdiečiai, beje, vieninteliai giminingą miestą turi net Japonijoje. Tai – Kudži, kuriame, kaip ir Klaipėdoje, apdirbamas gintaras. Su devyniais Suomijos, Vokietijos, Danijos, Lenkijos, Norvegijos, Baltarusijos miestais bendradarbiauja Marijampolė. Partnerių užsienyje turi ir Vilkaviškis. Dar tarybiniais metais bendradarbiavimo ryšiai užsimezgė su Olecku (Lenkija) ir kaimyninės Kaliningrado srities Nesterovo rajonu. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, su kaimynais rusais ryšiai kurį laiką buvo nutrūkę. Aktyvus bendravimas ėmė megztis su Vakarų šalių partneriais – prancūzais, vokiečiais.
Vilkaviškio rajono savivaldybė bendradarbiavimo sutartis pasirašė su Marly (Prancūzija), Ahausu (Vokietija), atnaujino su Olecku (Lenkija). Keičiamasi įvairiomis delegacijomis, kultūrinėmis programomis. Daug kas prisimena iš užsienio riedėjusius labdaros furgonus, prancūzai buvo atvykę į Vilkaviškį net padirbėti – remontavo ligoninės Vaikų ligų skyrių.
Internete tarp Vilkaviškiui giminingų minimas ir Ispanijos miestas Lepe. Rajono meras Algirdas Bagušinskas sakė, jog apie tokį nieko nėra girdėjęs, nors jau dirba devintus metus. Ryšiai beveik nepalaikomi su Latvijos Valmieros miestu, su kuriuo buvo susidraugauta tuo pat metu, kaip ir su prancūzais bei vokiečiais. Sutartimis Vilkaviškio bendradarbiavimas dabar įteisintas ir plėtojamas su Kaliningrado srities Nesterovo ir Gurjevsko rajonais. Pastaraisiais metais gražūs ryšiai užsimezgė su Punsku (Lenkija), nors sutartis ir nėra pasirašyta.
Herbai „išeina“ į gatvę
Į „Santakos“ redakciją užsukęs kaunietis gidas profesionalas Chaimas Bargmanas dalijosi mintimis, kaip miestų partnerystę galima panaudoti plėtojant turizmą. Vilkaviškiečiai galėtų pasekti Kelmės, Kėdainių, Druskininkų pavyzdžiu ir savo mieste pastatyti stendą su miestų partnerių herbais. Kelmėje tokia idėja kilo mero pavaduotojui Romui Atkočaičiui ir kitiems specialistams, kurie pamatė, kaip tai daroma užsienyje. Ten stenduose net nurodoma, kiek kilometrų skiria miestus partnerius. Kelmiškiai savo stendą su giminingų miestų herbais pastatė centrinėje Vytauto Didžiojo gatvėje. Kėdainiuose bendradarbiaujančių miestų herbai iškabinti prie Savivaldybės pastato.
Chaimas Bargmanas, lydintis po Lietuvą turistus, sakė, jog kiekvienam, atvykusiam iš svečios šalies, būna malonu kitoje valstybėje išvysti širdžiai mielą ženklą – pažįstamą herbą. Dar geriau – ir užrašą ne tik lietuvių, bet ir savos šalies kalba. Prie tokių stendų žmonės fotografuojasi, išvyksta patyrę daugiau svetingumo įspūdžių.
Kaunietis, kuris vienintelis Lietuvoje už profesinį atkaklumą pernai buvo apdovanotas „Gido kovotojo“ nominacijos ženklu, savo pasiūlymus dėl miestų partnerių herbų išdėstė ir Savivaldybės administracijoje. Rajono mero A.Bagušinsko paklausėme, ar ne laikas šią idėją įgyvendinti Vilkaviškyje? Juk ir be paraginimų aišku, kad tai nėra vien draugiškumo gestai užsieniečiams. Ir saviškiams būtų aiškiau, kas su kuo draugauja, bendradarbiauja, su kokiais pasaulio kampeliais glaudžiausi ryšiai jungia Europos Sąjungos pakraštį – Vilkaviškį.
Beje, kad vaizdžiau tai būtų galima parodyti saviems gyventojams ir svečiams užsieniečiams, „Santakoje“ rašėme dar prieš prasidedant socialdemokratų valdžios kadencijoms. Tam, ką dabar yra įgyvendinusios keletas šalies savivaldybių, rajono valdžia teoriškai tada pritarė. Dabar irgi žiūrima teigiamai. Pasak mero, reikia tik pasitarti su architektais, numatyti herbų stendui vietą, lėšas.
Neišnaudotos kortos
Važinėdamas po Lietuvą, Chaimas Bargmanas profesionaliai įvertina, kas apskritai galėtų patraukti vienos ar kitos šalies turistus. Svečias rodė Kauno miesto savivaldybės leidinį, skirtą „prancūziškoms“ vietoms, kurias dabar itin pamėgę šios šalies turistai. Tarp tokių įžymybių yra ir vietovė, kurioje pastatyta lenta su užrašu, kad čia 1812 m. birželio 23 d. iš krūmų iššoko kiškis. Jis pabaidė žirgą, kuriuo į žygį prieš Rusiją jojo Napoleonas. Didysis karvedys nukrito ir tai buvo palaikyta nieko gera nežadančiu ženklu.
Ne kartą rašėme, jog aktyviau pasinaudoti prancūziška korta kažkodėl neišsijudina vilkaviškiečiai, turintys Prancūzijoje miestą partnerį. Kas tas kiškis prieš akmenį, kuris stovėjo po Vilkaviškio dvaro liepomis, ir Napoleonas čia pasirašė įsakymą pulti Rusiją! Dabar, atrodo, jau bus baigta verkšlenti, jog akmuo seniai nežinia kur dingo, Krašto muziejuje liko tik nuotrauka. Muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pasakojo, kad jau beveik džiaugėsi aptikę šį akmenį Pavištyčio poilsiavietėje, bet sugretinę su atvaizdu nuotraukoje pamatė, jog tai – ne tas radinys. Tęsiamos ne tik akmens, bet ir kitų su Vilkaviškiu susietos Napoleono epochos eksponatų paieškos, nes prancūziška korta iš tiesų yra patraukli – juk artėja 200-osios prancūzų armijos žygio metinės.
Autorė: Birutė Pavlovienė. Publikuota laikraštyje „Santaka“ 2008.04.26
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /