(1926.06.03 - 1959.08.02) – vienas iš organizuoto alpinizmo pradininkų Lietuvoje kartu su V. Vosyliumi ir F. Mieliausku. Taip pat pedagogas. Studijuodamas 1950 m. pirmą kartą apsilankė Kaukaze ir susižavėjo alpinizmu. Jų iniciatyva 1957.10.27 Kaune įkurta pirmoji Lietuvos alpinistų organizacija – Respublikinė alpinizmo sekcija (prezidiumo pirm. G. Akstinas). 1957 m. Kaukaze įkopė į Dombai Ulgeno traversą (aukštis 4046 m), 1958 m. į Ulutau Cianą (4352m) ir Ušbą (4710 m). 1958 m. jo iniciatyva surengta 1-oji Baltijos respublikų alpiniada Kaukaze. Žuvo 1959 m. kopdamas į antrąją pagal aukštį Kaukazo Dychtau viršūnę (5205m). m. jo vardu pavadinta bevardė viršūnė (4250m, Terskej Alatau kalnagūbris, Tian Šanis).

Elbrusas (pavadinimo reikšmė – „viršūnės dvynės“) – kalnas Kaukazo kalnuose, Rusijoje, netoli sienos su Gruzija. Vakarinė Elbruso viršūnė, kurios aukštis siekia 5 642 metrus, yra laikomas aukščiausiu kalnu Europoje. Rytinė viršūnė yra šiek tiek mažesnė – 5 621 m.
Antikoje kalnas buvo žinomas kaip Strobilus. Manyta, kad čia prie uolos buvo prikaltas Prometėjas.

Kosciuškos kalnas (angl. Mount Kosciuszko) yra aukščiausias Australijos (kaip žemyno) kalnas (2228 m), išsidėstęs Snieguotuose kalnuose (Australijos Alpių dalis), Kosciuškos nacionaliniame parke. Jis buvo pavadintas Lenkijos nacionalinio herojaus generolo Tado Kosciuškos garbei 1840 metais. Įvairūs viršukalnės matavimai parodė, kad Kosciuškos kalnas šiek tiek žemesnis už šalia stovintį Taunsendo kalną. Naujojo Pietų Velso žemės departamentas tiesiog sukeitė kalnų vardus vietomis, Kosciuškos kalnas pavadintas Taunsendo kalnu, o Taunsendo kalnas – Kosciuškos kalnu. Kaip ir daugelis kitų Autralijos kalnų, dėl erozijos veiklos, nėra labai statūs, todėl į juos įmanoma užkopti be spacialios įrangos. Įrengtas kelias, beveik pasiekiantis viršūnę.
Aukštesnės viršūnės yra administruojamose Australijos valdžios salose: Herdo saloje stovinti Mawsono viršūnė (2745 m), Australijos Antarktinėje teritorijoje esantys McClintocko kalnas (3490 m) ir Menzieso kalnas (3355 m).

Kilimandžaras – vulkaninis masyvas Rytų Afrikoje, Tanzanijoje. Masyvas sudarytas iš 3 kūgių: Kibo (5895m – aukščiausia Afrikos vieta), Mavenzi ir Širos. Kibo viršukalnėje – aktyvus vulkanizmas, į orą išmetamos fumarolės. Papėdėje – savanos, šlaituose – ekvatoriniai kalnų miškai, senecijų ir lobelijų giraitės, viršūnėje – amžini sniegynai ledynai. Įeina į Kilimandžaro nacionalinį parką. Pirmoji įkopė austrų ekspedicija (1889 m). Vokiečių valdymo metais Kilimandžaras vadintas Kaizerio Vilhelmo kalnu (Kaiser-Wilhelm-Spitze).
Koordinatės: 03°04?33?S 37°21?12?E

Akonkagva – aukščiausias Amerikos ir Pietų pusrutulio kalnas, taip pat aukščiausia už Azijos kontinento ribų esanti viršukalnė. Aukštis: 6,959 m. Kalną dengia ledynai, du didžiausieji iš jų – Lenkų ledynas (Glaciar de los Polacos) ir Anglų ledynas (Glaciar de los Inglés). Pirmasis į jį įkopė šveicaras Mathias Zurbriggen 1897.01.14
Koordinatės: 32°39?S, 70°14?W.
 

Makinlio kalnas (angl. Mount McKinley) arba Denali – aukščiausia Šiaurės Amerikos viršukalnė. Yra JAV, Aliaskoje, Aliaskos kalnagūbryje, Denali nacionaliniame parke. Aukštis 6194 m. Kalną dengia amžini sniegynai ir ledynai. Pirmieji įkopė (1913.06.07) amerikiečiai Hudson Stuck, Harry Karstens, Walter Harper ir Robert Tatum.
Koordinatės: 63°410"N, 151°026"W

Vladas Vitkauskas (g. 1953.05.07 Viduklėje, Raseinių raj.) – pirmasis Lietuvos alpinistas, iškėlęs Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (Eurazija), Makinlio (Šiaurės Amerika), Vinsono (Antarktida), Kilimandžaro (Afrika), T. Kosciuškos (Australija), Akonkagvos (Pietų Amerika) ir tapo pirmuoju tai padariusiu žmogumi.1993m. jis pirmasis iš Baltijos šalių keliautojų įkopė į Everestą. V.Vitkauskas buvo Lietuvos alpinizmo asociacijos prezidentas (1996-1999m.). Taip pat įvairių fondų ir organizacijų narys.

Monblanas (pranc. Mont Blanc, it. Monte Bianco – „Baltasis kalnas“), esantis Alpėse, yra aukščiausias Vakarų Europos kalnas. Jo aukštis – 4808,45 metrų (pagal 2003 metų GPS matavimą). Monblanas stūkso dviejose valstybėse – Prancūzijoje ir Italijoje. Pirmieji žmonės, užkopę į viršūnę buvo Žakas Balma ir Mišelis Pakardas, padarę tai 1786 metų rugpjūčio 8 dieną.

Everestas (dar vadinama Džomolungma arba Samargatha) – aukščiausias Žemės kalnas, virš jūros lygio iškylantis 8 848 m. Kalnas priklauso Himalajų kalnyno Mahanlangūro Himalo kalnagūbriui, skiriančiame Nepalą nuo autonominės Kinijos Tibeto srities. Nepalo pusėje šalia Džmolungmos įsikūręs Samargathos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Džomolungmos viršukalnės koordinatės - 27° 59 ŠP, 86° 56 RI. Kartu su Himalajų kalnynu Džomolungma įtraukta į pavojuje esančių unikalių gamtos objektų sąrašą.

Orientavimos sportas (OS) - sporto šaka, įtraukianti judėjimą vietovėje naudojantis žemėlapiu ir kompasu. Orientavimosi varžybų dalyviai startuoja pavieniui tam tikru laiko intervalu ir turi orientuotis vietovėje bei eilės tvarka rasti kontrolinius punktus, pažymėtus žemėlapyje, bei juose atsižymėti. Rezultatai nustatomi pagal sėkmingą punktų radimą ir trumpiausią sugaištą laiką. Šiuo metu pripažįstamos 4 orientavimosi sporto rūšys: OS bėgte, OS slidėmis, OS kalnų dviračiais bei Trail OS, tačiau propaguojamos ir įvairios jų formos.
Pirmosios viešos varžybos įvyko netoli Oslo (Norvegija) 1897.10.31 Iki 1897 metų orientavimasis praktikuotas kaip karinis pratimas. Pats žodis orientavimasis (angl. orienteering), kilęs iš švedų kalbos žodžio "orientering". Šį terminą sugalvojo ir pirmą kartą sportui apibūdinti panaudojo švedų majoras Ernst Killanderis, kalbėdamas apie pirmąsias dideles orientavimosi sporto varžybas, surengtas 1918m. Švedijoje.

Saulius Vilius - lietuvių alpinistas. Gimė 1971.12.15 Šiauliuose. Čia jis įkūrė ir vadovauja alpinistų klubui. Pirmą kartą į kalnus išvyko 1987 metais. Labiausiai patinka kopti ledu, "mixu", nepatinka gilus sniegas. 2003m. Saulius įkopė į Džomolungmą (8850m). Sunkiausias žygis- kai žiemą vienas ėjo aplink Daulagirį. Sunkiausias įkopimas - Everestas. Įspūdingiausias - Uralo viršūnė Kaukaze. Alpinistas viso atlikęs apie 70 įkopimų, dalyvavęs keliose dešimtyse žygių ir kelionių, buvo daugelio žygių vadovu. 2008m. vyko į šeštą ekspediciją į aukštesnį nei 8000m kalną.

Paulius Normantas – lietuvių keliautojas orientalistas, fotografas, poetas.
Dalyvavo keturiolikoje ekspedicinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes. Daugelio fotoalbumų, kalendorių autorius, rašantis haiku, kurios pastaruoju metu paskelbtos tarptautiniame žurnale. Pastaruoju metu gyvena Vengrijoje, o Vilniuje, Malūnų gatvėje baigia įrengti Tibeto sakralinio meno muziejų. Gedimino Didžiojo ordino kavalierius.

Antanas Poška (Paškevičius) (1903-1992) - lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
Poška dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui liko ištikimas visą gyvenimą. 1925 m. A.Poška su dviem draugais dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po Lietuvą. Keliaudamas ėmė užrašinėti savo įspūdžius, juos skelbė spaudoje. Su draugais įsigijęs motociklą apvažiavo aplink Baltijos jūrą. 1929-1930m. kartu su M.Šalčius motociklu nukeliavo iš Kauno į Indiją. Apie šią kelionę parašė knygą ,,Nuo Baltijos iki Bengalijos”.
Dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po Pietryčių Aziją (Himalajus, Mianmarą, Takla Makano dykumą). Keliavo po Afganistaną, Irano ir Turkijos Kurdistaną.

Matas Šalčius (1890-1940) – lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas.
Gimė Čiudiškių k. (Prienų raj.), gyveno Kaune. Be kitų veiklų, 1919m. įsteigė Šaulių sąjungą. 1929m. įsteigus Turizmo sąjungą, jis išrinktas valdybos sekretoriumi. Ketvirtadalį gyvenimo praleidęs kelionėse, jis pirmas Lietuvoje suformavo kelioninės žurnalistikos pagrindus.
1929.11.20 kartu su Antanu Poška motociklu iš Kauno pradėjo kelionę aplink pasaulį. Po ketverių metų kelionių keliautojas išleido knygą „Svečiuose pas 40 tautų“, kurią sudarė 6 tomai: “Nuo Kauno iki Atėnų” (Europos šalys), “Per arabų kraštus” (Egiptą, Sueco kanalas), “Po Mažąją Aziją ir Irano kalnyną” (Sirija, Turkija, Iranas), “Slėpiningoji Indija” (Indija, Afganistanas) , “Džiunglių kraštuose” (Indokinijos pusiasalio šalys), “Didysis Tolimųjų Rytų pasaulis” (Kinija, Mongolija, Japonija, Filipinai, Ceilonas). Už ją apdovanotas „Spaudos fondo“ premija.
1940m. susirgęs ūmiu smegenų uždegimu mirė Guajaramerino mieste Bolivijoje.

Vilniaus apskritis - pietryčių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestą, esanti didžiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, tiek pagal teritoriją, tiek ir pagal gyventojų skaičių.

Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės - dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.

Taip pat apskrityje yra vienas iš apskaičiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikūręs Europos parkas - skulptūrų muziejus po atviru dangumi.

Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų - ąžuolų girelių, pilkapių.

Utenos apskritis - apskritis rytų Lietuvoje.
Apskrityje yra 6 savivaldybės: Utenos rajono, Anykščių rajono, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Zarasų rajono, Visagino miesto.

Telšių apskritis - mažiausia iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies vakarinėje dalyje.
Apskritis šiaurėje ribojasi su Latvijos Respublikos teritorija, vakaruose su Klaipėdos apskritimi, rytuose su Šiaulių apskritimi, pietuose su Tauragės apskritimi.
Nuo Telšių iki Klaipėdos – 87 km, Šiaulių – 72 km, Vilniaus – 285 km.

Tauragės apskritis - vidurio vakarų Lietuvoje esanti apskritis.

Apskrityje yra 4 savivaldybės: Pagėgių, Jurbarko rajono, Šilalės rajono, Tauragės rajono


Apskrityje yra 7 miestai, iš kurių didžiausi:1. Tauragė, 2. Jurbarkas, 3. Šilalė, 4. Pagėgiai, 5. Skaudvilė.

Šiaulių apskritis - viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies šiaurinėje dalyje.

2004 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 352 „Dėl Šiaulių apskrities herbo tvirtinimo“ patvirtintas Šiaulių apskrities herbas ir vėliava. Herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Panevėžio apskritis – Lietuvos šiaurės rytinėje dalyje esanti apskritis. Apskrities sostinė – Panevėžys.

Šiuo metu Panevėžio apskritį sudaro Panevėžio miesto bei Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio rajonų savivaldybių teritorijos.

Pagal užimamą plotą Panevėžio apskritis yra ketvirtoji apskritis Lietuvoje. Miestai ir gyvenvietės sudaro 20,2 tūkst. ha, pramonės įmonės ir keliai – 14,5 ha, žemdirbystės plotai – 482,2 tūkst. ha, miškai – 210,9 tūkst. ha, vandenys – 20,0 tūkst. ha, kitos paskirties plotai – 40,6 tūkst. ha.

Marijampolės apskritis – pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje, esanti apskritis. Apskritis apima dalį kadaise čia buvusių sūduvių žemių, kurios vėliau (Rusijos imperijos) laikais gavo Suvalkijos vardą.

Klaipėdos apskritis – Vakarų Lietuvoje esanti Lietuvos apskritis, vienintelė, kurios krantus skalauja Baltijos jūra. Ribojasi su Tauragės ir Telšių apskritimis, taip pat Rusija (Kaliningrado sritis) ir Latvija.

Alytaus apskritis – labiausiai pietuose esanti Lietuvos apskritis.
Ji apima didžiąją Dzūkijos etnografinio regiono dalį – Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų, Alytaus miesto ir Druskininkų savivaldybių teritorijas.
Bendras plotas – 542,5 tūkst. ha. Miškai užima 247,2 tūkst. ha (44 proc.), upės, ežerai – 24,3 tūkst. ha (4,3 proc.) visos teritorijos.
Per apskritį teka didžiausia šalies upė Nemunas ir viena įspūdingiausių Lietuvos upių – Merkys. Gausu ežerų, didžiausi – Dusia (2334 ha), Metelys (1290 ha), Žuvintas (991,8 ha), Didžiulis (912,7 ha), Obelija (572,5 ha), Simno ežeras (245 ha), Giluitis (235 ha).

Kauno apskritis – viena iš dešimties Lietuvos apskričių, esanti šalies centrinėje dalyje.
Apskritį sudaro Kauno, Kėdainių, Kaišiadorių, Jonavos, Prienų, Raseinių rajonų bei Kauno miesto ir Birštono savivaldybių teritorijos. Apskrities centras – Kauno miestas.
Kauno apskritis ribojasi su Alytaus, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Marijampolės apskritimis.

Lietuva - didžiausia ir gausiausiai gyvenama Baltijos valstybė.
Lietuvos reljefas gana lygus, išskyrus kalvotas lygumas rytuose ir vakaruose, nesiekiančias 300 m virš jūros lygio. Plotas - 65,2 tūkst. km². Gausu ežerų ir pelkių, miškai dengia apie 30% šalies teritorijos. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių - 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytos 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į seniūnijas.

Europa – vienas iš mažiausių (antras po Australijos) Pasaulio žemynų, jos plotas (10,4 milijono kvadratinių kilometrų), užima tik 1/15-ąją pasaulio teritorijos. Kartu su Azija sudaro Eurazijos žemyną. Europoje gyvena apie 727 mln. žmonių (trečiasis pagal gyventojų skaičių žemynas). Europa taip pat dažnai vadinama „Senuoju kontinentu“ priešpriešinant „Naujajam kontinentui“ (Amerikai).

Penki didžiausi Australijos miestai pagal gyventojų skaičių 2006 metų duomenimis.

1 Sidnėjus, 4 293 105 gyventojų
2 Melburnas, 3 684 461 gyventojų
3 Brisbenas, 1 820 375 gyventojų
4 Pertas, 1 507 949 gyventojų
5 Adelaidė, 1 138 833 gyventojų

Penki didžiausi Australijos miestai pagal gyventojų skaičių 2006 metų duomenimis.

1 Sidnėjus, 4 293 105 gyventojų
2 Melburnas, 3 684 461 gyventojų
3 Brisbenas, 1 820 375 gyventojų
4 Pertas, 1 507 949 gyventojų
5 Adelaidė, 1 138 833 gyventojų

Masinio turizmo pradininku laikomas Thomas Cook, baptistų dvasininkas, XIX a. vid. aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą.

1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkų sambūrį Lafbore (Didžioji Britanija). Dvasininkas subūrė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne bei pramogomis, siekdamas parodyti kad pramogos galimos ir be svaigalų. Vėliau Th. Cook ėmėsi naujų žygių - organizavomo ekskursijas traukiniais Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios turizmo agentūros ir turizmo verslo užuomazgos.