Giluminiai nardymai
Bet kokie nardymai turi būti atliekami tik su instruktoriumi ar gavus atitinkamą nardymo organizacijos sertifikatą.
Atkreipkime dėmesį į tai, kaip narai reaguoja į žodžius " giluminis nardymas"? Pradedantys narai užduoda daug klausimų.Tie ,kurie jau yra nardę giliau- diskutuoja ir aptarinėja savo nuotykius.
Kodėl reikia nerti giliau ir giliau?
Koks nėrimas yra gilus?
Sąvokos gilus ar aukštas yra santikinės . Žmogui stovint ant žemės 18 metrų aukščio namas neatrodo aukštas, o 40 metrų - aukštas. Taip pat yra ir nardant. Vienas gylis atrodo visai negilus, o kitas gali atrodyti labai gilus. Todėl reikėtų apsibrėžti kas yra gilu, o kas -ne. Daugumoje nardymo organizacijų apibrėžimuose yra parašyta, kad rekreaciniame nardyme gylis nuo 18 iki 40 metrų yra priskiriamas prie giluminių nardymų. Didesni nei 40 metrų gyliai priskiriami prie "techno daivingo". Nors giluminis nardymas yra iki 40-ties metrų, tačiau rekomenduojama nardyti tik iki 30 metrų.
Kodėl tik iki 30 metrų?
Didesniuose nei 30 metrų gyliuose oro sunaudojimas gerokai išauga dėl didesnių slėgių. Tokiu būdu prabūti be dekompresijos, tokiame gylyje galima labai trumpai .Todėl nardymo tikslas dažniausiai yra nepasiekiamas : nespėjama apžiūrėti nuskendusio laivo, surasti kokio nors kito objekto ar gražių ir įspūdingų kadrų. Į didesnius gylius šviesos patenka mažiau ,todėl orientuotis aplinkoje būna sunku, o kartais toks nėrimas labiau panašėja į naktinį. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur giliau 30-ties metrų jau yra tamsu. Didesniame nei 30m. gylyje padidėja tikimybė susirgti kesonine (dekompresine) liga. Tai atsitinka darant pakartotinus nėrimus, kai išvykstama į keliones ar daugiadienes išvykas. Turint tik vieną balioną, gali neužtekti oro, jei per klaidą ar atsitikus neplanuotam įvykiui reikėtų sustoti dekompresiniame ar saugumo sustojime. Daugumai narų panėrus į 30m ir didesnį gilį prasideda azotinė narkozė. Kuo gylis didesnis, tuo ji stipresnė. Nors įvairūs žmonės įvairiai reaguoja į šį dirgiklį, jis yra labai pavojingas.
Kaip reikia pasirengti giluminiams nardymams?
Įranga
Kaip ir visada įrangai reikia skirti labai daug dėmesio. Būtina ją tinkamai ir dėmesingai prižiūrėti, o ypač ruošiantis giluminiams nėrimams.
Reguliatorius turi būti skirtas giluminiams nardymams, nes didėjant slėgiams ne kiekvienas reguliatorius pakankamai tiekia oro, ypač mažėjant balione esančio oro slėgiui. Dabartiniai reguliatoriai tiekia pakankamai oro, nesvarbu kokiame gylyje tu esi, tačiau maksimalus gylis iki kurio reguliatorius tinkamai dirba yra nurodytas jo techniniame pase. Ruošiantis nėrimui būtina išsiaiškinti ar tavo reguliatorius atitinka būsimo nėrimo sąlygas: ar jis veikia žemose temperatūrose, ar jo maksimalus darbinis gylis nėra mažesnis už tavo planuojamą nėrimą, ar jis tinka nardyti orui ar tavo numatytam dujų mišiniui. Nardant giliai reikia naudotis mažiausiai 12 ltr. talpos balionu. Nėrimą reikia suplanuoti taip, kad neriant visada užtektų oro, lyg tu būtum pasiekęs bedekompresinę ribą ir reiktų daryti dekompresinį ar saugumo sustojimą. Tokio nėrimo pabaigoje pasilik tokį oro kiekį , kurio pakaktų ( dar ir su atsarga) neplanuotiems įvykiams. Giluminio nėrimo metu naudok tokį nardymo kostiumą, kuris būtų patogus ir šiltas.Neriant giliau vanduo dažniausiai būna šaltesnis,o kostiumas suspaudžiamas slėgio praranda savo izoliacines sąvybes. Nardant giliai būtinai reikia turėti gylmatį, kompiuterį ar laikrodį. Darant giluminius nėrimus visada reikia tiksliai kontroliuoti gylį ir laiką, prabūtą tame gylyje.
Speciali įranga, būtina nardant giliai.
Pirmos pagalbos vaistinėlė ir deguonies kvėpavimo įrenginys būtinas darant giluminius nėrimus.
Nusileidimo lynas padeda išlaikyti oreantaciją vandenyje esant blogam matomumui. Taip pat padeda kontroliuoti nusileidimus ir kilimus, o ypač darant saugumo sustojimus. Nardant iš laivo kaip nusileidimo lynas gali būti naudojama laivo inkaro grandinė . Esant didesniam bangavimui inkaro grandinė nebetinka, tam reikia naudoti lyną, pririštą prie plūduro. Darant saugumo sustojimą, esant dideliam bangavimui, įsikibus į laivo inkaro grandinę galima neplanuotai su grandine pakilti į paviršių, taip patiriant barotraumą.
Avarinės kvėpavimo sistemos. Trumpas bedekompresinis laikas, dideli gyliai visada reikalauja saugumo sustojimo 5 metrų gylyje. Darant giluminius nardymus visada reikia daryti saugos sustojimą. Avarinė kvėpavimo sistema užtikrina, kad darant planuotą ar neplanuotą dekompresinį sustojimą, tau nepritrūks oro. Tokiu būdu mes nutolinam tikimybę susirgti kesonine (dekompresine) liga. Avarinė kvėpavimo sistema būna sudaryta iš baliono ir reguliatoriaus, pakabinto ant specialaus lyno 5 metrų gylyje.
Papildomas svoris
Dauguma narų nardant giliai pasiima truputį daugiau svorio nei įprastai. Papildomas svoris paprastai padidina oro sunaudojimą, tačiau darant giluminius nardymus tai labai supaprastina stovėjimą saugumo sustojime, kai balione lieka nedaug oro.
Apšvietimas.
Priklausomai nuo vietos, kur tu nardai reikia pasirūpinti apšvietimu. Nardant šiltuose kraštuose, kur skaidrus vanduo net 40 metrų gylyje tau neprireiks prožektoriaus, bet jei nardysi šiauriniuose kraštuose, kur vandens matomumas mažesnis ir kur saulė dažniau būna apgaubta debesimis, būtina pasiimti prožektorių.
Nardant su kompiuteriu reikia laikytis šių pagrindinių taisyklių:
Nėrima reikia suplanuoti taip, kad būtų nardoma be dekompresijos.
Nardant reikia naudotis tik savo kompiuteriu Niekada nesinaudokite vienu kompiuteriu su kitais narais ar narų grupe, kiekvienas naras turi turėti savo atskirą kompiuterį.
Jei turi skirtingus kompiuterius ir jie rodo skirtingus duomenis, tai vadovaukis tuo kompiuteriu, kuris rodo konservatyvesnius rodmenis.
Jei sugedo kompiuteris, reikia vadovautis kompiuterio gamintojo instrukcija. Jei joje nėra reikiamos informacijos- kilk į viršų įprastu greičiu, sustok saugumo sustojime ir kvėpuok kol pakaks oro, po to kilk į viršų. Kompiuterio instrukcijoje turi būti nurodyta kiek laiko reikia laukti iki momento kol vėl galėsi nerti. Jei ir apie tai joje nieko neparašyta- pralauk mažiausiai 24 valandas.
Esant galimybei savo nėrimą planuok papildomai ir su nardymo lentelėm, taip tu žinosi ką daryti, jei kompiuteris sugestų.
Kaip bendrauti su porininku.
Kaip bendrauti su porininku tu jau turi žinoti iš narų parengimo kursų. Nardant giliai tai ypač yra aktualu, nes tokiame gylyje visada reikia orientuotis situacijoje ir negalima delsti, nes oro sąnaudos didesnės nei įprastai. Jei jūs abu vienas kitą pametėt, tai reikia kilti pagal visas instrukcijas į viršų, neužmirštant dekompresinių ar saugumo sustojimų. Išnėrus į paviršių pats nėrimas tuom ir turi pasibaigti, nes pakartotiniam nerimui vėl reikia užsipildyti balioną, be to ir bedekompresinis laikas jau bus viršytas.
Vienas nuo kito nenutolkite toliau nei per rankos ilgį, o esant blogam matomumui naudok virvę. Kuo dažniau tikrinkite vienas kitam oro kiekį, gylį ir bedekompresinį laiką.
Nardymo technika
Nerk su optimaliu svorių kiekiu. Jei plūdrumą tikrini su pilnu balionu, tai svorio dar reikės pridėti, kadangi nėrimo pabaigoje tavo plūdrumas bus didesnis, esant pustuščiam balionui. Neriant ir kylant atidžiai kontroliuok savo plūdrumą, kad jis neperaugtų į nekontroliuojamą kilimą ar grimzdimą. Leidžiantis žemyn būk atidus, kadangi neriant į didelius gylius gali nematyti nei vandens paviršiaus, nei dugno. Tada savo judėjimą gali kontroliuoti pagal prietaisus ir smulkias plaukiančias daleles, kurios kils tau leidžiantis ir leisis tau kylant į paviršių. Tačiau dalelių judėjimas gali priklausyti ir nuo srovių, esančių vandenyje, todėl pagrindinis orientyras vis dėlto turi būti prietaisai. Esant blogam matomumui būtinai naudok nusileidimo lyną.
Neriant gilyn geriausia pasirinkti vertikalią padėtį, kai galva yra aukščiau kojų. Tokioje padėtyje lengviau bus kontroliuoti plūdrumą ir paprasčiau orientuotis.
Leidžiantis, būtina kontroliuoti plūdrumą ir neužmiršti "prapūsti ausis". Kraštutiniu atveju, per greitą kilimą ar leidimasį, galima sulėtinti nusileidimo lyno pagalba.
Galima nerti ir išnerti be nusileidimo lyno, tačiau patartina visada turėti matomumo zonoje kokį nors objektą, kad lengviau būtų orientuotis vertikalioje erdvėje. Jei nieko nėra, tai leidimosi ir kilimo greitį galima kontroliuoti nardymo kompiuteriu. Išnėrimo greitis negali viršyti 18m/min greitį, bet siūloma kilti lėčiau. Jei nardai be kompiuterio, greitį galima kontroliuoti su gylmačiu bei laikrodžiu: grimzdimo greitis turi būti apie 0.25m/s (4s kiekvienam metrui) , kilimo - mažesnis nei 18m/min.
Kylant niekada nepamiršk daryti sustojimų, kuriuos tau siūlo kompiuteris ir visada sustok saugumo sustojime 5m gilyje.
Esant dideliame gylyje venk fizinių krūvių, nes taip padidės oro sąnaudos ir gali pradėti justi deguonies alkį. Jei į tai nekreipsi dėmesio, tai gali peraugti į dusimo jausmą, kuris didėja, didėjant gyliui. Visada kvėpuok lėtai ir giliai. Jei atlieki kokį nors darbą, sustok pailsėti ir atsikvėpuok. Jei ir toliau reikia dirbti ir jauti oro trūkumą, tai tokį nėrimą reikia baigti ir nerti į viršų, neužmirštant visų, būtinų sustojimų.
Oro sąnaudas reikia kontroliuoti dažniau nei nardant sekliose vietose, nes 30m gylyje oro sąnaudos du kartus didesnės nei 10m gylyje.
Nardant į didelius gylius visada suplanuok nėrimą taip, kad oro užtektų visam nėrimui, būtiniems sustojimams, saugumo sustojimui, grįžimui atgal ir dar liktų nenumatytiems ar avariniams įvykiams.
/ Informacijos šaltinis: www.scuba.lt /
Atkreipkime dėmesį į tai, kaip narai reaguoja į žodžius " giluminis nardymas"? Pradedantys narai užduoda daug klausimų.Tie ,kurie jau yra nardę giliau- diskutuoja ir aptarinėja savo nuotykius.
Kodėl reikia nerti giliau ir giliau?
Koks nėrimas yra gilus?
Sąvokos gilus ar aukštas yra santikinės . Žmogui stovint ant žemės 18 metrų aukščio namas neatrodo aukštas, o 40 metrų - aukštas. Taip pat yra ir nardant. Vienas gylis atrodo visai negilus, o kitas gali atrodyti labai gilus. Todėl reikėtų apsibrėžti kas yra gilu, o kas -ne. Daugumoje nardymo organizacijų apibrėžimuose yra parašyta, kad rekreaciniame nardyme gylis nuo 18 iki 40 metrų yra priskiriamas prie giluminių nardymų. Didesni nei 40 metrų gyliai priskiriami prie "techno daivingo". Nors giluminis nardymas yra iki 40-ties metrų, tačiau rekomenduojama nardyti tik iki 30 metrų.
Kodėl tik iki 30 metrų?
Didesniuose nei 30 metrų gyliuose oro sunaudojimas gerokai išauga dėl didesnių slėgių. Tokiu būdu prabūti be dekompresijos, tokiame gylyje galima labai trumpai .Todėl nardymo tikslas dažniausiai yra nepasiekiamas : nespėjama apžiūrėti nuskendusio laivo, surasti kokio nors kito objekto ar gražių ir įspūdingų kadrų. Į didesnius gylius šviesos patenka mažiau ,todėl orientuotis aplinkoje būna sunku, o kartais toks nėrimas labiau panašėja į naktinį. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur giliau 30-ties metrų jau yra tamsu. Didesniame nei 30m. gylyje padidėja tikimybė susirgti kesonine (dekompresine) liga. Tai atsitinka darant pakartotinus nėrimus, kai išvykstama į keliones ar daugiadienes išvykas. Turint tik vieną balioną, gali neužtekti oro, jei per klaidą ar atsitikus neplanuotam įvykiui reikėtų sustoti dekompresiniame ar saugumo sustojime. Daugumai narų panėrus į 30m ir didesnį gilį prasideda azotinė narkozė. Kuo gylis didesnis, tuo ji stipresnė. Nors įvairūs žmonės įvairiai reaguoja į šį dirgiklį, jis yra labai pavojingas.
Kaip reikia pasirengti giluminiams nardymams?
Įranga
Kaip ir visada įrangai reikia skirti labai daug dėmesio. Būtina ją tinkamai ir dėmesingai prižiūrėti, o ypač ruošiantis giluminiams nėrimams.
Reguliatorius turi būti skirtas giluminiams nardymams, nes didėjant slėgiams ne kiekvienas reguliatorius pakankamai tiekia oro, ypač mažėjant balione esančio oro slėgiui. Dabartiniai reguliatoriai tiekia pakankamai oro, nesvarbu kokiame gylyje tu esi, tačiau maksimalus gylis iki kurio reguliatorius tinkamai dirba yra nurodytas jo techniniame pase. Ruošiantis nėrimui būtina išsiaiškinti ar tavo reguliatorius atitinka būsimo nėrimo sąlygas: ar jis veikia žemose temperatūrose, ar jo maksimalus darbinis gylis nėra mažesnis už tavo planuojamą nėrimą, ar jis tinka nardyti orui ar tavo numatytam dujų mišiniui. Nardant giliai reikia naudotis mažiausiai 12 ltr. talpos balionu. Nėrimą reikia suplanuoti taip, kad neriant visada užtektų oro, lyg tu būtum pasiekęs bedekompresinę ribą ir reiktų daryti dekompresinį ar saugumo sustojimą. Tokio nėrimo pabaigoje pasilik tokį oro kiekį , kurio pakaktų ( dar ir su atsarga) neplanuotiems įvykiams. Giluminio nėrimo metu naudok tokį nardymo kostiumą, kuris būtų patogus ir šiltas.Neriant giliau vanduo dažniausiai būna šaltesnis,o kostiumas suspaudžiamas slėgio praranda savo izoliacines sąvybes. Nardant giliai būtinai reikia turėti gylmatį, kompiuterį ar laikrodį. Darant giluminius nėrimus visada reikia tiksliai kontroliuoti gylį ir laiką, prabūtą tame gylyje.
Speciali įranga, būtina nardant giliai.
Pirmos pagalbos vaistinėlė ir deguonies kvėpavimo įrenginys būtinas darant giluminius nėrimus.
Nusileidimo lynas padeda išlaikyti oreantaciją vandenyje esant blogam matomumui. Taip pat padeda kontroliuoti nusileidimus ir kilimus, o ypač darant saugumo sustojimus. Nardant iš laivo kaip nusileidimo lynas gali būti naudojama laivo inkaro grandinė . Esant didesniam bangavimui inkaro grandinė nebetinka, tam reikia naudoti lyną, pririštą prie plūduro. Darant saugumo sustojimą, esant dideliam bangavimui, įsikibus į laivo inkaro grandinę galima neplanuotai su grandine pakilti į paviršių, taip patiriant barotraumą.
Avarinės kvėpavimo sistemos. Trumpas bedekompresinis laikas, dideli gyliai visada reikalauja saugumo sustojimo 5 metrų gylyje. Darant giluminius nardymus visada reikia daryti saugos sustojimą. Avarinė kvėpavimo sistema užtikrina, kad darant planuotą ar neplanuotą dekompresinį sustojimą, tau nepritrūks oro. Tokiu būdu mes nutolinam tikimybę susirgti kesonine (dekompresine) liga. Avarinė kvėpavimo sistema būna sudaryta iš baliono ir reguliatoriaus, pakabinto ant specialaus lyno 5 metrų gylyje.
Papildomas svoris
Dauguma narų nardant giliai pasiima truputį daugiau svorio nei įprastai. Papildomas svoris paprastai padidina oro sunaudojimą, tačiau darant giluminius nardymus tai labai supaprastina stovėjimą saugumo sustojime, kai balione lieka nedaug oro.
Apšvietimas.
Priklausomai nuo vietos, kur tu nardai reikia pasirūpinti apšvietimu. Nardant šiltuose kraštuose, kur skaidrus vanduo net 40 metrų gylyje tau neprireiks prožektoriaus, bet jei nardysi šiauriniuose kraštuose, kur vandens matomumas mažesnis ir kur saulė dažniau būna apgaubta debesimis, būtina pasiimti prožektorių.
Nardant su kompiuteriu reikia laikytis šių pagrindinių taisyklių:
Nėrima reikia suplanuoti taip, kad būtų nardoma be dekompresijos.
Nardant reikia naudotis tik savo kompiuteriu Niekada nesinaudokite vienu kompiuteriu su kitais narais ar narų grupe, kiekvienas naras turi turėti savo atskirą kompiuterį.
Jei turi skirtingus kompiuterius ir jie rodo skirtingus duomenis, tai vadovaukis tuo kompiuteriu, kuris rodo konservatyvesnius rodmenis.
Jei sugedo kompiuteris, reikia vadovautis kompiuterio gamintojo instrukcija. Jei joje nėra reikiamos informacijos- kilk į viršų įprastu greičiu, sustok saugumo sustojime ir kvėpuok kol pakaks oro, po to kilk į viršų. Kompiuterio instrukcijoje turi būti nurodyta kiek laiko reikia laukti iki momento kol vėl galėsi nerti. Jei ir apie tai joje nieko neparašyta- pralauk mažiausiai 24 valandas.
Esant galimybei savo nėrimą planuok papildomai ir su nardymo lentelėm, taip tu žinosi ką daryti, jei kompiuteris sugestų.
Kaip bendrauti su porininku.
Kaip bendrauti su porininku tu jau turi žinoti iš narų parengimo kursų. Nardant giliai tai ypač yra aktualu, nes tokiame gylyje visada reikia orientuotis situacijoje ir negalima delsti, nes oro sąnaudos didesnės nei įprastai. Jei jūs abu vienas kitą pametėt, tai reikia kilti pagal visas instrukcijas į viršų, neužmirštant dekompresinių ar saugumo sustojimų. Išnėrus į paviršių pats nėrimas tuom ir turi pasibaigti, nes pakartotiniam nerimui vėl reikia užsipildyti balioną, be to ir bedekompresinis laikas jau bus viršytas.
Vienas nuo kito nenutolkite toliau nei per rankos ilgį, o esant blogam matomumui naudok virvę. Kuo dažniau tikrinkite vienas kitam oro kiekį, gylį ir bedekompresinį laiką.
Nardymo technika
Nerk su optimaliu svorių kiekiu. Jei plūdrumą tikrini su pilnu balionu, tai svorio dar reikės pridėti, kadangi nėrimo pabaigoje tavo plūdrumas bus didesnis, esant pustuščiam balionui. Neriant ir kylant atidžiai kontroliuok savo plūdrumą, kad jis neperaugtų į nekontroliuojamą kilimą ar grimzdimą. Leidžiantis žemyn būk atidus, kadangi neriant į didelius gylius gali nematyti nei vandens paviršiaus, nei dugno. Tada savo judėjimą gali kontroliuoti pagal prietaisus ir smulkias plaukiančias daleles, kurios kils tau leidžiantis ir leisis tau kylant į paviršių. Tačiau dalelių judėjimas gali priklausyti ir nuo srovių, esančių vandenyje, todėl pagrindinis orientyras vis dėlto turi būti prietaisai. Esant blogam matomumui būtinai naudok nusileidimo lyną.
Neriant gilyn geriausia pasirinkti vertikalią padėtį, kai galva yra aukščiau kojų. Tokioje padėtyje lengviau bus kontroliuoti plūdrumą ir paprasčiau orientuotis.
Leidžiantis, būtina kontroliuoti plūdrumą ir neužmiršti "prapūsti ausis". Kraštutiniu atveju, per greitą kilimą ar leidimasį, galima sulėtinti nusileidimo lyno pagalba.
Galima nerti ir išnerti be nusileidimo lyno, tačiau patartina visada turėti matomumo zonoje kokį nors objektą, kad lengviau būtų orientuotis vertikalioje erdvėje. Jei nieko nėra, tai leidimosi ir kilimo greitį galima kontroliuoti nardymo kompiuteriu. Išnėrimo greitis negali viršyti 18m/min greitį, bet siūloma kilti lėčiau. Jei nardai be kompiuterio, greitį galima kontroliuoti su gylmačiu bei laikrodžiu: grimzdimo greitis turi būti apie 0.25m/s (4s kiekvienam metrui) , kilimo - mažesnis nei 18m/min.
Kylant niekada nepamiršk daryti sustojimų, kuriuos tau siūlo kompiuteris ir visada sustok saugumo sustojime 5m gilyje.
Esant dideliame gylyje venk fizinių krūvių, nes taip padidės oro sąnaudos ir gali pradėti justi deguonies alkį. Jei į tai nekreipsi dėmesio, tai gali peraugti į dusimo jausmą, kuris didėja, didėjant gyliui. Visada kvėpuok lėtai ir giliai. Jei atlieki kokį nors darbą, sustok pailsėti ir atsikvėpuok. Jei ir toliau reikia dirbti ir jauti oro trūkumą, tai tokį nėrimą reikia baigti ir nerti į viršų, neužmirštant visų, būtinų sustojimų.
Oro sąnaudas reikia kontroliuoti dažniau nei nardant sekliose vietose, nes 30m gylyje oro sąnaudos du kartus didesnės nei 10m gylyje.
Nardant į didelius gylius visada suplanuok nėrimą taip, kad oro užtektų visam nėrimui, būtiniems sustojimams, saugumo sustojimui, grįžimui atgal ir dar liktų nenumatytiems ar avariniams įvykiams.
/ Informacijos šaltinis: www.scuba.lt /