Savaitgalį Paežeriuose per šventę aidėjo patrankų salvės
Šeštadienio priešpietę Paežerių dvaro link vis suko ir suko automobiliai. Žmonės rinkosi į pirmąkart mūsų rajone Krašto muziejaus rengiamą partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.
Renginys prasidėjo laikantis kariškos drausmės – kaip ir buvo skelbta programoje, lygiai vienuoliktą valandą. Todėl ilgiau besiruošusieji, nulašnojusio lietaus išsigandusieji ar turguje užsibuvusieji tik patys kalti, kad nepamatė žavingiausių šventės akimirkų.
Po iškilmingos karių rikiuotės ir raportų, nuskambėjus Lietuvos himnui, renginio vedėjas, Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pranešė, jog šia proga mokyklų atstovai, kraštotyrininkai padėjo gėlių Alvito savanorių kapinėse, ant savanorių kapų Vilkaviškyje ir ant Lietuvos generolų Juozo Stanaičio ir Bronislovo Skomskio kapų Slabaduose bei Žaliojoje.
Nuaidėjo trys salvės iš senovinės patrankos. Pirmoji – už vilkaviškiečius, 1918–1923 metų savanorius, kariuomenės vadus Bronislovą Skomskį, Juozą Stanaitį, Vincą Vitkauską, krašto apsaugos ministrus Vytautą Bulvičių, Česlovą Stankevičių, Juozą Oleką, generolus Leoną Gerulaitį, Viktorą Giedrį, Emilį Vimerį. Antroji salvė nuaidėjo už Lietuvos partizanus, „Tauro“ apygardos vadus, Vietinės rinktinės savanorius, 1941 metų birželio 23 dienos sukilimo dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius, Sausio 13-osios aukas ir 1990-ųjų karius savanorius.
Trečiąja salve buvo pagerbti atkurtos Lietuvos Respublikos kariai ir sukarintų struktūrų (šauliai, savanoriai) kariai, pasieniečiai, skautai.
Po to skambiomis patriotinėmis melodijomis linksmino priešais dvaro rūmus įsitaisęs Karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas R.Kukulskis). Pievelėje prie trykštančio fontano kovinius veiksmus demonstravo Savanorių pajėgų Dainavos krašto 1-osios rinktinės kariai.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, susirinkusiesiems tikrai buvo kur akis paganyti, kuo sielą ir kūną papenėti.
Po medžiais įsitaisę savanoriai supažindino su savo amunicija, pageidaujančiųjų „užsimaskuoti“ veidus net eilės susidarė. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio logistikos bataliono kariai kvietė susipažinti su įvairiausiais šiuolaikinio kario ginklais. Atskirose sekcijose, taip pat po medžiais ar aikštelėse jaunimas ir kariškiai galėjo išbandyti jėgas kilodami svarstį, šaudydami iš pneumatinio šautuvo, traukdami virvę, žaisdami krepšinį bei kitose sportinėse varžybose. Buvo galima pasivaišinti kareiviška koše. Čia pat kioskelių šeimininkai siūlė užkandžių, saldumynų, alaus ir gaiviųjų gėrimų, kavinė „Aukso ragas“ kvietė ragauti suvalkietiškų valgių.
Įdienojus pasitaisęs oras viliojo žmones pasivaikščioti po parką, pasiklausyti paukštelių giesmių. O renginio programa vis dar tęsėsi. Tik mažai liko žiūrovų klausytis politinių kalinių ir tremtinių, partizanų bei šaulių meno saviveiklos pasirodymo. Skautai, laukę renginio programoje nurodyto laiko, kada jiems reikės įžiebti laužą, jautėsi nesmagiai, besižvalgydami į parko gilumoje suverstų žabų krūvą... Vis dėlto atėjus laikui skautų įžiebta ugnis skaisčiai įsiliepsnojo.
Lankytojams buvo atviros muziejaus salės. Keliose jų rodomos naujos ekspozicijos, skirtos didžiajai 1948 metų tremčiai atminti, pristatančios unikalią medžiagą apie kariuomenės vadus ir generolus, kilusius iš Vilkaviškio krašto. Lietuvos karių tarnybos 1926–1937 metais akimirkas atspindinčiai parodai eksponatai gauti iš viršilos Vinco Nūtauto, jaunesniojo puskarininkio Vinco Mičiulio ir kraštietės Elenos Sabaliauskienės asmeninių archyvų. Šios parodos muziejuje dar veikia, jas galima aplankyti.
Romo ČĖPLOS nuotrauka. Gali būti, kad skanią kareivišką košę šventėje ragavo būsimas profesionalus Lietuvos karys...
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
Renginys prasidėjo laikantis kariškos drausmės – kaip ir buvo skelbta programoje, lygiai vienuoliktą valandą. Todėl ilgiau besiruošusieji, nulašnojusio lietaus išsigandusieji ar turguje užsibuvusieji tik patys kalti, kad nepamatė žavingiausių šventės akimirkų.
Po iškilmingos karių rikiuotės ir raportų, nuskambėjus Lietuvos himnui, renginio vedėjas, Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas pranešė, jog šia proga mokyklų atstovai, kraštotyrininkai padėjo gėlių Alvito savanorių kapinėse, ant savanorių kapų Vilkaviškyje ir ant Lietuvos generolų Juozo Stanaičio ir Bronislovo Skomskio kapų Slabaduose bei Žaliojoje.
Nuaidėjo trys salvės iš senovinės patrankos. Pirmoji – už vilkaviškiečius, 1918–1923 metų savanorius, kariuomenės vadus Bronislovą Skomskį, Juozą Stanaitį, Vincą Vitkauską, krašto apsaugos ministrus Vytautą Bulvičių, Česlovą Stankevičių, Juozą Oleką, generolus Leoną Gerulaitį, Viktorą Giedrį, Emilį Vimerį. Antroji salvė nuaidėjo už Lietuvos partizanus, „Tauro“ apygardos vadus, Vietinės rinktinės savanorius, 1941 metų birželio 23 dienos sukilimo dalyvius, politinius kalinius ir tremtinius, Sausio 13-osios aukas ir 1990-ųjų karius savanorius.
Trečiąja salve buvo pagerbti atkurtos Lietuvos Respublikos kariai ir sukarintų struktūrų (šauliai, savanoriai) kariai, pasieniečiai, skautai.
Po to skambiomis patriotinėmis melodijomis linksmino priešais dvaro rūmus įsitaisęs Karinių oro pajėgų pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas R.Kukulskis). Pievelėje prie trykštančio fontano kovinius veiksmus demonstravo Savanorių pajėgų Dainavos krašto 1-osios rinktinės kariai.
Pasibaigus oficialiajai renginio daliai, susirinkusiesiems tikrai buvo kur akis paganyti, kuo sielą ir kūną papenėti.
Po medžiais įsitaisę savanoriai supažindino su savo amunicija, pageidaujančiųjų „užsimaskuoti“ veidus net eilės susidarė. Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytenio logistikos bataliono kariai kvietė susipažinti su įvairiausiais šiuolaikinio kario ginklais. Atskirose sekcijose, taip pat po medžiais ar aikštelėse jaunimas ir kariškiai galėjo išbandyti jėgas kilodami svarstį, šaudydami iš pneumatinio šautuvo, traukdami virvę, žaisdami krepšinį bei kitose sportinėse varžybose. Buvo galima pasivaišinti kareiviška koše. Čia pat kioskelių šeimininkai siūlė užkandžių, saldumynų, alaus ir gaiviųjų gėrimų, kavinė „Aukso ragas“ kvietė ragauti suvalkietiškų valgių.
Įdienojus pasitaisęs oras viliojo žmones pasivaikščioti po parką, pasiklausyti paukštelių giesmių. O renginio programa vis dar tęsėsi. Tik mažai liko žiūrovų klausytis politinių kalinių ir tremtinių, partizanų bei šaulių meno saviveiklos pasirodymo. Skautai, laukę renginio programoje nurodyto laiko, kada jiems reikės įžiebti laužą, jautėsi nesmagiai, besižvalgydami į parko gilumoje suverstų žabų krūvą... Vis dėlto atėjus laikui skautų įžiebta ugnis skaisčiai įsiliepsnojo.
Lankytojams buvo atviros muziejaus salės. Keliose jų rodomos naujos ekspozicijos, skirtos didžiajai 1948 metų tremčiai atminti, pristatančios unikalią medžiagą apie kariuomenės vadus ir generolus, kilusius iš Vilkaviškio krašto. Lietuvos karių tarnybos 1926–1937 metais akimirkas atspindinčiai parodai eksponatai gauti iš viršilos Vinco Nūtauto, jaunesniojo puskarininkio Vinco Mičiulio ir kraštietės Elenos Sabaliauskienės asmeninių archyvų. Šios parodos muziejuje dar veikia, jas galima aplankyti.
Romo ČĖPLOS nuotrauka. Gali būti, kad skanią kareivišką košę šventėje ragavo būsimas profesionalus Lietuvos karys...
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /