Po Sūduvą pasižvalgius (1)
Marijampolė – Liudvinavas
1. Kvietiškis – Kolegijos (buv. žemės ūkio mokykla) dešinėje pusėje išlikę grafų Butlerių dvaro pastatai (buv. dvaro rūmai, tarnų namai, kumetynas), parkas, tiltelis per Garnupio upelį. Dvaras buvo įkurtas XVIII a. pr., kai švedų karo metu Karolio XII kariuomenė, traukdama panemunėmis Gardino link, sugriovė ir Prienų pilį, Prienų grafas Butleris persikėlė į savo seniūnijos pakraštį, Kvietiškį. Kvietiškio laukuose vyko didžiulis mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir carinės Rusijos kariuomenės 1831-04-22. Apie 50 sukilėlių palaidoti Liepų sode. Dvare buvo apsistojęs Napoleono karo vadas Neapolio karalius Miuratas, gyveno rašytojas pedagogas Petras Arminas-Trupinėlis.
3. Dovinės vingis (Krokodilas) – poilsio parkas prie Dovinės užtvankos. Veikianti elektrinė pastatyta 1956 m., tai pirmoji jaunimo talkų statyba.
4. Liudvinavas. Trobos– Lietuvos kunigaikščių ir didikų medžioklės vieta, o Liudviko Konstantino Paco rūpesčiu 1757 m. karalius Augustas III patvirtino Liudvikovo, Liudvinovo privilegijas, t. y. suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Dėl teisių miestelėnai ilgai bylinėjosi su Punios seniūnu. Panaikinus 1769 m. rotušę, buvo atiminėjamos žemės iš miestelėnų ir parduodami žydams. Centre išlikę miestelio centre daug senųjų medinių ir mūrinių pastatų, būdingų smulkiems žydų amatininkams. Lankytinos vietos: Pašešupio piliakalnis, buv. dvaro parkas, vokiečių, žydų kapinės, senasis vandens malūnas prie Šešupės, Šv. Liudviko bažnyčia, Kazio Borutos vidurinės mokyklos muziejaus Kazio Borutos, gamtininko, ilgamečio Žuvinto rezervato direktoriaus Vytauto Nedzinsko ekspozicijos, knygnešio Juozo Akelaičio koplytstulpis. Čia 1877 m. gimė, gyveno Mečislovas Vasiliauskas, lietuvių kalbos mokytojas, pradžios mokyklos vadovėlių autorius, išleidęs žodynėlį „Rašyk taisyklingai“ , chrestomatijas ir kt. Ilgamečio Liudvinavo apylinkės teisėjo Aleksos sūnus Jonas Aleksa nuo 1926 m. iki 1936 m. buvo iki žemės ūkio ministru, kitas sūnus Juozas Aleksa-Angarietis sovietų Rusijos veikėjas. Garsūs šv. Liudviko atlaidai, Joninių šventė.
Liudvinavas – Padovinys
5. Tarašiškiai. Aplankykite ant Dovinės kranto V. Šmulkščio sodybą ir jo „Velnių malūną“, papuoštą K. Borutos „Baltaragio malūno“ romano personažų drožiniais.
6. Kūlokai. Pavadinimas kilo, kai žmonės sukilo ir žiaurų poną kūlokais užbaladojo. Senosiose kaimo kapinėse yra gražus kryžius, autorius skulpt. Kęstutis Balčiūnas. Rašytojo K. Borutos gimtinė (1905–1965). K. Boruta nerimstantis, maištaujantis kūrėjas, sėdėjęs visų valdžių kalėjimuose. Išlikusi sodyba, tipiškas sūduviams būdingas sodybos planavimas. Prieš namą buvo kluonas, sudegė. Brolio Jono sūnus yra žinomas jėzuitas Telšių vyskupas Algimantas Boruta. Kaime gyveno dievdirbys Tamošius Dulska, kuris mėgdavęs įkopti į Kūlokų pilaitę smuikuoti. Užkopkite į ją, esančią dešinėje kelio pusėje, „Mediniuose stebukluose“ aprašytą. Nuo šio kalnelio atsiveria labai graži panorama su daugybe neįvardytų piliakalnių/pilkapių.
7. Ūkininko Juozo Bekampio sodyba. Žirgynas. Veisia ir augina sunkiųjų arklių veislės žirgus. Galima užsisakyti pajodinėti, pasivažinėti po apylinkes.
8. Pro vaizdingas Dovinės kairėje pusėje ir Pelėdupio dešinėje pakrantes pro Dviratinę ir Danieliškius pasiekiame Padovinį.
9. Grįžtelkime apie 0,5 km link Marijampolės, būtinai aplankykime Padovinio piliakalnį, datuojamą I tūkst.– II tūkst. pradžia. Pasakojama, kad ūkininkas Jurkevičius, kitur ūkininkas Grinius, norėjo sulyginti piliakalnį su žeme ir sėti javus, bet neįstengė ir liko pakopa. Iškasdavo kaulų, degėsių, žalvario sagių. Artojas nusikeikė: „O kad tu skradžiais nueitum“ ir su tais žodžiais žemėje kažkas suskambėjo ir noragu užkabinęs ištraukė užkibusią aukso katilo ąsą. Iš tos ąsos padaryta Liudvinavo bažnyčios monstrancija. Istorikas Jonas Totoraitis aprašęs dar vieną pasakojimą, kad vėlai vakare grįždamas iš miesto žmogelis pamatė kalne, tarsi kokioj sienoj, langą, pro kurį matėsi šviesa. Labai išsigandęs be kvapo parlėkęs namo. Sako, kad kalne sėdėjo užkeikta merga.
Literatūra:
1. Akiras-Biržys, Marijampolės apskritis, K., 1937
2. Jonas Totoraitis, Sūduvos Suvalkijos istorija, K., 1938
3. Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, V., 1991
Nuotraukoje: Liudvinavas (lt.vikipedia.org)
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
1. Kvietiškis – Kolegijos (buv. žemės ūkio mokykla) dešinėje pusėje išlikę grafų Butlerių dvaro pastatai (buv. dvaro rūmai, tarnų namai, kumetynas), parkas, tiltelis per Garnupio upelį. Dvaras buvo įkurtas XVIII a. pr., kai švedų karo metu Karolio XII kariuomenė, traukdama panemunėmis Gardino link, sugriovė ir Prienų pilį, Prienų grafas Butleris persikėlė į savo seniūnijos pakraštį, Kvietiškį. Kvietiškio laukuose vyko didžiulis mūšis tarp Lietuvos sukilėlių ir carinės Rusijos kariuomenės 1831-04-22. Apie 50 sukilėlių palaidoti Liepų sode. Dvare buvo apsistojęs Napoleono karo vadas Neapolio karalius Miuratas, gyveno rašytojas pedagogas Petras Arminas-Trupinėlis.
3. Dovinės vingis (Krokodilas) – poilsio parkas prie Dovinės užtvankos. Veikianti elektrinė pastatyta 1956 m., tai pirmoji jaunimo talkų statyba.
4. Liudvinavas. Trobos– Lietuvos kunigaikščių ir didikų medžioklės vieta, o Liudviko Konstantino Paco rūpesčiu 1757 m. karalius Augustas III patvirtino Liudvikovo, Liudvinovo privilegijas, t. y. suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Dėl teisių miestelėnai ilgai bylinėjosi su Punios seniūnu. Panaikinus 1769 m. rotušę, buvo atiminėjamos žemės iš miestelėnų ir parduodami žydams. Centre išlikę miestelio centre daug senųjų medinių ir mūrinių pastatų, būdingų smulkiems žydų amatininkams. Lankytinos vietos: Pašešupio piliakalnis, buv. dvaro parkas, vokiečių, žydų kapinės, senasis vandens malūnas prie Šešupės, Šv. Liudviko bažnyčia, Kazio Borutos vidurinės mokyklos muziejaus Kazio Borutos, gamtininko, ilgamečio Žuvinto rezervato direktoriaus Vytauto Nedzinsko ekspozicijos, knygnešio Juozo Akelaičio koplytstulpis. Čia 1877 m. gimė, gyveno Mečislovas Vasiliauskas, lietuvių kalbos mokytojas, pradžios mokyklos vadovėlių autorius, išleidęs žodynėlį „Rašyk taisyklingai“ , chrestomatijas ir kt. Ilgamečio Liudvinavo apylinkės teisėjo Aleksos sūnus Jonas Aleksa nuo 1926 m. iki 1936 m. buvo iki žemės ūkio ministru, kitas sūnus Juozas Aleksa-Angarietis sovietų Rusijos veikėjas. Garsūs šv. Liudviko atlaidai, Joninių šventė.
Liudvinavas – Padovinys
5. Tarašiškiai. Aplankykite ant Dovinės kranto V. Šmulkščio sodybą ir jo „Velnių malūną“, papuoštą K. Borutos „Baltaragio malūno“ romano personažų drožiniais.
6. Kūlokai. Pavadinimas kilo, kai žmonės sukilo ir žiaurų poną kūlokais užbaladojo. Senosiose kaimo kapinėse yra gražus kryžius, autorius skulpt. Kęstutis Balčiūnas. Rašytojo K. Borutos gimtinė (1905–1965). K. Boruta nerimstantis, maištaujantis kūrėjas, sėdėjęs visų valdžių kalėjimuose. Išlikusi sodyba, tipiškas sūduviams būdingas sodybos planavimas. Prieš namą buvo kluonas, sudegė. Brolio Jono sūnus yra žinomas jėzuitas Telšių vyskupas Algimantas Boruta. Kaime gyveno dievdirbys Tamošius Dulska, kuris mėgdavęs įkopti į Kūlokų pilaitę smuikuoti. Užkopkite į ją, esančią dešinėje kelio pusėje, „Mediniuose stebukluose“ aprašytą. Nuo šio kalnelio atsiveria labai graži panorama su daugybe neįvardytų piliakalnių/pilkapių.
7. Ūkininko Juozo Bekampio sodyba. Žirgynas. Veisia ir augina sunkiųjų arklių veislės žirgus. Galima užsisakyti pajodinėti, pasivažinėti po apylinkes.
8. Pro vaizdingas Dovinės kairėje pusėje ir Pelėdupio dešinėje pakrantes pro Dviratinę ir Danieliškius pasiekiame Padovinį.
9. Grįžtelkime apie 0,5 km link Marijampolės, būtinai aplankykime Padovinio piliakalnį, datuojamą I tūkst.– II tūkst. pradžia. Pasakojama, kad ūkininkas Jurkevičius, kitur ūkininkas Grinius, norėjo sulyginti piliakalnį su žeme ir sėti javus, bet neįstengė ir liko pakopa. Iškasdavo kaulų, degėsių, žalvario sagių. Artojas nusikeikė: „O kad tu skradžiais nueitum“ ir su tais žodžiais žemėje kažkas suskambėjo ir noragu užkabinęs ištraukė užkibusią aukso katilo ąsą. Iš tos ąsos padaryta Liudvinavo bažnyčios monstrancija. Istorikas Jonas Totoraitis aprašęs dar vieną pasakojimą, kad vėlai vakare grįždamas iš miesto žmogelis pamatė kalne, tarsi kokioj sienoj, langą, pro kurį matėsi šviesa. Labai išsigandęs be kvapo parlėkęs namo. Sako, kad kalne sėdėjo užkeikta merga.
Literatūra:
1. Akiras-Biržys, Marijampolės apskritis, K., 1937
2. Jonas Totoraitis, Sūduvos Suvalkijos istorija, K., 1938
3. Bronius Kviklys, Mūsų Lietuva, V., 1991
Nuotraukoje: Liudvinavas (lt.vikipedia.org)
/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /