Slidinėjimo virusas
Verslininkas juokauja, kad jo kelionės po kalnus prasidėjo 1973 metais prie studentiško alaus bokalo – susėdė draugai nutarė vykti paslidinėti į Karpatus. Pasiėmė po dvi poras slidžių “Šatrija”, jie sėdo į traukinį, pabandė ir...užsikrėtė slidinėjimo virusu. Kiek aplankė slidinėjimo kurortų, O.Jankauskas jau ir suskaičiuoti nebegali – per tris dešimtmečius būta Kaukazo, Tianšanio, Alpių, Aukštųjų bei Žemųjų Tatrų ir kitų kalnynų kurortuose.
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas, taip pat turintis 34 metų slidinėjimo stažą, tvirtina, kad vis daugiau lietuvių atranda kalnų slidinėjimą. Tautiečiai įvertino slidinėjimo privalumus – net ir žiemą galima gerai pailsėti: smagiai praleisti laiką, pasportuoti, “išsivalyti” iš galvos stresą ir slegiančias mintis.
Oficialių duomenų, kiek lietuvių kasmet vyksta slidinėti, nėra, tačiau Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos skaičiavimais, per sezoną nors kartą paslidinėti vyksta daugiau nei 30 tūkst. lietuvių. Šis skaičius kasmet didėja – kelionių agentūrų duomenimis, jos kasmet slidinėti veža apie 20 proc. daugiau žmonių. Spartų slidininkų gausėjimą rodo ir įvairiose šalyse rengiami Pasaulio lietuvių slidinėjimo čempionatai, kurie kasmet sutraukia penktadaliu daugiau dalyvių. Vis dėlto, P.Augūno nuomone, lietuviai pagal slidininkų skaičių gana smarkiai atsilieka nuo kitų šalių. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje slidinėti kasmet vyksta 1,31 mln. britų. Tiesa, šioje šalyje ir gyventojų kur kas daugiau.
“Vidurio Europos šalių gyventojai dažniau slidinėja, nes jiems kalnai yra arčiau. Mums kelionė automobiliu iki artimiausių kalnų trunka 15–20 valandų, o jiems – porą valandų. Jei nereikėtų sukarti tos varginančios kelionės per Lenkiją, daugiau tautiečių slidinėtų – nuvažiuotų ir savaitgaliais, o dabar reikia imti savaitę atostogų”, – spartesnio slidinėjimo plitimo trukdžius nurodė P.Augūnas.
Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos duomenimis, apie 40proc. slidininkų į šias žiemos pramogas pasineria daugiau nei vieną kartą per sezoną. Užkietėjė slidininkai į kalnus vyksta ir du tris kartus. Aštuonerius metus slidinėjantis bendrovės “Novakopa” direktorius Egidijus Buika šį sezoną planuoja vykti į dvi slidinėjimo keliones – sausį ir kovą. Abu kartus E.Buika trauks į Italijos kurortus.
Slovakijoje – kaip Palangoje
Lietuvos slidininkų maršrutai keitėsi – aštuntajame devintajame dešimtmetyje buvo įprasta slidinėti Kaukaze ar Karpatuose. Atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus sienoms lietuvių slidininkai rinkosi Slovakijos, Lenkijos, Čekijos slidinėjimo kurortus. Kylant pragyvenimo lygiui pastarosios šalys tapo tarsi Palangos atitikmeniu – dalį lietuvių ėmė erzinti grūstys trasose ir prie keltuvų, aplink skambantys rusiški keiksmažodžiai.
Į šias šalis jau rečiau vykstama su kelionių agentūromis – dažniau keliaujama nuosavu transportu. Slovakijos, Lenkijos kurortus šiuo metu dažnai renkasi pradedantys slidininkai. Jie nėra tikri, ar šis sportas juos įtrauks, todėl nenori labai išlaidauti. Kita vertus, šių šalių kurortai turi ir savo ittikimų gerbėjų.
Jau daugelį metų Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė slidinėti vyksta į Slovakijos kurortą Jasną. Šiemet važiuosiu gal kokį šeštą kartą. Ten man visos trasos pažystamos, todėl kaip į namus važiuoju”, – teigia moteris, pirmą kartą su slidėmis nuo kalnų nusileidusi 1975 metais. Ji sako, kad keliaudama kaskart mėgsta vykti į skirtingas šalis, o slidinėjant jai svarbiausia į valias pasimėgauti šiuo malonumu, todėl valstybei ypatingos reikšmės neteikia.
Kaina nurungė kokybė
Lietuviams, planuojantiems slidinėjimo atostogas, prioritetų sąraše nedidelė kainą nurungė kiti dalykai – trasų įvairovė, gera infrastruktūra, aptarnavimo kokybė, atstumas nuo viešbučių iki trasų. Taigi jau keletą metų kelionių agentūrose lietuviai daugiausia teiraujasi apie Austrijos ir Italijos slidinėjimo kurortus.
“AAA Wrislit” turizmo skyriaus direktorė Violeta Kleinienė atkreipė dėmesį, kad lietuviams svarbu ir pramogos po slidinėjimo, todėl žmonės domisi, kiek kurorte barų, diskotekų, sveikatingumo centrų. “Viešbutyje būtinai turi būti sauna – kad būtų kur raumenis atpalaiduoti. Domisi žmonės, ar bus galimybė pavaikščioti po parduotuves, nors kalnuose jos brangios”, – pasakojo kelionių agentūros atstovė.
Verslininkui E.Buikai labiausiai patinka Italijos kurortas Livinjas – ten verslininkas slidinės kovą. "Lankiausi Livinjo kurorte balandžio pradžioje, ir patiko – saulė aukštai, šilta, o sniego yra. Be to, Italija mums su žmona patinka dar ir dėl to, kad mokame italų kalbą ir turime šioje šalyje nemažai draugų, – savo pasirinkimą motyvavo E.Buika, kelionei išleidžiantis apie 2 tūkst. Litų. Jam renkantis kurortą svarbiausia, kad būtų sniego ir geras oras.
Tokie atranda naujas valstybes – Slovėniją, Šveicariją. Vyksta netgi į tokias, kurios nėra laikomos tipinėmis slidinėjimo šalimis, pavyzdžiui, Ispaniją, Jungtinius Arabų Emyratus, kur yra didžiulis slidinėjimo kurortas po stogu. Skandinavijos šalys tarp Lietuvos slidininkų nėra populiarios, nes ten kalnai mažesni nei Alpėse, kurortų mažiau, klimatas šaltesnis, retai išlenda saulė, o kainos didesnės. Sovietmečiu populiarūs Kaukazo kalnai traukia vos vieną kitą ištroškusį egzotikos slidininką – nesutvarkyta, europinių standartų neatitinkanti infrastruktūra poilsiautojų nevilioja. Turtingi lietuviai važiuoja paslidinėti ir už Atlanto – į prabangų Aspeno kurortą JAV ar prestižinį Vistlerio kurortą Kanadoje. “Šias keliones renkasi tie, kurie mėgsta pasiausti laukinėmis trasomis. Aspenas – prašmatniausias kurortas, kuriame renkasi Holivudo žvaigždės, todėl atsiranda lietuvių, norinčių pajusti tą atmosferą. Kartais į tokias keliones savo darbuotojus veža didelės bendrovės”, – pasakojo V.Kleinienė. Per kelerius metus pasikeitė Lietuvos slidininkų keliavimo būdas – 2000 metais slidinėti į kalnus iš Lietuvos veždavo pilni autobusai, o dabar žmonės dažniau skrenda lėktuvu arba vyksta savu transportu.
Kelionę rinasi birželį
O.Jankausko ir jo septynių draugų šeimos slidinėti į Išglą Austrijoje vyks kovą, tačiau kelionė suplanuota dar birželį – lėktuvo bilietai nupirkti, viešbutis užsakytas. Nemažai mėgstančiųjų žiemos poilsį pasirūpina juo iš anksto. Kelionių agentūros “AAA Wrislit” turizmo skyriaus direktorė V.Kleinienė teigė, kad kalėdiniam ir naujametiniam laikotarpiui užsakytos beveik visos vietos į populiariausias slidinėjimo keliones, pavyzdžiui, į Austrijos kurortą Išglą. Agentūra turi klientų, kurie slidinėti važiuoja jau daugelį metų iš eilės, ir net po du kartus per sezoną.
UAB “Delta turizmo centras” rinkodaros ir pardavimo vadovė J.Čižienė taip pat patvirtino, kad slidinėjimo kelionės pradėtos pardavinėti dar rugpjūčio mėnesio pradžioje. “Planuojant slidinėjimo kelionę visada reikia turėti omeny, kad slidinėjimo laikotarpis gana trumpas, todėl kelionės planuojamos iš anksto. Vėliau gali būti sunkumų tiek dėl skrydžių, tiek dėl viešbučių, – pabrėžė J.Čižienė.
Slidinėjimo kelionėms pinigų lietuviai išleidžia įvairiai – vidutiniškai 3–5 tūkst. litų. Kelionė autobusu į Slovakiją kainuoja nuo 830 litų. Vykti slidinėti į Austriją ar Šveicariją autobusu kainuos apie 1,5–2 tūkst., o lėktuvu – apie 3500 litų. Pavyzdžiui, savaitės kelionė į populiarų Austrijos kurortą Išglą (skrydis ir nakvynė trijų žvaigždučių viešbutyje) kainuoja apie 3,4 tūkst. litų. Dar reikia žinoti, kad slidinėjimo kurorte teks mokėti už slidinėjimo pasą (nuo 35 eurų/dienai), išsinuomotą slidinėjimo inventorių, instruktoriaus paslaugas, draudimą ir pramogas.
Jurgita Laurinėnaitė, žurnalas "Veidas"
/informacijos šaltinis: www.sniegozona.lt/