Dviejų šalių atstovai tarėsi dėl rezervato išsaugojimo

Vištyčio seniūnijoje lankėsi lenkų delegacija. Pagrindinė problema, dėl kurios susitiko lietuvių ir lenkų atstovai, – Vištyčio regioniniame parke esančio Grybingirio rezervato režimo pažeidimai ir galimybė jų išvengti.

Lenkijos atstovų tikslas buvo gauti apie tai kuo daugiau žinių bei grįžus informuoti visuomenę.

Iš Lenkijos atvažiavo Nemuno euroregiono Suvalkų biuro direktorius Cezaris Cieslukovskis, Rutka-Tartak gminos viršaitis Janas Racis, dienraščio „Gazeta Wspolczesna“ bei Punsko Lenkijos lietuvių leidyklos „Aušra“ atstovai. Situaciją Lietuvos pusėje lenkams apibūdino Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis, Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita, Regioninio parko direktorius Nerijus Paškauskas.

Lenkų delegacijos vadovas, Nemuno euroregiono direktorius Cezaris Cieslukovskis priminė, jog netrukus prasidės Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo programos. Dalis bendrų investicinių projektų lėšų iš ES fondų gali būti skirta turistų informavimui bei reklamai. Lenkijos turistus turi pasiekti visapusiška informacija: tiek apie galimybes gerai praleisti laiką ir pailsėti Lietuvoje, tiek apie čia galiojančius įstatymus. Ypač aktualu žmonėms pateikti kuo daugiau informacijos apie galimus pažeidimus, kol nėra galutinai nustatytos sienos perėjimo vietos.

Susitikime daugiausiai kalbėta apie tai, jog atsidarius Šengeno erdvės sienoms kyla realus pavojus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje esančiam Grybingirio rezervatui.

Kaip teigė Vištyčio regioninio parko direktorius N.Paškauskas, šis rezervatas – unikali vieta, kurioje jau šešiasdešimt metų nevaikščiojo jokie žmonės, išskyrus gamtininkus, mokslo darbuotojus. Jiems čia – tikras rojus, nes daugiau tokių žmogaus nepaliestų vietų Lietuvoje nėra. Grybingiryje mokslininkai aptikę retos, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos faunos ir floros pavyzdžių.

Rezervatas – labai geroje vietoje, mat iki šiol jį saugojo ne tik gamtininkai, bet ir pasieniečiai.

Tačiau dabar, kai atsivėrė valstybinės sienos, iš Lenkijos į Lietuvą jau traukia turistai. Vasarą, be abejo, jų dar padaugės. Iš Lenkijos pusės jokių rezervatą žyminčių ženklų nėra, tad žmonės nežino, jog į šį mišką kojos kelti negalima. Juolab kad Lenkijos pusėje esanti Augustavo giria nėra saugomas gamtos objektas. Po ją žmonės gali laisvai vaikščioti, grybauti, medžioti. O abiejų valstybių sieną kertančiame Dunajevo ežere, prie kurio pakrančių iš Lietuvos pusės net negalima prieiti, leidžiama žvejoti.

Nežinodami regioniniame parke galiojančių taisyklių, iš Lenkijos atvykstantys turistai pažeidžia Grybingirio rezervato režimą.

N.Paškauskas iš Lenkijos atvykusiems žurnalistams padalijo skrajutes su Regioninio parko taisyklėmis, kad su jomis būtų supažindinti lenkų turistai.

Dabar Grybingirio rezervatą žymi didžiulė medinė rodyklė su užrašu: „Grybingirio rezervatas. Vaikščioti ir važinėti draudžiama“. Netrukus Regioniniame parke ketinama pastatyti ir daugiau įspėjamųjų ženklų, o tekstai juose bus surašyti lietuvių ir anglų kalbomis. Prie rezervato bus pastatytos lentelės ir su lenkiškais užrašais.

Lenkų delegacijai buvo surengta išvyka prie Grybingirio rezervato, aplankytas aukščiausias Regioninio parko taškas – Dunojaus kalnas (285 m). Sustota ir ties trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – sienų sankirta, šalia kurios bus įrengtas dviračių takas Varteliai–Bolčė.

Turizmo perspektyvos tikslais lenkų delegacijai aprodyta Vištyčio miestelyje esanti P.Arbatauskienės kaimo turizmo sodyba, „Pušelės“ bei „Viktorijos“ poilsiavietės.
Lenkijos atstovai gyrė apžiūrėtas poilsiavietes, tačiau juos nustebino faktas, jog Vištyčio krašte kaimo turizmo infrastruktūra išvystyta dar palyginti mažai.

Autorius: Eglė Mičiulienė

/ Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /