Senų žvejų sodybų trauka
2007-08-02 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Bendikas
Norėdami prisiliesti prie lietuviško pajūrio istorinio gyvenimo paveldo, persikėlę keltu iš Klaipėdos į Smiltynę pasukite dešinėn Lietuvos jūrų muziejaus link. Čia, ant Kuršių marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografi nė pajūrio žvejo sodyba, o šalia jos - žvejybos laivų aikštelė. Statant sodybą naudotos tikslios XIX - XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. Čia demonstruojamas pasiturinčio, auginusio gyvulius, dirbusio žemę, o kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas, kuriame atkurti visi pajūrio sodybose aptinkami statiniai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti ir žuvims džiovinti. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras. Lankytojus pasitinka melodinga žvej daina ir ūdas (ilga virvė, prie kurios pririštos virvutės su kabliukais žuvims gaudyti) išpinanti žvejo žmona. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J.Gižo instrumentai ir jo pagamintos burvaltės - kurėno modelis pasakoja apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.
Toliau keliaudami Kuršių nerija į pietus privažiuosite buvusius žvejų kaimus — Juodkrantę, Pervalką, Preilą. Nors dabar tai kurortiniai miesteliai ir ne visi vietiniai užsiima žvejyba, juose galime rasti išlikusių tipiškų XIX - XX a. žvejų sodybų pastatų, o vaikštant gyvenviečių gatvelėmis nosį maloniai pakutena rūkomos žuvies kvapas. Rūkyto ungurio, karšio, ešerio ir net stintos galima paragauti vos ne kiekvienoje kavinėje ar restorane arba tiesiog prisėdus prie rūkyta žuvimi prekiaujančiųjų stalelio.
Pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Inkaro kaime ant marių kranto, yra dar viena etnografi nė žvejo sodyba. Ją sudaro kiemas, želdiniai, šulinys, gyvenamieji ir ūkinis pastatai. Gyvenamajame name įrengta interjero ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi ir atspindi senųjų žvejų gyvenimą. Čia pamatysite jų baldus, indus, audinius bei kitus ūkyje naudotus daiktus. Sodyba priklauso Nidos istorijos muziejui, kuriame galima susipažinti ir su tradiciniais Kuršių nerijos gyventojų verslais: žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Apsilankiusieji ras ir garsiojo kuršių laivo - kurėno, bei kitų tipų valčių maketus.
Norėdami prisiliesti prie lietuviško pajūrio istorinio gyvenimo paveldo, persikėlę keltu iš Klaipėdos į Smiltynę pasukite dešinėn Lietuvos jūrų muziejaus link. Čia, ant Kuršių marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografi nė pajūrio žvejo sodyba, o šalia jos - žvejybos laivų aikštelė. Statant sodybą naudotos tikslios XIX - XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. Čia demonstruojamas pasiturinčio, auginusio gyvulius, dirbusio žemę, o kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas, kuriame atkurti visi pajūrio sodybose aptinkami statiniai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti ir žuvims džiovinti. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras. Lankytojus pasitinka melodinga žvej daina ir ūdas (ilga virvė, prie kurios pririštos virvutės su kabliukais žuvims gaudyti) išpinanti žvejo žmona. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J.Gižo instrumentai ir jo pagamintos burvaltės - kurėno modelis pasakoja apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.
Toliau keliaudami Kuršių nerija į pietus privažiuosite buvusius žvejų kaimus — Juodkrantę, Pervalką, Preilą. Nors dabar tai kurortiniai miesteliai ir ne visi vietiniai užsiima žvejyba, juose galime rasti išlikusių tipiškų XIX - XX a. žvejų sodybų pastatų, o vaikštant gyvenviečių gatvelėmis nosį maloniai pakutena rūkomos žuvies kvapas. Rūkyto ungurio, karšio, ešerio ir net stintos galima paragauti vos ne kiekvienoje kavinėje ar restorane arba tiesiog prisėdus prie rūkyta žuvimi prekiaujančiųjų stalelio.
Pietinėje senosios Nidos dalyje, buvusiame Inkaro kaime ant marių kranto, yra dar viena etnografi nė žvejo sodyba. Ją sudaro kiemas, želdiniai, šulinys, gyvenamieji ir ūkinis pastatai. Gyvenamajame name įrengta interjero ekspozicija supažindina lankytoją su nerijos žvejų buitimi ir atspindi senųjų žvejų gyvenimą. Čia pamatysite jų baldus, indus, audinius bei kitus ūkyje naudotus daiktus. Sodyba priklauso Nidos istorijos muziejui, kuriame galima susipažinti ir su tradiciniais Kuršių nerijos gyventojų verslais: žvejyba, varnų gaudymu ir kt. Apsilankiusieji ras ir garsiojo kuršių laivo - kurėno, bei kitų tipų valčių maketus.