Baltieji Vilniaus Kryžiai

2008.04.29 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)
Autorė Giedrė Staškienė

Ne viena porelė saulėtą pavasario ar vasaros popietę užkopia į Trijų Kryžių kalną Vilniaus Kalnų parke ieškodama romantiško gamtos prieglobsčio ir norėdama pasigrožėti atgimstančio Vilniaus vaizdais. Tačiau tikriausiai ne visi žino šio kalno praeities slėpinius. Pasistengsime šiek tiek praskleisti istorijos uždangą. Nors šiandien kalnas apaugęs tankiais medžiais ir krūmokšniais, kažkada jis vadintas Kreivuoju, o vėliau Plikuoju, o ten, kur dabar yra trys kryžiai, Gedimino laikais stūksojo medinė pilis. Užpuolus priešams, į pilį subėgdavo visi Vilniaus miesto ir apylinkių gyventojai. 14 amžiaus pabaigoje, po ilgos kryžiuočių apsupties, pilis buvo užimta, sugriauta ir sudeginta. Kai kas mano, kad čia Gediminas sumedžiojęs taurą, todėl vadina jį Tauro kalnu. Tiesa, žymus istorikas Teodoras Narbutas mano, jog tai neįmanoma, nes tauras negalėjęs pasirodyti ant pliko kalno.
Pačių kryžių istorija siekia pagonybės laikus. Legenda byloja, kad XIV a., kunigaikščio Algirdo laikais, šioje vietoje buvo nukankinti septyni pranciškonai, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesant, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti“. Šiame kalne vienuoliai buvę palaidoti, vėliau čia pastatyta koplytėlė, kurią pakeitė mediniai kryžiai. Tiesa, mokslininkai linkę kryžių atsiradimo istoriją sieti su ne tokiais tragiškais įvykiais. Sakoma, šie kryžiai daugelio miestų pavyzdžiu pastatyti Magdeburgo teisių Vilniui suteikimo proga.
Pirmojo pasaulinio karo metu Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, Rusijos valdžiai draudžiant, surinkti pinigai gelžbetoniniam Trijų Kryžių paminklui. 1916 metais toje ant kalno iškilo skulptoriaus Antano Vivulskio Trijų kryžių paminklas iš gelžbetonio. Įdomu tai, kad tais laikais betonas buvo visiškai nauja statybos medžiaga, o Trys Kryžiai– vieni pirmųjų Vilniaus betono statinių.
Sovietmečiu Trys Vilniaus kryžiai sovietinių ideologų įsakymu buvo susprogdinti. Tačiau 1989 m. kalno papėdėje buvo įkomponuoti išsaugoti susprogdinto paminklo fragmentai su memorialine lenta, o balti į dangų šaunantys kryžiai buvo atstatyti kaip tautinės tapatybės ir pasipriešinimo okupacijai simbolis, kuris ir šiandien baltomis viršūnėmis besistiebdamas į dangų džiugina vilniečių ir miesto svečių akis.