Lopaičiai
2008.07.22 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis (Turistas.lt skiltis)
Autorė Giedrė Staškienė
Jei keliaudami Žemaitijoje pasirinksite Tverų kryptį, 1 km žvyrkelio į šiaurės rytus nuves jus prie įvairiomis mistinėmis istorijomis apipinto Lopaičių piliakalnio. Nuo informacinės lentos per miškelį vingiuoja malonus miško takelis, vedantis prie piliakalnio, sudarančio lašo formos pylimą, kuris juosia daubą su joje tekančiu upeliu. Spėjama, kad čia XIIIa. čia stūksojusi kunigaikščio Vykinto, Saulės mūšyje su žemaičių kariais nugalėjusio kryžiuočius, pilis. Iki šiol gyva vietinių žmonių pasakojama istorija, kad kiekvienais metais per Kalėdas kalne vienai nakčiai atgyja narsuolių žemaičių karžygių dvasios. Piliakalnis apžėlęs medžiais, tačiau horizonte aiškiai matyti kiti piliakalniai – kalnas tikriausiai buvo laužų susisiekimo sistemos dalis.
Dauboje tekantis Aitralės upelis garsus savo šaltiniu. Šiauriniame Aitralės upelio šlaite gulinčiame akmenyje iškaltas laivelio simbolis – žmogaus rankų darbas. Spėjama, kad toks pat simbolis iškastas ir pietiniame šlaite. Šaltinio vieta prie upelio yra tokios pat formos. Viename šaltinio šlaite iš žemės kyšo falo formos akmuo. Tikintieji sako, kad ant jo pasėdėjusios moterys neilgai trukus pastoja. Anot Simono Daukanto, šaltinio vanduo turi stebuklingų galių – žmonės iki šiol pasakoja apie stebuklingus išgijimus. Šaltinėlio vanduo išties labai švarus ir skanus - gali būti, kad žemaičių protėviai prie Aitralės kūrėsi ir dėl šios priežasties. Įrodymas, kad čia gyveno žmonės, gali būti ir dar 1949m. miškotvarkos projekto dokumentas, kuriame Aitros atkarpa Lopaičiuose vadinama Pilies vardu. Daugiausiai mokslininkų ir mistikų diskusijų kelia šalia piliakalnio kitame upelio krante puikiai išlikę senosios lietuvių religijos šventvietės elementai. Svarbiausiais Lopaičių komplekso objektais galima laikyti spėjamą observatoriją ir dolmeną. Observatorija – tai lygų apskritimą sudaranti nedidelė dauba, kurios šlaituose išdėstyti įvairaus dydžio akmenys. Gali būti, kad žyniai šią vietą naudojo kaip dangaus kūnų, metų laikų stebyklą, priimdavo čia svarbius sprendimus. Dolmenas kildinamas iš graikų žodžio „akmens stalas“, iš plokščių akmenų sukrautas statinys, primenantis vartus, ypatinga energetinė vieta, kurioje galima pasikrauti žinių ir energijos, ryšio su savo protėviais vieta. Tiek prie observatorijos, tiek prie spėjamo dolmeno ir šiandien negęsta žvakutės, žmonės aukoja lauko gėles, vaisius.
Nors fizikai skeptiškai žvelgia į žmonių samprotavimus esą žemę supa energetinės linijos, kurių susikirtimo taškuose esančią ypatingą energiją, raminančią ir apvalančią žmogų, tačiau Lopaičiais kaip atskaitos tašku pasinaudoję bioenergetikai bandė sukurti energetinę gardelę, kurią užklojus ant visos Lietuvos susidaro dviejų rombų (pagrindais sugludusių trikampių) sistema. Kad ir kiek akivaizdūs būtų objektyvūs istoriniai faktai kol mokslininkai ir mistikos ieškotojai ginčijasi, užvažiuokite ir jūs į Lopaičius, kur jausmas, kad tave kažkas iš viršaus čia stebi nepalieka ir širdim pajuskite, kas tikra, o kas ne..