Mozūrijos kanalas
Mozūrijos kanalas yra unikalus, originalių techninių sprendimų kūrinys, puikiai įkomponuotas natūralioje aplinkoje. Bendras kanalo ilgis nuo kaimo Mamierki (vok. Mauerwald) prie Mamrų ežero iki Lynos upės (dabartinė Kaliningrado sritis) – 51 km, iš jų 22 km Lenkijos teritorijoje. Bendras vandens kelio ilgis iki Karaliaučiaus - apie 250 km. Lygių skirtumas tarp Mamrų ežero ( 116,3 m virš jūros lygio) ir Lynos upės ( 5,1 m virš jūros lygio) - 111,2 m. Kanale yra 10 šliuzų. Aukščiau Lešnievo kaimo kanalas atkirstas skersiniu pylimu be pralaidų mechanizmų. Žemiau – nebaigtas viršutinis šliuzas (atlikta apie 30 % darbų), visiškai neveikianti 900 m kanalo atkarpa ir nebaigtas žemutinis šliuzas (atlikta apie 15 % darbų). Kaip tik šie šliuzai ir sudomino. Iki jų nuvykti nesudėtinga. Apie 150 km kelias nuo Marijampolės iki kurortinio Vengoževo (Węgorzewo) miestelio, o nuo ten jau tik keletas kilometrų už miesto ir važiuoti reikia pagal rodykles. Automobilį galima palikti privačioje mokamoje aikštelėje-pievoje šalia senojo šliuzo prižiūrėtojo namo. Belieka paėjėti apie 300 metrų šalia kanalo, kuriame gyvena bebrai, kad pamatytume gigantišką, siekiančią medžių viršūnes gelžbetonininę aukštutinio šliuzo konstrukciją. Baržos šiame šliuze turėjo būti pakeliamos arba nuleidžiamos 15,8 m. Virš apatinių vartų matosi įgilinimas, kuriame turėjo būti įtvirtintas hitlerinės Vokietijos erelis. Antrąjį šliuzą rasime čia pat prie automobilių aikštelės.
Istorija ir paskirtis
Pirmieji Mozūrijos kanalo statybos projektai atsirado 1862-1864 metais. Šie projektai keletą kartų buvo tobulinami ir keičiami. Statybos tikslas buvo didžiųjų Mozūrijos ežerų vandenis nukreipti šiaurės kryptimi į Priegliaus upę, kad susidarytų vandens kelias į Baltijos jūrą, taip pat panaudoti vandens energiją malūnams ir elektrinėms bei nusausinti apie 17 tūkstančių hektarų pievų. Vėlesnėje statybos eigoje nutarta atsisakyti energetinės kanalo funkcijos ir nutarta jį naudoti kaip vandens kelią medienos, statybinių medžiagų, durpių plukdymui bei turizmui. Yra prielaidų, esą Mozūrijos kanalas turėjo tapti povandeninių laivų ( U-Boot tipo) vandens keliu, o Mozūrijoje planuota pastatyti šių laivų remonto bazę. Šioms prielaidoms prieštarauja šliuzų gabaritai (45 x 75 m, gylis apie 2 m.). Kaip ten bebūtų, bet Mozūrijos kanalu nepraplaukė nė vienas laivas.
Pagal galutinius projektus buvo numatyta dešimt 5-17 metrų aukščio vandens pakopų. Kanalo statyba pradėta 1911 m., tačiau pirmojo pasaulinio karo pradžia 1914 m. nutraukė darbus. Darbai atnaujinti tik 1934 m.. III Reicho laikais objektas buvo slaptas. 1939 m. topografiniuose žemėlapiuose šliuzai ir kiti kanalo statiniai nepažymėti. Statybos visiškai nutrauktos 1942 m. ir jau niekada neatnaujintos. Po karo, į Rytprūsius įžengus Raudonajai Armijai, prasidėjo grobimai ir išlikusių įrenginių išvežimas.
Nuotraukų ir straipsnio autorius: Mindaugas Sėdaitis Publikuota: 2008.06.05 / Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /
Istorija ir paskirtis
Pirmieji Mozūrijos kanalo statybos projektai atsirado 1862-1864 metais. Šie projektai keletą kartų buvo tobulinami ir keičiami. Statybos tikslas buvo didžiųjų Mozūrijos ežerų vandenis nukreipti šiaurės kryptimi į Priegliaus upę, kad susidarytų vandens kelias į Baltijos jūrą, taip pat panaudoti vandens energiją malūnams ir elektrinėms bei nusausinti apie 17 tūkstančių hektarų pievų. Vėlesnėje statybos eigoje nutarta atsisakyti energetinės kanalo funkcijos ir nutarta jį naudoti kaip vandens kelią medienos, statybinių medžiagų, durpių plukdymui bei turizmui. Yra prielaidų, esą Mozūrijos kanalas turėjo tapti povandeninių laivų ( U-Boot tipo) vandens keliu, o Mozūrijoje planuota pastatyti šių laivų remonto bazę. Šioms prielaidoms prieštarauja šliuzų gabaritai (45 x 75 m, gylis apie 2 m.). Kaip ten bebūtų, bet Mozūrijos kanalu nepraplaukė nė vienas laivas.
Pagal galutinius projektus buvo numatyta dešimt 5-17 metrų aukščio vandens pakopų. Kanalo statyba pradėta 1911 m., tačiau pirmojo pasaulinio karo pradžia 1914 m. nutraukė darbus. Darbai atnaujinti tik 1934 m.. III Reicho laikais objektas buvo slaptas. 1939 m. topografiniuose žemėlapiuose šliuzai ir kiti kanalo statiniai nepažymėti. Statybos visiškai nutrauktos 1942 m. ir jau niekada neatnaujintos. Po karo, į Rytprūsius įžengus Raudonajai Armijai, prasidėjo grobimai ir išlikusių įrenginių išvežimas.
Nuotraukų ir straipsnio autorius: Mindaugas Sėdaitis Publikuota: 2008.06.05 / Informacijos šaltinis: www.suduvosgidas.lt /