TURISTAS.LT: Dviračiu nuo Krokuvos iki Balatono ežero
Kelionės laikas: 2011.04.08-2011.05.07
Kelionės tikslas: Dviračiu apvažiuoti Balatono ežerą Vengrijoje, pakeliui pasižvalgant po Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos miestelius ir gamtos kampelius, aplankant Vengrijos sostinę Budapeštą, apleistas pilis ir Dunojų. Grįžti atgal Slovakiją ir ten savaitėlę palaipioti uolomis arba kitaip pasikultūrinti, jei oras bus mažiau palankus. Čia pateiktas grubus ir nepilnas kelionės planas.
Transportas: Važiuojų įprastu kalnų dviračiu 26" ratais, apkrautu ~25kg mantos (kelionės pradžioje). Vienintelis naudingas patobulinimas - padidinto atsparumo pradurimui padangos.
Kelionės metu pagal galimybes pats arba su TURISTAS.LT kolektyvo pagalba Lietuvoje stengsiuos rašyti kelionės patyrimų dienoraštį. Tuos kam įdomų , kviečiu vis apsilankyti šiame puslapyje. Laibai džiaugsiuos Jūsų komentarais, patarimais ir klausimais šio puslapio apačioje :)
2011-04-08 atvykimas į Krokuva.
Atvykome vakare. Įsikūrę hostelyje nukeliavome į restoraną centrinėje Krokuvos aikštėje. Vakarieniavome su garbingais miesto kultūros asmenimis. Po vakarienės pasivaikščiojome po naktinę Krokuvą. Matėme apšviestus Vavelio rūmus ir prie vyslos stovintį ugnimi spjaudantį
slibiną.
2011-04-09 Krokuva
Rytą - ekskursija su vadovu po Vavalio karalių rūmus ir dailės muziejų. Po pietų vykstame į vieno iš Krokuvos mikrorajonų kultūros namus. Čia mūsų jungtinis folkloro ansamblis (Nedėja, Goštauta...) pristatė Lietuvos regionų tradicijas, dainas, šokius bei vaišino susirinkusius namine Rumšiškių duona ir sūriu. Koncertas tikrai pavyko, o po jo dar sutengėme vakaronę, kurioje mokėme lenkus lietuviškų šokių. Beje, tarp žiūrovų buvo nemažai studenčių studijuojančių lietuvių kalbą.
Po koncerto ir vaišių grįžome į hostelį ir netrukus vėl išsiruošėme į senamiestį. Pagrindinėje aikštėje Giedrius išsitraukė armoniką ir prasidėjo mini vakaronė. Įtraukėme į šokius ir kelis pašaliečius. Po kiek laiko su Giedriumi pasikeitem muzikanto-šokėjo vaidmenimis.
Sugrojau kelis šokelius ir prie mūsų priėjo du policininkai, kurie mandagiai pasakė kad dabar per vėlus metas gražiai muzikai :)
Patraukėme senamiesčio gatvėmis, bet netoli nuėjus Mildos dėmesį patraukė bare grojanti muzikantų grupelė. Užsukome ir prabuvome koncerte iki~24val. Grižus, man dar teko susirinkti išardytą dviratį ir paruošti jį rytdienos kelionei.
2011-04-10 Krokuva-Kozy 86km.
Po pusryčių hostelyje visi krovėmės daiktus. Ansambliečiai į autobusiuką, o aš ant dviračio. 10 val. Atsisveikinome ir autobusas išvyko Čenstochovos kryptimi, o aš per senamiestį patraukiau į
pietvakarius. Oras kelionei pasitaikė geras - švietė saulė, bet važiavimą apsunkino priešinis vėjas. Kiek pavažiavus už krokuvos prasidėjo kalnai-pakalnės. Netrukus pietuose pradėjo driegtis Žemųjų Beskidų kalnų vilkstinė, kuri mane atlydėjo iki miestelio Kozy (netoli Bielsko-Biala). Cia buvau sutaręs dėl nakvynės su CouchSerfing`istų porele L&K. Benzino kolonėlėje teko pastudijuoti miestelio žemėlapį, kad rasčiau reikiamą adresą. Priėmė maloniai, vakare dar prie kompanijos prisijungė kaimynas, kuris pasakojo ir demonstravo to regionoliautiškus muzikos instrumentus, bei atsinešė krūva CD su įrašais. Vakaras prabėgo įdomiai.
2011-04-11 Kozy-Wisla-Istebna-Koniakow ~77km.
Rytas gražus. Pajudėjau link Bielsko-Biala miesto, kur prisėdęs ant suoliuko surašiau praėjusių dienų įspudžius.
Judu toliau priekyje pakilimas į virš 900m. aukščio perėją Bialy Krzyz. Čia pietų pertraukėlė ir linksmas, bet šaltas nusileidimas nuo kalno - oro temperatūra ~8C, greitis ~50km/h. Buvo tikrai šaltoka.
Toliau važiuoju ieškoti Vyslos upės ištakų. Važiuoju, o šalia kelio čiurlena ~5m pločio seklus upelis - tai Vyslelė, kuri išteka iš dirbtinio ežeriuko tarp kalnų. Tą tvenkinį maitina du upeliai Baltoji ir Juodoji Vysla. Vanduo prasiveržes pro hidroelektrinės turbinas tampa Vyslele, kuri žemiau tekėdama platėja ir tampa didžiąja Lenkijos upe - Vysla. Nuo užtvankos nusprendžiu netrumpinti kelio link nakvynės vietos ir Leidžiuosi žemyn įmiesteli Wisla, o iš ten suko link Istebna.kelyje vėl ilgas ir lėtas pakilimas į tą patį kalnyną, tik kitoje keteros pusėje. Prieš įkalnės pabaiga pradeda lynoti. Ivažiavęs į Istebna sustoju stotelėje pasižiūrėti į žemėlapį. Čia privažiuoja baltas golfas iš kurio atbėga mergina su kuria buvau sutares dėl nakvynės :) Bando man paaiškinti greičiausią kelia linj namų. Išsiskiriame. Išklystu iš nupasakoto kelio, grįžtu pagal turimą žemėlapį, čia ji vėl mane pasitinka :) Dabar jau su palyda sėkmingai atvažiuoju paskutinius 4km. Namuose susipažįstu su šeimyna ir gaunu sočią vakarienę :)
2011-04-12 Koniakow-Žilina 80km.
Gražus, šiltas rytas 15C. Po pusryčiu su naująja drauge išėjome pasivaikščioti po Koniakow kaimelį. Užsukome į du vietiniusmuziejus-galerijas, kuriuose eksponuojami vietos meistrų darbi muzikos instrumentai ir nėriniai. Viename iš muziejų užtikome linksmą žmogelį vietine tarme vaikų grupei nuotaikingai pasakojantį apię vilnos verpimą ir dūdų naudojimą.Guralių (kalniečių) daromos medinės ilgos lenktos (panašios į lietuviškus ragus) arba dar ilgesnės tiesios dūdos (panašios į daudytę) vadinamos "trombita". Teko pačiam papūtaliot į kelias trombitas. O įspudingiausioji kabėjo palei lubas, skersai patalpos. Jos ilgis kokie 6-7 metrai!
Po puikios pažinties su vietos kultūra išvažiavau į kelią. Tai jau buvo po 12 val. Važiuojant iki sienos per Beskidy Sląskie kalnus teko įveikti dvi įkalnes ir gerą nusileidimą tarp jų. Tik įvažiavus į Slovakiją vėl prasidėjo nuokalnė ir linksmai su vėjaliu riedėjau per kaimelius apie 20km iki pad Čadca miesto. Toliau prasidėjo lygus kelias be didesnių įkalnių, tačia rytą pradėjęs purkštauti lietutis artėjant į Žilina nenorėjo liautis, o pačiame mieste virto į tikrą lietų. Turizmo informacijoje pasiėmęs žemėlapį, susiradau reikiamą adresą nakvynei, tačiau susiskambinus su šeimininku paaiškėjo, kad jis ne namie. Taigi buvau pakviestas į CouchSurfing susitikimą kultūros centre. Ten susitikau su M bei kitais CS žmonėmis, šiektiek pabendravome prie arbatos ir apie 22h išmynėme namo.
2011-04-13 Žilina-Prievidza-Velke Uherce 119km.
Tai buvo ilga diena. Ne tik kilometražo, bet irpraleisto laiko kelyje atžvilgiu - apie 11 val. Rytas apysausis, apie 9 valnda su šeimininku sedame ant dviraciu. Jis i darba, o aš i kelia. Pradžioje važiuoju šalutiniu keliu per kelis kaimus. Viename ju užsuku i kepyklele bandeliu (0,70€ už 4). Veliau isilieju i intensyvesnio eismo kelia. Beminant užklumpa kruopu kruša (labiau sniegas). Stoju užsimesti lietpalcio. Tokiu budu nenusuku i Slovacki Betleum, bet užtat judu link Cicmany kaimo. Tai kaimas esantis 7km i šona nuo pagrindinio kelio, bet žinau kad jis garsus savo dažytais namais. Apžiurinejant medinius ornamentais margintus namelius vel pradeda kristi baltos kruopos iš dangaus. Pažiurejus i dangu matyti giedra link pagrindinio kelio, tad pradedu smagiai leistis. Ir iš tikruju - saulute. Sustoju pietu. Tik spejus susipakuoti užeina debesis. Nera kur detitis leidžiuosi sningant ir džiaugiuosi, kad sninga, o ne lyja :) nes antraip labiau sušlapciau. Grižus i kelia prasideda kilimas i ~670m pereja "Fackovske sedlo". Kelia tenka dalintis su furomis... Pagaliau aukšciausias taškas ir stotele su stogu. Prisedu ir akys labai jau merkesi. Pailsiu 15 min - atsimerkiu - kruopos virto snaigemis.Užsidedu akinius ir pradedu nusileidima. Viskas nuostabu tik šlapia.. Sniega pakeicia lietus, bet bent jau ilgokai minti nereikia.
Atvažiuoju i Prievidza. Cia buvau numates nakvyne, bet nei vienas iš CS neatsake teigiamai, tad teks improvizuoti. Pervažiaves centra neradau TIC nei pažymetu Wifi tašku, tad nusprendžiu važiuiti už miesto. Pakeliui aplankau viena ispudingiausiu Slovakijos piliu Bojnice gyvenvieteje. Toliau gyvenvietes, laukai... Vis žvalgausi kur nutupti nakciai. Palapines šlapint nesinori taip pat... Užtikau viena aleista apgriuvusi nama, kuris butu suteikes puikia pastoge it užuoveje, taciau neramuma kele netoliese lojantis šuo, ta po ilgo dumojimo patraukiau toliau. Tik pk 2 val. Jau sutemus radau atokiau nuo gyvenvietes stotele su stogu ir suolu. Cia apsistojau. Pirma kart kelioneje išsitraukiau dujini primusa ir ugnies skeltuva. Vakarienei karšta sriuba su bandelimis :) Ant suolo pasitiesiau paklotuka ir isitaisiau...
2011-04-14 ~Velke Uherce-Zlate Moravce-Velki Kyr 93km
Pabudau nuo paukščių čiulbesio dar prieš saulei tekant. Jei tai galima pavadinti pabudimu.. Gal veikiau paskutinį kartą iš užsnūdimo pabūdau.
Buvo ne itin patogu ir link ryto šaltoką. Koju pirštus vis judinau, nes ir su vilnonėmis kojinėmis šalo.
Na bet jau geriu karštą kakao ir verdu grikius...
Kelio pradžia- pakilimas į kalną, o paskui apylygis kelias. Zlate Moravce mieste atkreipiau dėmesį į ornamentuotus medinius langų rėmus ir gražias raštuotas namų duris, kurie prašosi restauratorių rankos :)
Vakar kiek padauginau su kilometražu, nes pusiaukelėje pradėjoaštriau skaudėti kairį kelią. Jau kelias dienas maniau kad kažkur susitrenkiau jį, to net nepastebėjąs. Vrable miestelyje pirkau Fastum Gel`io ir tuoj pat pradėjau naudot. Beje nustebino TIC`o mergaitė. Angliškai nesupranta, kad klausiu apie vaistinę suprato, bet pasakė kad nežino kur tokia yra, nors, jos paskui bent dvi radau per 300 m. atstumą.
Paskutiniai 20 km buvo itin sunkūs, nes dar teko galinėtis su vėju. Na bet 18h atvykau į nakvynės vietą. Gavau kambarį su kompiuteriu ir internetu. Po valandėlės išėjome "apžiūrėti kaimo". Ekskursija be didelių užuolankų nuvedė į vietos barą, kur jau laukė keli Meszo draugai ir dar keli prisijungė vakaro metu. Pasirodo Meszo - rock-pop-folk renginių organizatorius, o jo daugai muzikantai arba jų fanai. Įdomu, kad kolektyvas tarpusavyje kalbėjosi vengriškai ir aš
nieko nesupratau :) Tik retkarčiai būdavo pereinama prie anglų kalbos.
Man paaiškino, kad ši Slovakijos teritorija yra buvusi Vengrija ir dauguma vietos gyventojų kalba šia kalba. Tiek alaus pervakarą turbūt nebuvau gyvenime išgėręs - grįžtant namo buvo idomu stebėti savo girtumo laipsnį :) Beje alus - slovakiškas "Zlaty Bažant"(Auksinis fazanas).
2011-04-15 Velki Kyr-Komarno-Dunaalmas 83km.
Rytą šeiminikas pavaišina sesers keptais pyragėliais,palydi iki geležinkelio stoties, atsisveikiname ir išjudu į kelią. Kelias eina lygumomis, aplinkui laukai. Nuo pat Slovakijos pradžios visur pakelėse
žydi slyvos, vyšnios ir tręšnės. Šiandien pastebėjau žmogu dirbantį su benzinine žoliapjopve, ogi ištikro yra ką veikti. Pažiūrėjau į pakeles- žolės paklotas virš 20 cm storio. O vakar gavau žinutę, kad
dieną po to kai palikau Lenkiją - ten prisnigo 20cm sniego! Man sekasi :)
Oras geras - nelijo. Komarno mieste, kurį dalija į dvi dalis Dunojus pasikeičiau pinigų į Vengriškus forintus (juos reikia tūkstančiais skaičiuoti) ir pervaževęs tiltą atsidūriau Vengrijoje.
Nakvynės vietą išsirinkau labiau egzotišką,nei prieš dvi dienas :) Visai šalia kelio radau betoninę terasą Dunojaus šlaite su vaizdu į Slovakijoje besileidžiančia saule. Vakarienės meniu: didoka porcija virtų sojos paplotėlių (kepsniukais vadinti šį kartą nesigauna) su makaronais ir puodeliu kakao.
Po vakarienės pasistačiau užuovėję ir apsaugą lietaus atveju. Tam panaudojau palapinsiaustę, dviratį ir vietines medžiagas.
2011-04-16 Dunaalmas-Bajot-Tatabanya-Mor-Zirc-Vesprem 163km.
Ryta važiavau palei dunoju, o paskui kilau iš jo slėnio pro Bajot miškus. Vėliau ilgas kalvotas kelias, kur greitus nusileidimus keitė lėti pakilimai - nuobodu ir vargina. Nepasiskaičiavau kilometražo ir iki nakvynės vietos keliavau apie 13 valandų.
Nuotykių ir staigmenų metas - dienos pabaigoje. Skubėjau, nes jau vėlavau... Paskutiniai 20km skriejojo su vėjaliu. Net nesitikėjo kad tokia ilga nuokalnė galėtų būti. Likus 4km iki Vesprem pajutau ritmingą stuksenimą. Ne iškarto supratau, kad tai ne kelio nelygumai... Sustojau ir pastebėjau, kad skilo ir nuo slėgio paangoje atsilenkė dalis galinio rato ratlankio! Apie tokį gedimą tikrai nebuvau pagalvojęs. Atjungiau galinį stabdį, šiek tiek sumažinau slėgį rate ir myniau iki pirmos kuro kolonėlės, kur išsiaiškinau kurioje miesto dalyje yra man reikiama gatvė. Teko minti miesto apvažiavimu į kitą miesto pusę. Atsidūręs netoli nurodyto adreso paskambinau
šeimininkui, nes kažkodėl negaliu išsiusti sms į užsieninius numržerius. Po ~15min susitikome. Čialaukė kitas netikėtumas. Vieetoje pasisveikinimo turėjau išklausyti moralo apie netinkamą perspėjimą apie atvykimą. Bet po kelių minučių atsileido ir tapome draugais. Nakvoti mane paliki vieną sodo namelyje.
2011-04-17 Veszprem 9km.
Ryta išsiviriau avižu košes, pavalgiau, parašinejau dienorašti kol atejo šeimininkas nešinas dviem ratais. Sake paemes atsarginius iš savo garažo. Vienas priekinis, kitas galinis. Tad pasimatavau galini, persimontavau padanga, išbandžiau - važiuoti galima.
Kadangi lenkiu savo susidaryta grafika 1 diena, nutariau dviracio remonto proga padaryti pertrauka. Nulekiau i miesto centra.Pakeliui truko dviracio grandine- gal tai rakcija i oakeistas galines žvaigždutes kartu su ratu, o gal tik šiaip... Instrumentus turejau su savimi, tad problema išsprendžiau. Nemokama WiFi radau šalia McDonaldo. Išsiunciau dienorašti su nuotraukomis, pakartotinai ispejau artimiausius busimus savo šeimininkus apie artejanti vizita ir susižiurejau ju adresus google žemelapiuose, kad keliones metu butu lengviau orientuotis miestuose. Dar apsukau ratuka po miesta ir pasukau atgal.
Buvom surtare su šeimininku, kad jis mane pasiims kartu su draugais palaipioti uolomis. Uolos cia pat miestelyje - parke šalia vaiku žaidimo aikšteles ir laipiojimas cia gan populiarus sekmadienio užsiemimas. Buvau laipiojes tik ant dirbtines sieneles, taigi tai buvo mano pirmieji kartai ant tikru uolu. Teko sulipti kelias ketvirto ir viena penkto lygio trasa. Su mumis laipiojo graži lietuvišku bruožu panele, net ir elgsenos panašumu pastebejau su konkreciu asmeniu, bet ji lietuviškai nešnekejo ir angliškai nedaug :(
Grižau namo vakarejant, užsukau i parduotuve, kri nuo namo, gal tik 30 metru. Nusipirkau pieno pieniškai sriubai ir tikros kakao puodui :) Kam idomu pieno litras mažoje vietines reikšmes parduotuveleje kainavo 265 forintai, t.y. apie 3,5 Lt.
Rytoj didele diena - susitikimas su keliones tikslu - Balatono ežeru!
Ištrauka iš susirašinėjimo su Tomu:
- Labas. Parodyk foto ir paklausk Sauliaus (dviračių meistro) ar tai tasisoma, ar verčiau patį ratlankį palikti Vengrijoje? Čia taip skilo, kad per plyši padanga matosi. Šeimininkas davė ratą su viengubu ratlankiu. Pasikeičiau.Tikiuos laikys toliau...
- Labas. Įspūdingai atrodo tavo ratlankis. :) Sakė, kad nesutaisoma... Patį ratlankį tai mesti lauk tada reiktų, o stebulę pasilikti... Galima arba išsukioti stipinus arba juos nukarpyti - jei reikia greit...
- Ačiū, nukarpiau, išmečiau, pasiemiau...
2011-04-18 Veszprem-Tihany-Balatonfured 67km.
Ryta sukraunu mantą ant dviračio, sulaukiu šeimininko, su kuriuo maloniai atsisveikinam. Ir neskubėdamas pajudu link miesto centro.
TICe gaunu nemokamą Vengrijos žemėlapį - jis kiek detalesnis, nei mano turimas iš Europos atlaso. Dar užsuku prie McDonaldo pasinaudoti WiFi ir išjudu link Balatono. Žinau, kad šiandien kelias netolimas, tad nėra kur skubėti. Nuo pat Veszprem miesto nutiestas vietomis labai
geras dviračių takas, tad juo ir važiuoju. Pravažiavus kažką panašaus į kolektyvinius sodus prasideda pirmieji kurortiniai miesteliai besidriekentys ežero pakrante. Priėjimas prievandens neaptvertas tik miestų parkuose, o kitur kempingų, jachtklubu ar viešbučių tvoros... Ežeras didelis, kaip mūsų Kuršių marios.
Dviračių takas tęsiasi pakrantę. Popietę jau buvau pasiekęs dienos tikslą - Balatonfured miestelį. Kadandi dar iki vakaro buvo toli, nusprendžiau aplankyti netuoliese esantį didžiausia ežero
iškyšulį-pusiasalį. Ten įsikūręs Tihany miestukas iš kurio keltu dalima persikelti į kitą ežero pusę. Bilietas žmogui 500 forintų, dviračiui dar 200. Tai sumoje nažiau nei 10 Lt. Bet tuomkart manęs tai
nedomino. Padariau ratuka po iškyšulį. Pasirodo jame yra dar du normalsus dydžio ežeriukai ir kažkoks gamtinis draustinis ar pan.
Matyt užtaikiau tokį laiką, kai žmonės laukė atvažiuojant šiuokšlinų tarnybos, nes gatvėse kas keletą namų visur stovejo sukrautos neraikalingų buitiniu rakandų krūvos. Be sudaužytų monitorių
kineskopų, vazonų, sofų buvo išmestos ir kelios poros slalomo slidžių su apkaustais (bučiau su automobiliu - priglausčiau :) ). Taip supratau iškur mūsų sendaikčių turguose prekės atsiranda... Bet ir vietiniai varguoliai į priekabą pasikinkę Escortą, naudojosi proga ir rinko metalo laužą.
Prieš 19 val. atvykau į nakvynės vietą. Susipažinom su šeimininku, kiek pasikalbėjom maišyta anglų-vokiečių kalba ir šeimininkas aprodęs man butą atskirame name nuėjo ilsėtis. Vėliau užėjo kaimynas, gyvenantis antrame aukšte ir pakvietė pažiūrėti gilmo po poros valandų. Vėliau sužinojau kad jis grija gitara nacionalinėje vengrų roko grupėje ir kuria dainų tekstus,be to dar turi nemažai apdovanojimų iš Karate varžybų.
2011-04-19 Balatonfured-Zanka-Kekkut-Kaptalantoti 57km.
Rytą dar nuvažiavau į Balatonfured miestelio centrą prisipilti mineralinio vandens. Mieste tam paruoštos net kelios vietos.
Miestelis-kurrtas su gydyklomis-sanatorijomis. Į akižį krenta gražiai sutvzrkytas parkas, žydi gėlės.. Važiuoji ir aplink vis matai skirtingų spalvų tulpių žiedus, neužmirštuoles, narcizus... Toliau -
kaimuose žydi sodai, alyvų krūmai. Visi kempingai tušti, mat turistinis sezonas prie Balatono prasudeda nuo gegužės 1-isios. Užtat matosi kaip vusi tvarkosi, stato šiukledėžes, įtenginėja pavėsines, grindžia naujus šaligatvius...
Šiandien, kaip patarė šeimininkas, iki Zanka miestelio važiabvau dviračių taku arčiau ežero, o paskui pasukau lanku tolyn nuo kranto.
Aplankiau Kekkut kaimą, kuris garsus savo mineralinio vandens gamykla. Čia dar pasipildžiau atsargas.
Nusujkus į atokesnį kelią iš už posūkio gal per 20 metrų trumpam susidūrėme žvilgsniais su briedžiu. Bet jis tuojpat sustukseno kanopom į asfaltą ir movė tankmėn, o jam iš paskos dar vienas :) Įspųdingi dideli gyvūnai! Dar pravažiavau laukuose besiganantį fazaną. Pakelėse
dažnai šokinėja driežai ir dar šiandien ant asfalto besišildančią radau jau antrą gyvatę.
Nakvynė miškelyje, kalno papėdėje, netoli aptvertos plačiaragių karvių ganyklos.
2011-04-20 Kaptalantoti-Badacsony-Keszthely 48km.
Ruošdamasis miegoti maniau kad nakty turėsiu lankytojų - laukinių žvėrelių, betnaktis buvo rami,
arba jiebuvo labai tylūs :) Po pusryčių leidausi pro vynuogynus link miestelio Badacsony, kuris
yra garsus savo vynais. Miestelis - ežero pakrantėje su savo vynuogynais išsidėstęs aplink kalną
sudarytą iš vulkaninės kilmės uolienų. Pakelėse daug nuoruodų į vynininkų ūkius, kur galima
pasivaišinti ir nusipirkti vyno. Sustojau viename iš taškų paragauti pilstomo vyno. Iš pradžių
šeimininkas duoda paragauti, o kai išsirenki klausia kokio dydžio taurę norėsi. Už mažą taurelę
sumokėjau 100 pinigų (~1,25Lt). Vis norisi nupirkti lauktuvėms, bet dar ilgai ir sunkiai jam tektų
keliauti namo, tad tikiuos nepraleisiu optimalaus momento tam.
Po pasivažinėjimo vynuogynais gryžau į dviračių taką, kuris eina aplink visą ežerą. Šalia tako
nutiestas geležinkelis, juo taip pat patogu keliauti aplinkui Balatoną.
Mieste, kur sutarta dėl nakvynės atsidūriau apie 15val. Tad numyniau papietauti ir pailsėti parke.
Atsisėdau pavėsyje, nes jau jaučiu kaip nuo saulės raitosi ausų galiukai :)
Šeimininko neradau namie, tad paėmiau raktą iš sutartos vietos.
Susinešiau daiktus, radau raštelį, kad galiu naudotis kambariu ir lova, bei paliktus apylinkių
žemėlapius. Po pusvalandžio iš darbo grįžo šeimininkas A. Nuėjome pasivaikščioti po miestą,
pavakarieniauti, po to užsukome į interneto kavinę ir barą alaus.
2011-04-21 Keszthely-Balatonfenyves Also 41km.
Šiandien laukė netolimas kelias, mat turiu dvi dienas pasiekti sekančią sutartos nakvynės vietą. O šeimininkas A man pasiūlė dar vieną nakvynę pakeliui jo sodo namelyje. Labai maloni staigmena, kai nereikia sukti galvos dėl tinkamos nakvynės vietos gamtoje :) Taigi rytą susikrovęs visą bagažą ir atsisveikinęs su šeimininku numyniau iki tos pačios interneto "kavinės". Susirašiau su busimais savo kelyje CS žmonėmis, pasipaišiau žemėlapius, kad greičiau rasčiau, informavau artimuosius, kad man viskas gerai... Iš miesto išjudėjau apie 12 val.
Saulė vėl kepina, bet dėl to visai nesiskundžiu, nes pirmadieniui prognozė kalba apie lietų, na bet iki to laiko sinoptikai gali ir pasitaisyti :)
Sustojau papietut parkelį ežero pakrantėje. Kai ploviausi rankas iškarto prisistatė susidomėjusių žuvų pulkelis - ne tik mailius bet ir kelios "silkutės".
Sodo nameli ir raktus radau nesunkiai pagal nupasakojimą. Dabar tik 16:30, o jau galima ramiai ilsėtis pavėsyje, paukščių čiulbesyje. Kaimynu nedaug, gretimuose sklypuose-tuščia.
Šiandien nusipirkau kažkokio BB vengriško raudono vyno ir kaip žadėjau geriu į Agnės sveikatą, nes girgėjau, kad vardadienis! :)
2011-04-22 Balatonfenyves Also-Zamardi
Pusšimtis kilometrų prasisuko greitai. Nežiurint to,kad leidau sau pamiegoti iki 9val., paskui pusryčiavau, o pakeliui padariau kelis sustojimus, į Zamardi atvykau prieš 16val. Diena giedra ir saulėta.
Važiuodamas paežere galėjau atskirti vietas kitoje ežero krante, kuriose jau pabuvojau.
Atvykęs, pasėdėjau valandėlę prie ežero ir numyniau nurodutu adresu. Kieme pasitiko trys šunys ir trys šeimininkai (dvi merginos ir vaikinas), vėliau dar prisijungė dvi katės :) Vakarienei valgėme namie ruoštą lazaniją su vyno taure.
2011-04-23 Zamardi-Siofok-Balatonfuzfo-Szekesfehervar-Moha 103km.
Rytą atsisveikinęs su šeimininkais, haskiu ir dviem mažiukais x-šunterjierais, nuvažiavau prie ežero, įbridęs pastovėjauminutėlę ir pajudėjau skaičiuoti paskutiniųjų dviračių tako aplink Balatoną kilometrų. Pirmas miestas - Siofok - laikomas Balatono kurortų sostine. Išties nemažas kaip kurortui. Balatonfuzfo miestelyje paskutiniai ežero vaizdai nuo kur pasuku šiauriau.. Moha kaimelį ir reikiamą namą surasti nebuvo sunku. Susipažįstu su jauna šeimininkų pora. R-vietos policijos pareigūnas, dabar dar mokosi zoologijos. Namie augina, triušį, žuvytes, gyvatę ir peles jos maistui. Vakarop visi automobiliu važiuojame į miestą - Szekesfehervar - buvusi Vengrijos sostinė. Trumpa ekskursija po nedidelį senamiestį po to užsukam į TESCO. Jaunimas gausiai perka buteliu-ruošesi šventiniams vakarėliams... Vakarienei man naujas, bet skanus derinys: makaronai, varškė, grietinė ir cukrus.
2011-04-24 Moha-Bodajk-Csakvar-Moha 50km.
Velyku rytą dangus apsiniaukęs, bet nelyja. Visi tryse dviračiais prasukom nedidelį ratuką po gretimus kaimus. Apžiūrėjom vieno dvaro rūmus ir išlikusį sodą. Grįžome tiesiai pas Niki tėvus,kur mama saukė su pietumis :) Kiek atsipūtę po pietų su Rolandu išmynėme apžiūrėti Csakvar pilies griuvėsius. Pilis ant kalno ir apsupta uolų. Ant tų uolų taip pat atvažiuoja palaipioti žmonės. Debesys jau buvo prasisklaidę ir švietė saulė. Grįžę turėjome laisvo laiko poilsiui ir pašto peržiūrėjimui. Sužinojau, kadvaisių sezonas Vengrijoje yra rugpjūtis-rugsėjis, kai dera, arbūzai, vynuogės, persikai. Sakė, kad tuo metu galima lengvai susirasti vietą vynuogyne ir gauti maisto bei pastogę. Tai va toks neįprastas Vėlykų sekmadienis buvo.
2011-04-25 Moha-Budapest 99km.
Velykų pirmadienį vengrijoje yra tradicija, kad jaunuoliai vyksta pas merginas ir jas apipurškia kvepalais (arba vandeniu). Už tai gauna margutį :) Pakeliui mačiau daug keliaujančių pasipuošusių jaunikaičių. Baigėsi saulėtos dienos - nuo pat ryto lietutis. Rolandas palydėjo mane iki miesto miško keliukais su dviračiu ir nupasakoji kelią kaip geriausia važiuoti. Bevažiuojant šlapiu vieškeliu teko kartą paslysti ir paleidus dviratį nušokti ant kojų. Vėliau miesre pastebėjau, kad išlūžo vienas krepšio tvirtinimo kabliukas. Tai jau antras toks lūžis gretimoje vietoje. Gamintojęs numates kiekvienam (jų yra du) iš kablių po tris tvirtinimo vietas. Tad perslinkau kabli dar arčiau krepšio centro į paskutinį tvirtinimo tašką. Tiesa, prieš tris dienas sulūžo po viena pagalbini strypa iš abiejų bagažinės pusių, tad ji prarado kiek stabilumo. Taigi važiuojant reikia vengti kelio nelygumų ir bagažo šokinėjimo. PasiekusVengrijos sostinę betysiant dviratį laiptais išlūžo jau mjnėta trečioji kreošio tvirtinimo vieta :( Dabar abu kabliai yra labai arti vienas kito ir krepšius prilaiko gerai įtemptos guminės atotampos. Pagal nusipieštą miesto plano schemutę patraukiau ieškoti naujos nakvynės vietos. Be didelių klaidžiojimu tai truko apie 1,5 val. Miestas išties didelis ir iš pirmo žvilgsnio yra kur akis paganyti. Daug tiltų per Dunojų ir vienas už kitą idomesni... Šeimininkas Adam, beluokdamas savo draugės iškepė lietinių blynų, kuriuos vengrai, pasirodo, linkę vadinti nacionaliniu patiekalu. Juos po to skaniai suvalgėme su šokoladu ir uogiene.
2011-04-26 Budapeštas 52km.
Išvažiavau visai dienai i miesta.Pirmoje pasitaikiusioje vaistineje isigijau vaistu nuo alergijos, kuria sukele Fastum gelio reakcija su saules spinduliais. Jau pora dienu Fastumo nenaudojau, bet vakar kelias paraudonavo ir patino, bei pradejo niežeti :(
Po to pakilau i kalna ant kurio yra pilis "Castillia" bei merginos laikancios iškelta lauru šakeleskulptura. Nuo kalno atsiveria puiki panorama i visas puses.
Nusileides nuo kalno pervažiavau baltuoju tiltu per Dunoju i Pešta. (Ankšcia cia buvo du atskiri miestai abipus dunojaus - Buda ir Peštas. Veliau pleciantis - jie susijunge i Budapešta.) Turizmo informacijos centre (TIC) pasiemiau žemelapi ir nutariau pavažineti po parduotuves ir paieškoti pakaitalo bebaigianciam byreti krepšiui. Aplankiau pora dviraciu nuimos punktu, West End ir Plaza Arena prekybos centrus, taip pat LIDL, IKEA ir tik TESCO radau vieninteli dvieju sujungtu krepšiu varianta. Isigijau kaip rezervines talpas avarijos atvejui.
Jau buvo pavakarys, kai grižau i centra - pasižvalgiau - visi pastatai architekturiškai skirtingi ir gražus. Senamiestis gan išpuoseletas. Miestas išraizgytas dviraciu taku. Cia dviratis - populiari susisiekimo priemone. Vienoje sankryžoje gavau lipduka su pakvietimu i "Kritine Mase" Balandžio 30d.
Jau temstant ikopiau i labai statu ir kalna netoli gyvenamosios vietos, noredamas pamatyti naktine panorama. Užtat nusileidimas buvo fantastiškai smagus, tik stabdžiu kaladeliu buvo gaila.
2011-04-27 Budapest-Szentendre-Esztergom-Šturov-Bajtava 93km.
Išlengvines lužtanti grepši su maisto atsargom 8:30 pajudejau dviraciu taku i šiaure nuo Budapešto. Kelias ejo Dunojaus krantais. Veliau pasirode EuroVelo 6 dviraciu trasos ženklai. Mieste ji nieko, bet užmiesti neprižiurima, gristas takas užneštas purvu, o buvo ir atkarpa miške be dangos skirta važinet su visureigiais :)
Veliau vienam miestelyje dviraciu tako žymejimo ženklai pasimete ir išvaževes i plenta pasukau link Visegrado. Tekoužkilti i neprasta ikalne, ant kurios papietavau. Tata kelias nuvinguriavo žemyn tarp žaliu žaliu kalnu visur aplinkuj - mielas nusileidimas. Link Esztergom kelias (Nr.11) vel eina palei Dunoju. Gan nedidelis eismas, smsgu važiuoti. Atvykus i miesta pirmiausia žvilgsni traukia didžiule bazilika pastaryta ant tvirtoves kalno ir iškilusi virš viso miesto. Aplankes bazilika numyniau iki LIDL parduotuvesir už likusius grynuosiu nupirkau Vengišku lauktuviu, nes už tilto -jau Slovakija. Nedaukpavaževes už gyvenvieciu susiradau nakvynes vieta (ikalneje greta kelio). Berašant dienorašti visai netuoliese buvo pribeges kažkoks sutverimas ir gastinanciai klykdamas bande mane iš cia išvyti. Aš atsakiau jam tokiu pat klyksmu :) dar keleta minuciu girdejau po truputi tolstanciu jo klykavimus.
2011-04-28 Bajtava-Demandice-Levice-Hronsky Benadik 82km.
Pramerkus akis pirmas vaizdas - apvalus rasos lašeliai smilgu viršunese. Toliau kasdieninis pasiruošimas: pusryciai, daiktu supakavimas ir i kelia. Vis dar džiugina sauletas oras, nors šios savaites prognozes buvi šlapios. Dviraciu taku nebera - važiuoju bendro naudojimo keliais. Popiete vienam priemestyje kitoje kelio puseje stoveje kokie penki maži cigoniukai pamate mane pradejo kažka šukauti ir bande apmetyti akmenukais, tik arba pramete arba kliuvo priešpriešais važiavusiems automobiliams, o aš numyniau savo keliu.. Ivertines kilometraža, bei vietove nutariau dienos kelione baigti anksciau nei iprasta. Nusukau i keliuka tarp miškais apaugusiu kalnu. Užvažiavau i ikalne, pasistumiau dar i statu neivažiuojama nuošaliasni kelia ir isikuriau tvirtove ant šlaito :)
Berašant dienos prisiminimus visai netoliese besidairydamas ir skabydamas krumelius ramiai praejo stirninas. Aš aišku sustinges stebejau ji ir neišsidaviau.
2011-04-29 Hronsky Benadik-Nova Bana-Novaky-Kanianka 85km.
Nors dar kelione nevisai baigesi, bet turbut galima sakyti, kad šiandien buvo juidžiausia jos diena. Ryta privaževes piema gyvenviete apsidžiaugiau rades rotyklytes su dviraciu. Man kaip tik ta kryptim reikejo, tad ir myniau gretimais autostrados senu keliu, paskui jis ilindo i miška, prasidejo vieškelis, veliau tik dvi vežios beliko, galiausiausiai prie viebo šaltiniuoto šlaito beliko žveriu takelis... Patikrinau ir ji jau pesciad- jis lindo i krumyna, kur su dviratiniais krepšiais nebuciau prasiskverbes :( Žemyn status atmenuotas apauges šlaitas, o ten automagistrale. Beliko pasukti atgal didžiuliais akmenimis nuklotu ir gervuogynais išraizgytu keliu. Netrukus sutikau dar viena sportini dviratininka (be kupriniu). Pasakisu, kad ten kelio nera, bet kaip supratau jis nejo patikrinti, nes jo nebemaciau daugiau.Grižau iki radau vieta užlipimui i automagistrale. Teko minti kelkrašciu iki pamatysiu koki kelia gretimais. Gal iki 10km truko kelione, kol pamaciau šalia prasidedanti keliuka. Sustojau persikeliau dvirati per aptvara ir pamojavau šalia stojanciam policijos automobiliui... Teko pabendrauti, pasa parodyt ir valstybes biudžetui minimalia 10 Euru parama skirti :(
Netoliese pirmas miestelis, sugalvoju užsukti parduotuven vandens. Išeinu, pradedu važiuoti - ogi galinis ratas minkštas :( Prisipuciu, pavažiuoju kiek- dar papuciu karta ir nutariu už gyvenvietes stoti remontui. Radau nedidele skylute tojr virtoje, kur ratlankis buvo lužes... Valandele ir vel ant ratu. Kadangi sugaišau daug laiko tame "dviraciu take", bendravime su pareigunais ir remontui - minu stipriau, stengiuos palaikyti tempa, kad labai nesusivelinciau i nakvynes vieta. Pakilimas i kalna ir smagus nusileidimas. Šviecia saule,o nuo lietaus debesio vis išsisuku - tai randu jau nulyta kelia, tai užsuku I dengta stotele papietauti, pakol nulyja lietutis ir vel šilta... I Kanianka prie Prievidzos atvykau 18h. Sulaukiau šeimininko ir kartu automobiliu nuvažiavome apžiureti pili Bojnice miestelyje. Miesteliai pilni žmoniu su slovakijos veliavomis ir išdažytais žandais - ledo ritulio cempionatas - sportas Nr.1 Slovakijoje.
2011-04-30 Kanianka-Fackov-Lietava-Sulov 95km.
Plentu riedasi gerai - šiandien šeštadienis - nera furu. Grižtu tuo pacij keliu, kaip važiuojant pirmyn iš Žilinos. Vel sunkus pakilimas i Fackovske sedlo pereja ir greitas nusileidimas, kurio metu antra karta buvo pagerintas šios keliones greicio rekordas - 61,4km/h (Lenkijoje buvo 58km/h, paskui Vengrijoje pakilo iki 61,1km/h).
Pakeliui užklupo geras lietus, bet netrukus isukau i dengta stotele ir ten pralaukiau, tuo paciu papietaudamas. Užsukau aplankyti Slovenski Betlehem, kurio paeita karta nemaciau del užklupusio sniego. Tai gan ispudingas medžio drožinys su judanciomis žmoniu figurelemis. Vaizduojancios viso kaimo gyvenima, darbus, amatus..
Laiko turiu - važiuoju i kaimeli Lietava ir šalia esancius pilies griuvesius (pilis cia buvo nuo XIII a.). Tai antra pagal dydi pilis Slovakijoje. Dabar po truputi atliekami restauravimo darbai.
Taupydamas kilometraža, nusprendžiu neminti rato aplinkui asfaltu iki Sulov kaimelio, kur sutartas susitikimas su draugais, o kirsti galiuka per kalnus. Teko pasiklausti vietiniu, nes jokiu nuorodu nera. Nuvažiavau miškan pagal nuotodas, bet pasirodo miške nusukau ne ten ir keko gera gala stumtis sunku dvirati i kalna miškovežiu ir lietaus upeliu išvagotu keliu. Taip apsukau rata ir grižau i kaima, vel pasiklausiau kelio ir grižau i teisiga kelia. Po keliatos kilometru pakilimo pasirode pesciuju taku ženklai i Sulova. Leidausi nuo kalno prisistabdydamad, bet vistiek daug smugiu teko patirti dviraciui. Vakare nusiemes krepšius pastebejau kad bagažine lužo dar dviejuose vietose. Sulove buvau varpams mušant 19 val. Susiradau kempinga. Draugai iš lietuvos dviem automobiliais atvyko dar už 2,5 val. Netrukus iždygo 3 palapines, išvire arbata, užkandis ir miegoti :)
2011-05-01..06 Sulov
Laipiojimas Sulov apylinkiu uolomis.
2011-05-07 Sulov-Kaunas
Šiandien apie 22 val. grįžau namo :) Kelionės sąmatą ir daugiau nuotraukų įkelsiu artimiausiu metu.
Tomas.
Planuojamas kelionės maršrutas: