TURISTAS.LT: Kipras. Kelionės dienoraštis

Pasakoja keliautojas Tomas BENDIKAS

Ieškodamas šilumos ir naujų kelionės patyrimų 2013-ųjų metų lapkričio-gruodžio mėnesį leidausi kelionėn į Kipro salą. Tikslas - aplankyti gražiausius gamtos kampelius, istorinius-archeologinius paminklus, susipažinti su vietos kultūra. Kelionės plane - pietinis Kipras ir šiaurinė Turkijos valdoma Kipro respublika, keliaujant autobusu, pėsčiomis, išbandant autostopo galimybes.

Dienoraštyje stengiausi pateikti ne tik savo spūdžius bet ir kai kurias technines smulkmenas, kurios gali būti naudingos kitiems keliautojams.

Kelionės pradžia.

2013-11-20(III) Laukdamas skrydžio Vilniaus oro uoste nusprendžiau pradėti keliones dienoraštį. Taigi, diena šiandien prasidėjo anksti. Atskėliau 5 val. Pusryčiai, autobusas iki stoties, traukinys į Vilnių, 4km prasiėjimas ir aš prieš 9 val. oro uoste. Viskas supakuota į 10kg kuprinę, svorio balastui pasiėmiau šokolado plytelių, kazinakų ir dar šiokio tokio maisto, bet apskaičiavau tiksliai - kuprinės svoris 10,1kg. Be daiktų atrankos ir kimsimo kuprinėn kitas uždavinys buvo išspręsti išgyvenimo klusimą prie temperatūrų skirtumų. Vilniuje +5C, para persėdimui Norvegijoje, kur prognozė rodo -3C ir šiltesni bei su lietaus tikimybe orai Kipre. Taigi apatiniai termo-rūbai ir dar 5 sluoksniai dėl šilumos plius plona striuke nuo lietaus. Galima būt ir mažiau, bet apsivilkau viską nes kuprineje nelabai vietos liko.
Pakilome ir nusileidome. Moss-Rygge oro uoste yra laisvas priėjimas prie bevielio interneto, tad pasitikrinęs paštą, patraukiau i apžvalginę kelionę. Plane buvo pasiekti Moss miesteli esantį už 10km einant tiesiausiu keliu. Lauke pašalę - apšarmojusi žolė, ledukas ant balučių. Platus šaligatvis džiugino porą kilometrų, kur keliukas pasuko link tilto per greitkelį. Gyvenvietėse taip pat tvarkingi šaligatviai, dviračių takai. Vairuotojai stoja tik priartėjus prie perėjos, dar net nepasisukus į gatvės pusę :-) Tamsoje dauguma pėsčiųjų dėvi šviesą atspindinčias liemenes. Vienžo, eismo saugumu rūpinasi visi.
Savo maršrutą pasukau link artimiausiai esančių geosėptuvių (daugiau skaityti GeoCaching.com). Tokiu būdu lengviau eiti, nei vaikščioti be tikslo, be to yra tikimybė pamatyti vietas ar objektus, kurių šiaip nerastum ir su gidu. Ypač patiko lobiavimas visiškai sutemus Moss parkelyje prie ežeriuko. Maršrutas visai nemažai išsitęsė, kojos pavargo vaikštant su kuprine, bet kiekvienas surastas lobiukas suteikdavo naujos energijos. Į oro uostą grįžau prieš 23 val. Skaičiuoju, kad galėjo susidaryti iki 30km per šiandienos pasivaikščiojimą. Oro uosto salėje suradau laisvų elektros lizdų (rozečių) ir pajungiau krautis GPS akumuliatorius,o pats po galva pasidėjęs kuprinę įsitaisiau ant laisvo suoliuko..

2013-11-21(IV) Miegoti buvo kietoka, bet kažkiek pailsėjau. Ryta apie 5 val pradėjo budinti kepamos mielines tešlos kvapas iš netoliese esančios užkandinės :-) Šiandien nusprendžiau pailsinti kojas iki skrydžio į Kiprą. Nes vos atsikėlus ryte ir pabandžius žengti pirmuosius žingsnius pajutau tarsi dideli sunkuma, tarsi kojų čiurnos būtu gipse...
Taip ir nusėdinėjau oro uosto suoliukus iki vakaro, o tada skrydis ir apie 00:30 išėjau iš Paphos (Pafos) oro uosto ieškotis nakvynės prie jūros. Susiorientuot padėjo Garminas su nemokamais OSM atviro kodo žemėlapiais. Pajūryje radau pavėsinę. Ten ir priguliau nusnausti. Tačiau po keleto valandų jūros vėjas nuvijo mane į kopas. Tarp pušaičių susiradau naują vietą... Po kurio laiko pasikeitė vėjo kryptis ir pradėjo šalti kojos. Tad teko iš gerai supakuotos kuprinės išsitraukti miegmaišį ir juo užsikloti. Dabar jau šiltai ir laimingai išmiegojau iki ryto.

 

Štai ir Kipre...

2013-11-22(V) Šiandienos tikslas artimiausias miestas Paphos (Pafos). Jis už 10km nuo oro uosto. Patraukiau pajūriu palei oro uosto teritorija. Pradžioje - asfaltas, paskui vieškelis, dar toliau akmenuotas paplūdimys. Gal būt kitą kartą keliaučiau keliu aplink oro uostą, gal tranzuočiau...
Miestas pasitiko citrusinių vaismedžių ir granatų sodu. Nesusilaikau užeiti. Nuo žemės paėmiau apelsiną, porą mandarinų ir nusiskyniau greipfrutą bei granato vaisių. Pakeliui prisėdęs autobuso stotelėje sudorojau :-)
Turizmo informacijos ofise susirinkau reikalingu Kipro regionų žemėlapius ir pasiklausiau kelio į prekybos centrą. Nusipirkęs maisto - papietavau. Tada praėjau pakrante. Kadangi dienos kilometražas jau buvo nemenkas, nusprendžiau nebeslampinėti po miestą, o ieškotis nakvynės kur tolėliau. Tad sėdau į autobusą 615 iki Coral Bay, tada persėdimas i mikroautobusą 616a ir iki Agio Georgios. Kai patraukiau link pajūrio pro bananų plantacijas jau temo. Buvo apie 17val. Pakeliui ieškodamas lobio aplankiau niekur nepažymėtą Valdovų kapavietę. Patapo visai tamsu. Ėjau keliu skenuodamas aplinką ir galvodamas apie nakvynę. Galiausiai įsikūriau tarp kadagiu krūmeliu. Prisirišau palapinsiaustę virš guolio, nes virš jūros tolumoje debesyse mirgėjo žaibai. Naktį kelis kart smulkiai pakrapnojo - taip visai nepavojingai. Miegoti buvo gerokai šilčiau nei praeitą naktį. Gal dėl saulės įkaitintų uolienų aplinkui.

2013-11-23(VI) Ryta po vitaminingų pusryčių (mandarinai dar labai rūgštūs) pajudėjau link Avakas Gorge - upės išgraužto tarpeklio. Takas upeė kanjonu tarp įspūdingų uolų tikrai įsimintinas. Eidamas dvejojau ar reiks grįžti,o gal pasiieškoti kelio link kokio kaimo ir judėti toliau link šiaurės... Vis tik įstengiau išeiti į kelią. Kelias visai negyvas. Bet štai pirmas automobilis reikiama kryptimi. Stabdau. Sustoja. Trys vyrukai važiuodami į darbą pametėjo apie 7 km. Sutaupė man laiko ir daug prakaito kopti įkalnėn. Čia pat - kaimelis. Užsukau į vietos parduotuvę duonos. Čia jau matosi nuorodos 10km iki Polis miesto. Pakeliui užklupo stiprus bet trumpas lietus. Kol spėjau išsitraukti ir susitvarkyti palapinsiaustę - beveik praėjo. Pėdinu toliau nuokalne. Akį patraukia šalia kelio augantys migdolai. Sudaužau kevalą akmeniu - tikrai migdolas, valgomas, skanus :-) pasirenku... Nusileidus nuo kalno prasideda plentas. Einu... sustoju nusirengiu lietaus apsiaustą ir ištiesiu ranką. Vėl sėkmė! Pakalbam su vairuotoja. Ji paklausia ar nenorėčiau į kaimą, kur ji važiuoja. Sutinku, nors ši kryptis buvo ateinančios dienos plane. Atvykęs į kaimą pažiūriu žemėlapį ir patraukiu link užtvankos kalnuose. Pakeliui randu nuoroda į pažintinį taką. Pasuku nurodyta kryptimi. Takas neseniai įrengtas, stendas, vandens čiaupas, suoliukai... Pasiekęs užtvanką papietauju ir pajudu ieškoti kelio žemyn iš kalnų. Šį kartą randu prinokusių mandarinų :-) 18 val. jau visai prietema. Susirandu vietą nakvynei. Šįkart palapinsiaustę kabinu po kedrais.

2013-11-24(VII) Naktis šilta ir be lietaus. Vidurnaktį už kelių kilometrų upės slėnyje užriaumojo keturračio variklis. Pasivažinėjo kuri laiką ir nurūko. Brėkštant rytui ant aplinkinių kalvų pasigirdo šūviai. Medžiotojai šaudė antis, putpeles ar kažkokius kitus paukščius. Jau vakar buvau radęs ne vieną tuščią šautuvo tūtą (gilzę).
Rytą susipakavęs savo mielą bustą patraukiau link plento vedančio į Polis miestuką. Viso nuėjau apie 9km. Informacijos biuras sekmadienį nedirba. Vienoje kavinėje paprašiau pripildyti butelį vandens ir nuėjau miestelio gatvelėmis... Grįždamas kaip tik užtikau stovintį autobusą. Jis už 1,5 Euro nuvežė iki "Afroditės voniu". Susipažinęs su lankytinu objektu patraukiau pažintiniu taku į kalnus. Pusiaukelėje atsikvėpiau po storu storu ąžuolu, prisipildžiau vandens ir patraukiau toliau į lobių medžioklę :-)
Kai grįžau į stotelę iki autobuso buvo likę apie 40 min, tad patraukiau pėsčiomis link Polio. Automobilių labai nedaug šiame kelyje ne sezono metu. Bet kelios pravažiavo ir viena sustojo. Pavežė iki Polis autobusų stoties. Vėl patraukiau pėsčias Pafoso kryptimi. Ėjau nesusitardamas pats viduje ar nakvoti pakeliui ir miestą pasiekti ryte (atstumas 35km).. ar važiuoti iki miesto ir tada nežinia ką daryti su nakvyne - mieste laukiniškai pernakvoti vietų mažiau. Tokioj vidinėj nuotaikoj stabdžiau pakeleivius, bet niekas nestojo. Paskui tiesiog ėjau neatsigręždamas. Nuėjus apie 8 km pats sustojo, laip vėliau paaiškėo ūkininkas su šeimyna ir pavežė mane iki savo kaimo 13 km. Sakėsi mane matęs prie Afroditės vonių... dar išlipant padavė maišelį su 4 mandarinais ir žaliuoju obuoliu iš savo ūkio. Toliau ėjau keliu tamsoje žvalgydamasis po aplinkinius kalnus nakvynės. Suradau, teko užsilipti į kalno viršų, nes šlaitai - per statūs nakvojimui. Miegojau beveik po atviru dangumi tik dėl visa ko prisitvirtinęs palapinsiauste prie laukinės gudobelės medelio.

2013-11-25(I) Atsikėliau dar prieš saulei išlendant iš už kalno. Ėjau kelis kilometrus iki kelio išplatėjimo ir ten tranzavau. Apie 5 minutes - nieko. Pasakiau sa,u kad dar paskutinį kartą... ir einu. Pamatęs pikapą su neviltim pakėliau nykštį - sustojo :-) Vairuotojas pasirodo dirba prie kelių tiesimo. Net prasuko parodyti kad šitą kelią jis darė :-) Išlipau Pafos centre netoli Karavela autobusų stoties. Įsigijau vietinio tinko NTM SIM kortelę, užsukau į prekybos centrą maisto ir 10 val. autobusu išvažiavau į Limassol miestą. Miestas nemažas, daug viešbučių ir nuomojamų kambarių. Netoliese yra uostas, tad jūroje stovi dideli krovininiai laivai. Prasiėjau naujai sutvarkyta pakrante apie 5 kilometrus iki Park Beach Hotel. Čia sutarėm susitikti su Natalija iš CouchSurfingo. Turėjau dar apie valandą laiko, tad nusipirkęs „išdidžiai išvirto Kipro saloje“ alaus KEO (taip skelbė užrašas ant skardinės) prisėdau pajūryje rašyti praėjusios dienos dienoraščio. Alus visai patiko. Prie jo labai tiko dar iš Lietuvos atsivežti sūdyti žemės riešutai. Susitikę su Natalija išgėrėm kavos, pasivaikščiojom po senamiestį, kuris ypatingai nesužavėjo. Tada užsukom į parduotuvę produktų vakarienei ir atvykome namo. Vakarienei ruošėme salotas su daržovėmis ir omletu . Desertui - vietinių kraštų saldėsis - sloksniuota tešla įdaryta riešutais ir viskas išmirkę meduje :-) Pabendravome ragaudami prancūzišką vyną. Gavau galimybę pasikrauti beišsikraunančią telefono bateriją, kamerytę bei GPS elementus.

2013-11-26(II) Kėliausi prieš septynias ir Natalija prieš darbą mane nuvežė į autobusų stoti iš kurios išvyksta autobusas i Troodos kalnus. Pasirodo tai vienintelis reisas 9:30 iš Limassolio ir 15:30 atgal.
Laukiu stotyje su besikeičiančiais vietiniais gyventojais kalbančiais tarpusvyje man nesuprantama kalba... Kelionė truko apie 45 min. ir aš išlipu Troodos skvere. Tiesa, kiek anksčiau autobusas stabtelėjo Plano Platres miestelyje penkioms minutėms. Per tą laiką nuėjau i TIC`ą ir gavau kelis lankstinukus su vietos pesčiųjų maršrutais.
Taigi išlipęs iš autobuso atsisėdu parkelyje. Pastudijuoju žemėlapį bei artimiausių lobių vietas, pasipildau butelį vandeniu ir nutariu pradėti nuo vietos prekeiviu parduotuvėlių apžiūros. Čia man iš kart pasiūlo paragauti kelių rūšių saldžių riešutų. Atsakydamas į vaišingumą nuperku šiek tiek saldžių anakardžių riešutų ir patraukiu link pažintinių takų pradžios. Olimpo kalnas (1952 m.) - pats aukščiausias Kipre. Aplink jį veda 2 pėsčiųjų takai ~7km ir ~12km ilgio. Iš pradžių parankioju kelis lobius pakeliui, paskui nutariu lipti į viršūnę. Iki jos veda 2km ilgio asfaltuotas kelias su kavine pusiaukelėje. Deja, visa viršūnė apjuosta tvoromis - ten įsikūrusi kariškių radiolokacijos stotis su daugybe įvairių antenų. Taigi, pasižvalgęs aplink leidžiuosi kiek žemiau iki trumpesniojo tako aplink kalną pradžios. Taip ir keliavau kelias valandas aplink "rinkdamas" pakeliui išdėliotus lobiukus. Ratą sukti baigiau jau lengvoje prieblandoje ir vienas iš paskutinių stabtelėjimų buvo šalia keltuvų stoties nuo kurios buvo atviras vaizdas į kalno viršūnę su jau apšviesta tvora ir budinčių kareivių stebėjimo būdelėmis. Taigi turėjau būti pastebėtas. Nežinau ar tai sutapimas, bet maždaug už pusvalandžio, kai jau buvau nusileidęs žemiau ir pradėjęs ruoštis nakvynės vietą, visai greta girdėjau skraidant sraigtasparni ir mačiau kaip prožektoriumi nušvietęs medžių viršūnes „šukavo“mišką gretimame kalno šlaite. Pasijutau nejaukiai. Suskubau guolį uždengti juoda palapinsiauste. Po pusvalandžio jis nuskrido. Liko tik spėlionės ar kas iškvietė pagalbą man, nes buvo aišku, kad šviesoje gyvenvietės nepasieksiu, o gal gamtos apsauga savo rezervato teritorijoje brakonierių ieškojo... na bet nerado nieko, nes kaip ir kiekvieną ryta miške vėl girdėjau šūvius.
Naktis ~1700m. aukštyje buvo vėsesnė ir su vėjeliu. Temperatūra 6 val. buvo +8C. Tam pasiruošiau šilčiau apsirengdamas vakare.

2013-11-27(III) Prašvito ir prieš septynias pajudėjau į kelią link Troodos miestuko. Tada upelio slėniu link artimiausio krioklio. Nuo jo i Platres informacijos centrą sužinoti ar yra autobusas tiesiai į Nicosia. Pasirodo yra du reisai per diena iš Troodos skvero. Taigi - turiu dar parą laiko. Patraukiu link kito artimiausio krioklio,o nuo jo jau ieškau patogesnio kelio link Mezopotamos vienuolyno, bei krioklio. Išviso kelio apie 8 km. Letai žingsniuodamas vingiuotu žvyrkeliu įkalnėn. Pagaliau pasiekiau upeliuką ir kriokliukus - vandens maža, tad įspūdis - menkas taip pat. Netoliese ir vienuolynas. Atrodo naujai pastatytas. Vartai atidaryti. Užeinu į kiemą. Apsuku pusratį ir čia ateina jaunuolis ir pasiūlo arbatos. Prisėdame, pakalbam. Manęs paklausia ar turiu pinigų ir maisto. Atsakau teigiamai ir kad man patinka taip keliauti. Nors nakvynė vienuolyne ar pagyvenimas ten kurį laiką būtų idomi patirtis... Iki sutemų likus daugiau kaip valandai padėkoju ir pajudu tolyn. Mano kelias jau sukasi link Platres ir Troodos, nes ryt 14:15 autobusas į Nikosia. Nakvynė kaip jau įprasta - miške. Šį kartą aukštis 1230m (~500m žemiau nei vakar). Temperatūra buvo aukštesnė, tačiau stipresnis vejas sudarė panašų pojūtį.

2013-11-28(IV) Nakvojau atokioje vietoje, tad naktis ir rytas visiškai ramus. Likusius 8km nuėjau per kiek daugiau nei 2 valandas, nesutikęs gyvos žmogiškos dvasios. Atsidūręs Troodos turejau dar tris valandas iki autobuso. Per tą laiką suradau porą lobių slėptuvių. Po to užėjau į kavinę kavos ir interneto. Tiesa pasakius, kava buvo tik priedas :-) Apsitvarkęs internetinius reikalus, sėdau į autobusą. Bilietas kainuoja 1,5 Euro, kaip visi priemiestiniai autobusai. Jei būčiau grįžęs į Limasolį ir tada važiavęs į Nikosiją, būčiau sumokėjęs 1,5+4 Euro bei sugaišęs papildomo laiko. Pakeliui reikėjo persėsti Kakopetria miestelyje į kitą autobusą. Į Nikosia atvykau 16 val. Jau pačiame mieste vairuotojas sustojo paprastoje degalinėje užsipilti kuro ir nusivalyti langų :-)
Nuėjau į nakvynės vietą. Susitikau su šeimininke Lovely. Paskui išėjau trims valandoms pasivaikščioti po vakarinį miestą. Vaikščiojau rankiodamas lobiukus ir pamatydamas vis naujas vietas. Miesto senamiestis apjuostas gynybine akmenine siena su 12 "ragu".
Puse šio žiedo priklauso graikiškajam Kiprui, o šiaurinė dalis - Šiaurės Kiprui, valdomam turkų. Miestas pasirodė saugus vaikščiojant vienam tamsoje ir atokiau nuo žmonių susibūrimo vietų.

Šiaurės Kipro Turkų Respublika

2013-11-29(V) Rytą pajudėjau link senamiesčio. Lidlas gatve praėjau kontrolės postą. Reikėjo užpildyti lapuką-vizą su keliomis eilutėmis. Jį užantspaudavo ir viskas.
Nedaug pasivaikščiojęs po šiaurinę senamiesčio dalį, išsikeitęs dalį euru į turkiškas lyras (kursas 1:2,72), nuėjau iki TIC`o gauti bazinės info ir žemėlapio. Tada į autobusų terminalą ir išvykau į Kirėniją.
Kirėnija arba Girene kurortinis pajūrio uostukas. Apsukau kelis ratukus centre. Nusipirkau bilietą (12 TL) į pilį-muziejų. Nuo pilies sienų puikiai matosi miestas, uostas, jūra ir kalnai. Tačiau kalnai ir visi pesčiųjų pasivaikščiojimo takai yra atokiau nuo miesto. Transporto į Karpas pusiasalio pusę taip pat nėra. Nakvynę mieste bus sunkiau susirasti arba kainuos... tad nutariau pasinaudoti CS`erio esto, gyvenančio Famagusta (Gazimagusta arba Magusta) mieste pasiūlymu atvykti pas jį. Autobusas išvyko 16 val. ir 18 val. aš jau buvau prie savo šeimininko namų. Nors mano Pietų Kipro sim kortele MTN tinkle ir telefonas rodė tik pagalbos skambučių galimybe - paskambinti Hindrekui į darbą pavyko ir sutarėm susitikti po valandos. Vakare kalbėjom apie Famagustą bei galimybes aplankyti rytinį šalies iškyšulį Karpaz.

2013-11-30(VI) 9 val. patraukiau į autobusų terminalą. Sužinojau, kad yra autobusas į Yenierenikoy 13 val., tad turėjau gražaus laiko aplankyti senamiestį.
Čia senamiestis taip pat apjuostas milžiniška gynybine akmenine siena. Viduje apjuostos teritorijos gausu iš smiltainio statytų romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčių. Dauguma jų apgriuvusios ir nenaudojamos. Kitose primurytas smailiastogis apvalus bokštas - minaretas su pusmėnuliu viršuje, bei plėvesuojančiomis tradiciškai dviem neatskiriamomis vėliavomis - Turkijos ir Šiaures Kipro. Šias vėliavas sutiksi visur - tarp bažnyčių bokštų, prie įstaigų, kalnuose. Labiausiai pastebimos ir erzinančios graikiškąjį Kiprą turbūt yra kalnuose netoli Nikosijos - išgraviruotos uolienose ir matomos iš pietų Kipro.
14:30 po apsilankymo TICe buvau vėl kelyje. Patraukiau šiaurine pakrante į rytų pusę. Išsiaiškinau, kad darbo dienomis yra autobusai iš Dipkarpas ir Yerierenikoy. 6:30, 7:00, bei 13:30 nuo TICo. Nuo miestelio nuėjau apie 6 km ir susiradau nakvynę netoli stačiais skardžiais ir įlankomis išraižyto jūros kranto. Pakeliui buvau užsukęs į naujai įrengtą jachtų uostą.

2013-12-01(VII) Naktį pakilo vėjas. Tačiau šis vėjas nebuvo šaltas kaip kalnuose, tiesiog gūsiai plaikstė nerimtai prie krūmų pririštą palapinsiaustę. Atsikėliau kaip įprasta nušvitus ir po pusryčių apie 7 val. jau buvau kelyje. Ėjau palei kelią. Automobilių nestabdžiau nes už kelių kilometrų turėjo būti lobio vieta. Per tą laiką vienas automobilis pats sustojo pavežėti, bet atsisakiau (vakar vakarop buvo tokia pat situacija). Deja tojo lobio nepavyko rasti. Tada patraukiau toliau nuo jūros. Link žemėlapyje pažymėto vienuolyno. Atėjus pamačiau vienos bažnyčios griuvėsius ir šalia kiek naujesnę bažnytėlę. Kitapus kelio užtat buvo vienuolyno vardu pasivadinęs restoranas ir pensionas. Patraukiau žemyn nuo kalniuko vinguriuojančiu keliuku link Dipkarpaz miestelio. Tai paskutinis didesnis miestukas su degaline judant į rytus. Kiek paėjus sustojo vyresnio amžiaus vyras su sunkvežimuku ir pavezejo link miestelio. Iš miestelio centro pradžioje patraukiau link šiaurinėje pakrantėje esančių poros lobiu. Pakeliui užsukau į parduotuvę. Nusipirkau keletą saldumynų, bananų ir keistų riešutų maišelį. Maloni pardavėja su skarele apsirišusi galvą su grąža dar man įdavė turkišką „mentos“ ledinukų analogą :-) Atėjęs prie jūros radau dar vienos romaninės bažnyčios griuvėsius ir mozaikomis išdėliotas grindis šalia (matyt būta dar vienos bažnyčos šalia). Deja čia lobio vėl neradau ir patraukiau su viltimi rasti kitą lobį - bent vieną Karpaze.... reikėjo paropinėti po kalną ir apsibraižyti spygliuotuose krūmuose kol pasiekiau vietą. Tačiau lobį radau :-) Tada grįžau į miestelį ir patraukiau keliu link pietines iškyšulio pakrantės. Išėjęs iš miesto nesėkmingai stabdžiau keletą automobilių, bet jų reikiama kryptimi ir buvo nedaug. Sekmadienio pavakare dauguma grįžo iš ryčiausio salos taško. Kiek paėjęs pakrante, apie puse penkių susiradau nakvynės vietą, užsiropštęs įkalnėn tolėliau nuo kranto.

2013-12-02(I) Naktis kaip ir visa praėjusi diena buvo vėjuota. Tačiau vėjas nebešaltas kaip kalnuose. Išėjęs į kelią kiek po septintos turėjau slaptą viltį pasiekti Apaštalo Andriejaus vienuolyną ar net patį Karpaz iškyšulio galą, tačiau visa tai atrodė sunkiai pasiekiama ir mintyse skaičiavau valandas ir kilometrus kiek galiu eiti pirmyn, kad paskui sugebėčiau pargrįžti iki rytinių autobusų iš Dipkarpas i Famagusta. Mašinų kelyje vos keletas... paėjus apie pusvalandį sustabdžiau vietos darbininką ar piemenį, kuris pavežėjo apie 5 km reikiama linkme. Nusprendžiau, kad likimas man padeda. Sustiprėjo viltis pasiekti bent kurį iš tikslų... Nuėjus dar keletą kilometrų sustojo autobusiukas. Kabinoje sėdėjo tryse, tad man pasiūlė bagažinės skyrių. Man, žinoma tiko :-) Nuvežė iki pat vienuolyno aikštės. Tai buvo tas pats mėlynas autobusiukas, kuris vakar sustojo neprašytas. Apėjau restauruojamą vienuolyną, pasipildžiau vandens atsargas. Aikštė šalia vienuolyno pilna stalų su prekėmis. Tačiau viskas uzdengta ir, matyt, laukia atvykstančių turistinių autobusų. Iki salos šiaurės-rytų kampo likę 5 km. Patraukiu keliu. Kelias iki pat čia dar asfaltuotas ir žvyrkeliu pavirsta už poros kilometrų prie paskutinės vasarnamių stovyklos (žiemą beveik niekas čia nedirba, bet turint dideli norą, galima susiskambinti arba užeiti i kaimyninę užeigą). Beinant sutinku laukiniu ožkų bandą, kuri pasišalina mane pastebėjus. Visam regione ganosi daug palaidų asilų. Jie čia atkeliavo iš Amerikos ir buvo prijaukinti dar 4000 m.pr.m.e. Jie buvo nepakeičiama pagalba ūkyje iki kol atsirado traktoriai bei sunkvežimiai. Tada dauguma šeimininkų juos tiesiog paleido į laisvę.
Pasiekęs iškyšulio galą užlipu į kalną, kuriame plėvesuoja dvi didelės valstybinės vėliavos. Fiksuoju panoramą ir keliauju atgal iki vienuolyno...
Prie vienuolyno trumpas sustojimas, gabalėlis Karūnos šokolado į burną ir vėl įi kelią. Grįžtant priėjau "Auksinį paplūdimį (Golden Beach) - vaizdas nuo kalvos tikrai geras. Viso šito nemačiau važiuodamas pirmyn uždaroje mikroautobuso bagažinėje :-)
Nuėjus keletą kilometrų nuo vienuolyno pagaliau pavyksta sustabdyti automobilį. Porelė vyresnio amžiaus vokiečių nuveža iki pat Dipkarpaz miestuko. Nusipirkęs vaisių patraukiu atokiau nuo miesto. 14 val jau ilsiuosi išsitiesęs medžio pavėsyje. Prieš saulei nusileidžiant už kalno stebėjau kaip piemuo pravarė kaimenę ožkų. Toje pat vietoje ir įsitaisiau nakčiai.

2013-12-03(II) Naktis buvo nerami - lietus nulijo gal 4 kartus. Dar porą kartų kažkoks žvėriukas kniaukė visai šalia... Atsikėliau 5 val. Užvalgęs vaisių patraukiau link miestelio.
Autobusas pajudėjo 6:20. Prieš aštuonias buvau Famagustoje. Patraukiau į senamiestį. Šalia pilies yra kavinė su laisvu internetu. Prisėdau. Paprašiau pakrauti telefoną, o per ta laiką sukirtau ledų porcijų su kava. Ledai čia kitokie - sušalę, bet tarsi karameliniai turi tamprumą. Man patiko. Apie pusę vienuolikos nuėjau pas Hindreką, pas kurį buvau palikęs dalį savo mantos. Po to kiek pasisukiojęs po senamiestį, patraukiau link universiteto miesteli (EMU Campus) ieškoti susitikimo vietos su kitu couchsurferiu - Ašaru. Turėjau luktelti valandą iki jis baigs darbą.
Laiką praleidau kavinėje šaunioj kompanijoje su Ašaro draugais iraniečiais. Vakare dėliojome "puzzle", veliau nuvažiavome į miestą kavinėn ir parduotuvėn. Grįžę gaminom vakarienę - iranietišką patiekalą iš baklažanų..

2013-12-04(III) Naktis buvo vėjuota ir su lietum. Per miegus džiaugiausi, kad turiu pastogę. Ryte po pusryčių patraukiau link miestuko Salamis už 5 km nuo universiteto miestelio. Ten aplankiau kelias vietas su gausiais archeologiniais radiniais. Palaidojimai, statiniai, muziejai... Grįžęs atgal pasėdėjau valandėlę universiteto miestelyje ant suoliuko naudodamasis nemokamu internetu. Vakare vėl iranietiško patiekalo degustacija. Šeimininkams papasakojau ir plačiau paaiškinau apie GeoCaching žaidimą.

2013-12-05(IV) Ryte teko kiek palaukti kol atsikels šeimininkai, kad galėčiau atsisveikinti. Išėjau. Stabtelėjau pakeliui prie interneto ir patraukiau į užmiestį link sienos perėjimo punkto. Pakeliui užsukau į kelias mažas parduotuvėles nusipirkti kavos lauktuvių. Sieną kirtau greitai, be patikrinimų. Tik antspaudas į lapelį ir keli klausimai graikų pusėje apie alkoholį ir cigaretes. Pakeliui kirtau Didžiosios Britanijos valdomą karinę bazę su miesteliu. Pasiekęs pirmą gyvenvietę ir pasukęs į reikiamos krypties kelią, pradėjau stabdyti pakeleivingas mašinas. Nelabai sekėsi. Bet pagaliau sustojo ir pavežėjo iki artimiausios gyvenvietės. Tada panasiai iki kitos... ir dar teko paėjėti kelis kilometrus iki Paralimni miestelio. Ten buvau 15 val. Tad aplankyti pakrantės vietoves Cape Greko ir Agia Napa nebeliko laiko. Perkandęs sėdau į autobusą Larnakon. Čia yra galimybė važiuoti Intercity greitu autobusu už 4€ arba priemiestiniu už 1,5€. Taigi man pasitaikė pigesnis. Atvykau į Larnaką prieš sutemstant, bet su šeimininku Nicolas susitikom ir namus pasiekėm jau sutemus. Veliau kompanija papilde dar vienas keliauninkas iš Indijos.

2013-12-06(V) Patraukiau centro link ieškodamas lobių. Diena pasirodė sėkminga. Centre niekur neradau didesnio prekybos centro, tad teko alkį numalšinti trim bananais. 15 val. Intercity autobusu pajudejau i Limasolį. Čia valandos laukimas uoste iki 17:30 autobuso į Pafos.
Iš Pafos Karavele stoties miesto autobusu pervažiavau i Kato Pafos uosto stotį ir turėjau gerą valandą nueiti į jau žinomą parduotuvę bei pavakarieniauti. Paskutiniu autobusu 20:30 išvažiavau į oro uostą. Naktį praleidau beveik tuščiame oro uoste ant suoliuko.

2013-12-07(VI) Kipriečiai dideli dėmesį skyrė rankinio bagažo matmenų tikrinimui. O už kontrolines svarstykles teko Eura sumokėti.
Nusileidus Bergame, pasitiko itališka tvarka, tikslia itališka betvarkė. Geras 5-10 min laukėme kol pajudės autobusas nuo lėktuvo. Tik labai įdomu buvo, kad jis mus pavežė koki 100 metrų iki terminalo. Per tą laką kol stovėjome autobuse - būtume visi nukeliavę... Tada mus pasitiko policininkas šūkaudamas kažką itališkai ir skirstydamas žmones į dvi eiles. Pakliuvau į ilgąją ir vėliau įsiklausęs supratau ką jis šūkauja - "prioritare" :-) Vėl laukiame kažko eilėje ir po penketo minučių dalį žmonių praleidžia tolyn... einame į kitą pastatą ir stojame į naują eilę pasų patikrinimui. Čia kažkodėl su visais kažką ilgokai aiškinasi... moteriškę prieš mane gal 10 minučių pralakė su krūva popierių ir dar vertėjo prireikė... Pagaliau mano eile. Prieinu susigalvojęs eile greitų frazių galimiems atsakymams į klausimus. Pareigūnas tik pažiūri į mano ID kortelę ir sako, kad galiu eiti :-)
Oro uoste užėjau į turizmo informaciją žemėlapio. Ir įvertinęs atstumą patraukiu pėsčias į Bergamo. Mieste ieškau kelių lobių, kol pradeda temti. Miestas visas skendi Kalėdinėje dvasioje. Visur lemputės, vyksta šventinė mugė. Gatvės pilnos neskubančių pėsčiųjų. Užlipu gražiai apšviestu, akmenimis grįstu takeliu į kalną - apjuostą sienoms senamiestį. Labai gražu paklaidžioti apšviestomis senovinio miesto gatvėmis, ypač ore tvyrant šventinei nuotaikai. Miestas palieka malonų įspūdį ir norą dar kartą sugrįžti ilgesniam laikui. Grįžtu į oro uostą ir užsuku į šalia esantį didžiulį prekybos centrą. Į maisto parduotuvę įžengiu be kelių minučių 21 val., t.y. jai užsidarant. Spėju nusipirkti vandens ir maisto.
Oro uosto laukiamasis koridorius pilnas žmonių. Randu vietos atvykimo zonoje ir įsitaisau ant dvejų metalinių kėdžių kartu su kuprine. Miegu ar poilsiu sunku tą laiką pavadinti, nes labai nepatogu. Kas valandą pasitaisydamas padėtį vis į laikrodį žvilgčiojau... Oro uoste taip pat nėra lasvai prieinamo interneto bei rozečių pasikrauti telefonui :-(

2013-12-08(VII) Šią dieną nutariau aplankyti Milaną, nes oro uoste labai jau nuobodu laukti, o į Milaną iš čia autobusų pasiūlymų apstu. Bilietas į vieną pusę 5 arba į abi puses 9€. Čia toks kartelinis susitarimas tarp gausybės vežėjų :-) Taigi devintai nuėjau į didįjį prekybos centrą, kuris nuo čia už kokių 7 min kelio kitoje kelio pusėje. Nusipirkau vandens ir maisto ir išvažiavau į Milaną. Autobusai sustoja mieste prie centrines geležinkelio stoties, kuria apėjęs neradau informacijos ar žemėlapio. Tad patraukiau maždaug pagal tramvajaus stotelėse rastą žemėlapį... paskui pasiklausiau keleto žmonių, kurie nurodė kryptį link centro. Sekmadienis. Miestas mirguliuoja Kalėdiniais papuošimais. Pilnos gatvės džiaugsmingai nusiteikusių žmonių... Pasigrožėjau miestu, pasidžiaugiau šventine nuotaika. Nukeliavęs iki pilies prisėdau ant suoliuko pietų.. paskui kitomis gatvėmis padariau ratą ir grįžau iki autobuso. Vėl po ilgo laiko džiaugiausi pirštinėmis ir kepure nes mieste tvyrojo rūkas ir buvo šaltoka.
Likusį laiką užmušinėjau išsitraukęs atsarginį Nokia telefoną žaisdamas "tetri" :-) Nakvot įprastoje aplinkoje jau buvo ramiau. Šį kartą gavosi, kad įsitaisiau beveik ant trijų krėslų, kuprinę pasikišęs po suolu. Sakau beveik, nes kas du krėslus įtaisyti porankiai, tai į trečiąjį galėjau tik kojas nuo kelių ištiesti
.
2013-12-09(I) Liko paskutinis pusdienis . Sulaukęs devinių vėl nuėjau į prekybos centrą. Ten nusipirkau bandelių pusryčiams. Pasivaikščiojau, apsipirkau pietums bei lauktuvių ir toliau laiką leidau atsisėdęs fotelyje. Stebėjau kaip mergina skraidina radio bangomis valdomą sraigtasparnį ir vilioja klientus pirkti panašius žaislus :)
Tada skrydis ir apie 22 val. aš jau buvau Vilniuje.

Finansai

Lektuvo bilietų kaina Vilnius – Rygge – Paphos- Bergamo - Vilnius ( Ryanair) 384 Lt. Kelionės išlaidos per visas 20 dienų (nuo namų iki namų) apie 643Lt pasiskirstė taip (žr. grafiką).

Vidutinės vienos dienos išlaidos kelionės metu 32 Lt (9,3 Euro).

Kelionės nuotraukų albumas yra ČIA.

 

Daugiau panašių kelionių:

2009.04.26 - 05.17 Kelionė į pasaulio kraštą (Dviračiu per Ispaniją. Camino de Santiago)

2011.04.08 - 05.07 Dviračiu nuo Krokuvos iki Balatono ežero

2012.01.04 - 01.22 Nepažįstamas Egiptas