Unikalus vokiečių palikimas Baltijos pakrantėje


2008-02-05 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)
Autorė Giedrė Staškienė

Kulniuodamas Baltijos pakrante Girulių kryptimi atvykėlis nustemba ant jūros kranto išvydęs masyvų betoninį statinį. Tai geriausiai išlikę, Juodąja tvirtove vadinami, vokiečių betoniniai įtvirtinimai, statyti 1939m. Čia stovėjo pabūklai, buvo gyvenamosios patalpos, maisto sandėliai. Pelkėta vietovė neleido giliai kastis į žemę, todėl baterija daugiau nei 5 metrais iškilusi virš žemės. Tai senosios Klaipėdos reliktas - šiandieninis pramogų ir poilsio uostas dar neseniai buvo vokiečių tvirtove. Miestą juosė triguba gynybos sistema, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose išrausta apkasų ir blindažų juosta, pajūryje ir lanku aplink Klaipėdą įrengtas gelžbetoninių baterijų žiedas, o pačioje Klaipėdoje - tunelių ir slėptuvių sistema. Šiandien stambias karinių objektų liekanas svečias gali suskaičiuoti ant rankų pirštų.

Apie Juodosios tvirtovės likimą pasakoja šių vietų senbuviai. Karo metais prie tuometinio Memelio priartėję sovietų armijos daliniai dėl puikiai įrengtų gynybos įtvirtinimų tikėjosi ir didesnio pasipriešinimo Tačiau veteranai prisimena, kad pirmomis sovietų armijos įžengimo į Klaipėdą valandomis, Kopgalyje pamatę, jog laivas, į kurį sulipę paskutiniai vermachto kareiviai, tolsta. Teko sovietams dar patratinti iš automatų, kad mūšio įspūdį sudarytų. Tuo metu Juodoji tvirtovė jau buvo tuščia. Girulių gyventojai sako, kad išeidami jūreiviai paliko viską: lovas, indus, šaukštus, šakutes. Greitai čia nieko nebeliko, žmonės išsinešiojo. Gal nacistų pagrobto ir dingusio Gintaro kambario ieškoję – iki šiol gyvos legendos apie lobius, kuriuos vokiečiai užkasė Rytprūsiuose.

Ne taip lengva tokį statinį ir sunaikinti. 1944 m., artėjant sovietų armijai, panašius bunkerius nuspręsta sprogdinti kaimyninėje Lenkijoje. Bunkeriui skirta iki 8 tonų trotilo. Deja, 8 metrų storio gelžbetoninės sienos išsiskėtė į šonus, bet sunaikintos nebuvo.

Ir šiandien Juodoji tvirtovė stovi vieniša, jos šonus skalauja šalti Baltijos vandenys. Nors anksčiau buvusio šiukšlyno jau nebėra, bet viskas liko taip, kaip buvę – nejauku šalia jos net dienos metu. Tik stovyklautojai mėgsta užsukti čia vakarais, kad galėtų kitiems kokią šiurpią istoriją papasakoti. Net Juodosios tvirtovės atidarymas visuomenei neapsiėjo be netikėtumų: susirinkusiems klaipėdiečiams suėjus į betoninį statinį ir pasklidus po jo tunelius, staiga dingo elektra. Aklinoje tamsoje atsidūrusiems lankytojams įvarė baimės mintis, kad elektrą atjungė žuvusių vokiečių vėlės. Gal gyvųjų keliamas triukšmas sudrumstė jų ramybę?