Biržų muziejuje - grafų Tiškevičių meninis palikimas

Biržų krašto muziejuje „Sėla“ balandžio 25d.17val. atidaryta ilgalaikė paroda, veiksianti iki spalio 11d. - „Praeities ir dabarties gija. Biržų grafų Tiškevičių meninis palikimas“.
Parodoje eksponuojami pačių grafų Tiškevičių, jų giminaičių portretai, grafų įsigyti įvairių meistrų sukurti paveikslai, Biržų bibliotekai grafo Juozapo Tiškevičiaus sukurti ekslibrisai, kelios grafų Juozapo bei Mykolo Tiškevičių užsakytos chromolitografijos iš J.K.Vilčinsko „Vilniaus albumo“.

Siūloma pagerbti miestus – bendradarbiavimo partnerius

Paskutinį balandžio sekmadienį minima Pasaulinė susigiminiavusių miestų diena.
Bendradarbiavimo ryšiai tarp jų klostėsi jau senovėje. Viena iš garsiausių buvo 1280 metais įsteigta Hanzos miestų sąjunga, jungusi Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestus.
Dabartinis Vilnius susigiminiavimo ir bendradarbiavimo sutartis pasirašęs beveik su trisdešimčia įvairių šalių miestų. Klaipėdiečiai, beje, vieninteliai giminingą miestą turi net Japonijoje. Tai – Kudži, kuriame, kaip ir Klaipėdoje, apdirbamas gintaras.

Akcija "Mineralinio vandens istorija"

Birštono turizmo informacijos centras kviečia Birštono ir Prienų gyventojus dalyvauti akcijoje „Mineralinio vandens istorija“. Akcijos tikslas - surinkti nuotraukas, kuriose įamžintos senosios mineralinio vandens biuvetės.

Akcija "Mineralinio vandens istorija"

Birštono turizmo informacijos centras kviečia Birštono ir Prienų gyventojus dalyvauti akcijoje „Mineralinio vandens istorija“. Akcijos tikslas - surinkti nuotraukas, kuriose įamžintos senosios mineralinio vandens biuvetės.

Lietuvos alpinistai pakilo į bazinę Daulagirio stovyklą Himalajuose

Po šešių dienų kelionės pėsčiomis Himalajų priekalnėmis septyni alpinistai ir trys juos lydintys keliautojai pasiekė bazinę Daulagirio stovyklą.
Priešpaskutinėje stovykloje nusifotografavome prie Dainiui Makauskui, atminti skirtos memorialinės lentelės. Legendinis Lietuvos alpinistas žuvo ant Daulagirio šlaitų 1991 m.

Gandrai internete "online"

Internetinių kamerų miestuose jau pilna visur. Jos nieko nestebina. Iki šiol miškuose gyvūnai galėjo jaustis ramiai - niekeno nestebimi. Tačiau privatų gyvenimą jau prarado ir Estijos gandrai. Dabar galima gyvai stebėti estijoje perinčių juodųjų gandrų gyvenimą...



Slidininkai - našta draudikams

Atostogos neretai baigiasi ligoninėje. Draudimo kompanijos, kurių klientai vyksta slidinėti, pateikia šiurpią statistiką. Šįmet visos šalies draudimo įmonės užfiksavo padidėjusį nelaimingų atsitikimų kalnuose skaičių. Kadangi ant slidžių žiemą Alpėse ar Tatruose stoja kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų, atitinkamai išaugo ir draudžiamųjų įvykių skaičius, ir išmokų sumos. „Statistika rodo, kad susižaloja maždaug kas dvidešimtas slidinėti išvykęs klientas“, – konstatavo bendrovės „Ergo Lietuva“ nelaimingų atsitikimų skyriaus vadovė Lina Karkliauskaitė.

Motociklininkai atidarė sezoną

Kuo žavi motociklai? Kas traukia žmones prie jų? Vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma. Jausmo, kuris užplūsta važiuojant motociklu, apibūdinti taip pat neįmanoma – visa tai reikia patirti pačiam. Vieniems tai – laisvės pojūtis, kitiems – skambanti simfonija kelių harmonijoje, tretiems – ištrūkimas iš namų nuo kasdienių darbų. Visa tai kartu yra begalinis malonumas.

Sūduvoje gyveno ir totoriai

Pavasaris ne pats palankiausiais metas kelionėms. Tačiau oras pasitaikė kaip reta puikus. Nutarėme pasidairyti po Sūduvos apylinkes. Svarbiausias kelionės tikslas- Totorių kapinės Vilkaviškio rajone Vinkšnupių kaime. Visai čia pat, visai „panosėje“, tačiau daugeliui žmonių tai didelė naujiena. Daugelis žinome apie totorius Alytaus, Vilniaus, Trakų apylinkėse. Tačiau apie totorius netoli Bartninkų – nedaugelis. O ir nuorodų pakeliui jokių neteko matyti. Patarimas norintiems apsilankyti: naudokitės Vilkaviškio savivaldybės tinklalapyje pateikiamu rajono žemėlapiu (smulkus, informatyvus, su daug nuorodų), važiuodami būkite akyli, nes nuorodų tikrai jokių nėra, o pačios kapinaitės niekuo nesiskiria nuo paprastų senų kaimo kapinių. Vykstant į kapinaites, pakeliui nemažai dvarviečių (tiesa sakant, daugiausiai tik ūkinių pastatų liekanos).

Gel­gau­diš­kio dva­ro bei par­ko šian­die­na ir at­ei­tis

Gelgaudiškis – pa­gal kom­plek­si­nę ver­tę 11-ta­sis Lie­tu­vo­je ir ver­tin­giau­sias Sū­du­vos (Su­val­ki­jos) re­gio­no par­kas. Jis gam­to­vaiz­diš­kai re­konst­ruo­tas XIX a. iš se­no­vi­nio ge­o­met­rinio pla­no su jung­ti­mi į sen­gi­rę ir le­gen­di­nio Vel­nia­kal­nio pa­no­ra­mą. Tai da­bar­ti­nia­me Ša­kių r. stam­biau­sio di­džia­dvario pa­sta­tų ir uni­ka­laus par­ko an­sam­blis, iš­si­drie­kęs di­din­ga­me Ne­mu­no pa­slė­ny­je net 118,5 ha plo­te (toks nu­sta­ty­tas 1992 04 07 LRV nu­ta­ri­mu Nr. 256; ki­tų šal­ti­nių pa­tei­kia­mi plo­tai su­ma­žin­ti ir la­bai svy­ruo­ja).

080414(I) Spaudos konferencija Kaune

Kviečiame į spaudos konferenciją, kurios metu bus pristatomas naujas turizmo informacijos punktas Kauno autobusų stotyje ir reguliarios ekskursijos po Kauną užsienio turistams.

Lankykite Punsko kraštą


Punsko kraštas – Sūduvos dalis – tai lietuviškų dainų, šokių, įdomių tradicijų, gardžių patiekalų kraštas. Čia taip pat puiki, švari gamta: kalneliai ir slėniai, miškai, pievos ir vasarojum banguojantys laukai, gražūs ežerai. Šio krašto istorija ir jo gyventojų sumanumas paliko čia daug pėdsakų: įdomių pastatų, muziejų, pakelės kryžių bei paminklinių akmenų, puikių sodybų.

LDB ir ECF vardu Europoje atliktas mini tyrimas dėl galinio žibinto, privalomų šalmų ir liemeni

Privalomi šalmai, liemenės ir galiniai žibintai:
greitasis tyrimas apie praktiką ir faktus

Diskusijoje apie privalomus šalmus, atšvaitines liemenes ir/arba galinius žibintus dviratininkams Lietuvos dviratininkų bendrija atliko trumpą ir greitą apklausą Europos dviratininkų federacijoje ir jos nacionalinėse organizacijose.
Gauti buvo 28 atsakymai iš 16 šalių (kai kuriose šalyse yra keletas narių), iš kurių 11 – Europos Sąjungos narės.

Slidinėjimas pavasarį

Praėjo Velykos ir toks jausmas, kad slidinėjimo sezonas jau pasibaigė, ir iš tikrųjų pirmosiomis balandžio savaitėmis kai kurie slidinėjimo centrai jau užsidaro. Tačiau kiti planuoja dirbti dar du mėnesius! Taigi sezono pabaiga yra nevienoda, daugelis slidinėjimo vietovių, kur yra ledynai, planuoja veikti iki gegužės mėnesio.

Nors porai valandų – į gamtos ir istorijos pamokėlę Varnupiuose

Mūsų draugiška kompanija dviem automobiliais sekmadienio popietę išsiruošėme aplankyti seniausia laikomos pagoniškos Sūduvos gyvenvietės – Varnupių (Kirvakalnio) piliakalnio.

Nuo Marijampolės (Saulės gatve) pasukome Narto gyvenvietės link. Asfaltuotame kelyje iš karto už miesto pamatėme ženklą, kad iki Varnupių – 13 km. Pakeliui pravažiavome Padovinį (neužsukdami į pačią gyvenvietę – vykti reikia pagrindiniu keliu). Ir jau visai netoli – Varnupiai. Važiuodami gyvenviete kairėje kelio pusėje pamatėme garsųjį piliakalnį, Sūduvos krašto piliakalnių motina vadinamą. Mokslininkai mano, kad čia senųjų sūduvių gyvenvietės būta dar prieš mūsų tūkstantmečio pradžią - apie II-I amžių prieš Kristų. Manoma, kad ant piliakalnio galėjo būti pirmųjų Sūdūvos kunigaikščių pilis.

Įvyko talka "Išsaugokime Kauno tvirtovę"

Kovo 29 d. šeštadienį, įvyko pirmoji kaunotvirtove.lt komandos organizuota talka "Išsaugokime Kauno tvirtovę!". Kaip nekeista, pirmasis blynas "iškepė" gerai! Nors ir atsirado nemažai sunkumų organizuojant renginį, viską vienaip ar kitaip išsprendėme ir I-ajame Kauno tvirtovės forte sugužėjo gausus entuziastingai nusiteikusių talkininkų būrys ir talka prasidėjo.
Norėtume tarti didelį AČIŪ visiems talkos dalyviams (kurių buvo net apie 80!), be JŪSŲ aktyvaus dalyvavimo, atsineštos geros nuotaikos bei uždegančio savanoriško noro dirbti šeštadienio rytą, ši talka nebūtų įvykusi. Už gausų talkininkų skaičių ir pagalbą organizuojant renginį esame itin dėkingi Jonui Lukšei, Ringaudų seniūnijai, Aleksoto bendruomenės centrui, KTU žygeivių klubui „Ąžuolas", Kauno jūrų skautams, dažasvydžio klubui „Legionas“ bei visiems visiems padėjusiems kuo plačiau paskleisti žinią apie vyksiančią talką.

Privalomi šalmai ir liemenės dviratininkams – smūgis dviračių kultūrai Lietuvoje

LR Seimas 2007 m. lapkričio 22 d. priėmė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriame be visų kitų dalykų įteisino dvi iki šiol Lietuvoje negirdėtas naujoves dviratininkams: privalomas šviesą atspindinčias liemenes tamsiu paros metu ir šalmus, kuriuos reikės dėvėti visur važiuojant dviračiu, netgi dviračių takais šalia gatvių. Įstatymas įsigalios nuo 2008 m. liepos 1 d. Ši naujovė priimta be viešų konsultacijų, nenumačius neigiamų pasekmių ir neturint priemonių jos įgyvendinimui.

Turistas.lt lipduku akcijos rezultatai

Štai pasibaigė Lietuvos turistų informacinės svetainės Turistas.lt ir partnerių „Lokės pėda“ bei „Irklakojis“ organizuota loterija.

Džiaugiamės sulaukę didelio Jūsų susidomėjimo šia akcija. Norime pabrėžti, kad kiekvienas iš dalyvių jau yra laimėtojas, nes sužinojo kur ieškoti informacijos apie aktyvaus laisvalaikio renginius. Mes pažadame Jūsų nepamiršti ir pastoviai džiuginti vis gausesniu ir išsamesniu informacijos srautu.

Daliai Jūsų pasisekė dar labiau:


Dvidešimt dalyvių puikiai praleis laiką nuotykių parke „Lokės pėda“. Galės išbandyti savo jėgas ir ištvermę trasose, įrengtose net iki penkiolikos metrų aukštyje, pasijusti paukščiu 220 metrų ilgio skrydyje virš parko, parsivežti namo neišdildomų įspūdžių!

Dešimt dalyvių Turės progą išbandyti nuostabią pramogą – buriavimą sausumoje „Blokart“ vėjaračiais. Vėjaratis – tai triratė transporto priemonė su bure. Viskas ko reikia važiavimui Blokartu – tai vėjas ir kietas paviršius. Blokartas prie silpno vėjo riedės palengva, tačiau pučiant stipriems vėjams gali išvystyti iki 90 km per valandą greitį! Per 15 min. instruktoriai Jus išmokys buriavimo Blokart vėjaračiais pagrindų, po to galėsite savarankiškai pasikinkyti vėją ir pajausti buriavimo malonumą.

Taigi aktyvų ir ekstremalų laisvalaikį su mūsų partneriais praleis šie akcijos dalyviai:

Pavasario gaiva žygyje

Antradienį (03.25 d.) į Turistas.lt ir TK "Žygeivis" organizuotą Velykinį pavasario žygį Palemone susirinko 21 dalyvis iš įvairių Kauno miesto vietų. Žygį pradėjome aplankydami Palemono Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčią, kurią maloniai aprodė ir į visus mūsų smalsius klausimus atsakė vietos klebonas.

Patraukėme toliau pro S. Nėries muziejų link Kauno marių, kurių pakrantėje aplankėme senokai eilėraščio posmą girdėjusią sceną ir aukurą. Keliavome Marių pakrante lipdami ir leisdamiesi kalvomis, grožėdamiesi bundančia gamta, kiek pamenu, radome keturių skirtingų rūšių bežydinčių gėlių.

Didžiausią įspūdį paliko apžiūrėti labai maži ir jau paskendę gamtos glėbyje caro laikų gynybiniai įtvirtinimai. Juos mums parodė ir istorija pasidalino vadovas. Daug diskutavome apie Kauno marių teigiamus ir neigiamus padarinius, vyresnieji dalyviai dalinosi prisiminimais iš tų laikų, kai Nemunas buvo neužtvenktas, taip pat atradome senąjį Kaunas-Vilnius plentą. Išsiskyrėme apžiūrėję Kauno hidro-elektrinę ir žemiau jos esančią prieplauką iki kitų susitikimų žygiuose.

Dar kartą pasitvirtino tokių žygių privalumai ir kolumbiško atradimo džiaugsmas – asmeniškai prisiliesti prie istorinių vietų bei objektų, o ne tik perskaityti vadovėliuose, bei susipažinti su įdomiais žmonėmis ir aktyviai pajudėti gryname ore.

Nuotraukas iš žygio galite rasti čia.

Autorė Asta Semokaitė, 2008.03.27

Žaibų plakamo akmens mįslės

Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos Liukių kaimo laukai - 419241 laipsnis rytų ilgumos ir 6040233 laipsniai šiaurės platumos. Šios koordinatės žymi vietą Lietuvoje, kur yra galbūt dar vienas reikšmingas mūsų krašto istorijai paminklas, kaip spėjama, - Perkūno akmuo, prie kurio mūsų protėviai galėjo garbinti Dievą.

Dviejų šalių atstovai tarėsi dėl rezervato išsaugojimo

Vištyčio seniūnijoje lankėsi lenkų delegacija. Pagrindinė problema, dėl kurios susitiko lietuvių ir lenkų atstovai, – Vištyčio regioniniame parke esančio Grybingirio rezervato režimo pažeidimai ir galimybė jų išvengti.

Lenkijos atstovų tikslas buvo gauti apie tai kuo daugiau žinių bei grįžus informuoti visuomenę.

Iš Lenkijos atvažiavo Nemuno euroregiono Suvalkų biuro direktorius Cezaris Cieslukovskis, Rutka-Tartak gminos viršaitis Janas Racis, dienraščio „Gazeta Wspolczesna“ bei Punsko Lenkijos lietuvių leidyklos „Aušra“ atstovai.

Istorinės savasties beieškant


Nebelikus jokių užtvarų pasienyje su Lenkija, atsirado galimybės kur kas išradingiau paklajoti senovės sūduvių takais ne vien po Lietuvos, bet ir po Lenkijos kraštus, sūduvių protėvių - jotvingių žemes. Užkopti į vieną aukščiausių Užnemunėje - Šiurpilių piliakalnį ar nusimaudyti viename giliausių ne tik Lenkijos, bet ir visos Rytų Europos žemumos ežere – Ančioje.

Vieniems tai - pažintis su visiškai dar nepažįstamomis etninėmis lietuvių žemėmis, kitiems – tarsi sugrįžimas prie savo protėvių šaknų. Mat ne vienas dabar Marijampolėje ar netoli jos gyvenantis lietuvis gali prisipažinti, kad tikroji jo tėviškė buvo ne dabartinėje Lietuvoje, o gretimoje Lenkijoje, tenykščiuose lietuviškuose Punsko, Seinų kraštuose.

„Lietuvos Magelanu“ šiemet tapo Centrinės Amerikos žinovas

Šalies kelionių entuziastai turi naują lyderį – antrą kartą surengtuose geriausių keliautojų „Lietuvos Magelano“ rinkimuose po daugiau nei mėnesį trukusių varžytynių nugalėtoju buvo paskelbtas Augustas Kligys, autostopu, laivais, autobusais ir traukiniais jau trečius metus naršantis Centrinės Amerikos valstybes.

Tikroji žiema slepiasi Andoros kalnuose

Rytinėje Pirėnų kalnų pusėje esančią Andoros kunigaikštystę automobiliu galima pervažiuoti per pusvalandį, o tikros žiemos ir slidinėjimo malonumų šioje mažytėje valstybėje užtenka ir savaitės atostogoms.

Neišvengiami klimato pokyčiai ir ateities prognozės

Pastarųjų žiemų orai stebina ne vieną – sausį vilkime rudeninius paltus, sniego pusnis matėme jau seniai, supainioję metų laiką pumpurus krauna augalai. Apie klimato pokyčius ir ateities prognozes savaitraščiui „Panorama“ pasakojo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis.

Su šalmais slidinėjama dažniau

Slidininkų ir snieglentininkų šalmų naudojimo dažnumas praeitą žiemą pasiekė rekordinį lygį, atliktos apklausos rodo, kad patiems jauniausiems ir vyriausiems sportininkams šalmo dėvėjimas tapo norma. Kaip rodo NSAA (Nacionalinė kalnų slidinėjimo kurortų asociacija) kalnų slidinėjimo industrijos darbo grupės atlikta apklausa, 2002-03 metais šalmus dėvėjo tik 25% slidinėjančiųjų, o praeito sezono metu jų skaičius pasiekė jau 40%. Vadovaujant NSAA praeitą žiemą buvo atlikta plati apklausa, kurioje dalyvavo 139000 slidininkų iš 92 skirtingų slidinėjimo vietų, ir šį mėnesį buvo paskelbti jos rezultatai.

Kova dėl „Lietuvos Magelano“ titulo prasitęs dviem savaitėmis

Siekdami, kad kuo daugiau šiuo metu po pasaulį klajojančių lietuvių galėtų prisijungti prie „Lietuvos Magelano“ rinkimų, organizatoriai pratęsė anketų teikimo terminą dar dviem savaitėmis. Įsilieti į varžytynes dėl geriausio metų keliautojo vardo bus galima iki kovo 16 d.

Kvietimas į spaudos konferenciją

Š.m. vasario 20 d. 11 val. Vilniuje, Vilniaus m. savivaldybės Kolegijų salėje (20-ame aukšte, Konstitucijos pr. 3) vyks spaudos konferencija, skirta 14-ajai tarptautinei turizmo, sporto ir laisvalaikio parodai VIVATTUR 2008 pristatyti.

Bukovelis nori tapti Kouršaveliu

Bukovelis Ukrainos Karpatuose pastaruoju metu tampa populiariausiu buvusios sovietinės erdvės kalnų slidinėjimo kurortu. Prie to prisidėjo ir investicijos, ir pasiaukojantis vietinių gyventojų darbas, ir Šengeno vizų įvedimas Lenkijoje bei Slovakijoje.

Dar prieš dešimt metų į Karpatus slidinėti važiavo tik labai dideli slidžių mylėtojai. Prisiglausti buvo galima dar sovietinėse poilsio bazėse, kurios paskutinį kartą buvo remontuojamos 70-tųjų pabaigoje. Rasti puodelį ekspreso kavos Karpatuose buvo gana problematiška netgi prieš penkerius metus. Dabar ten galima nusipirkti praktiškai viską, klausimas tik dėl siūlomų paslaugų kainos ir, labai dažnai – kokybės.

Po audringo vystymosi laikotarpio snieglenčių sporto augimas sustojo

Pagal praeitą žiemą atliktos ir šį mėnesį paskelbtos National Ski Areas Association (NSAA) apklausos duomenis paaiškėjo, kad 28 procentai kalnų slidinėjimo kurortų lankytojų slidinėjo su snieglente, o tai yra vienu procentu mažiau palyginti su prieš tai buvusiais metais. Pažymima, kad blogos sniego dangos sąlygos lėmė, kad žmonės susilaikė nuo slidinėjimo Ramiojo vandenyno vakarų, Vidurio vakarų ir Pietryčių regionų (JAV) šlaituose, kur snieglenčių sportas yra ypatingai išvystytas. Tačiau oras praeitą žiemą negali paaiškinti pastarojo meto tendencijų.Sprogstantis snieglenčių sporto augimas devyniasdešimtaisiais išsilygina šiame dešimtmetyje. Pradedant nuo 2000-2001 žiemos, snieglentininkų procentas JAV kurortuose svyruoja nuo 26 iki 29 procentų.

Radarai slidinėjimo kurortuose ?!

Slidininkai ir snieglentininkai, kurie mėgsta neribotą greitį slidinėjimo trasose bus priversti mažinti greitį. Šveicarija įveda greičio radarus slidinėjimo trasose, kad pabandytų sumažinti didėjantį nelaimingų atsitikimų skaičių. Greičio viršytojai bus gaudomi su portatyviniais radiolokaciniais prietaisais, kuriuos nešiosis kurorto darbuotojai. Atkakliems pažeidėjams bus skiriamos baudos arba ski-paso atėmimas. Toks sprendimas Šveicarijoje yra įvedamas po to, kai statistika atskleidė drastišką nelaimingų atsitikimų didėjimą susijusį su slidinėjimu. Sparčiai auganti žiemos turizmo industrija privedė prie perpildymo populiariausiose poilsio vietose ir smarkiai pakėlė nelaimingų atsitikimų skaičių. Nepriekaištingai paruoštos trasos ir nauja slidinėjimo įranga taip pat drąsina slidininkus ir snieglentininkus čiuožti kuo greičiau.

Trūksta tik sniego ir vyno

Šalia Anykštos upės, rytiniame miesto pakraštyje bene aukščiausiai iškilusi Kalitos kalva ant kurios, pasak rašytojo A. Vienuolio Žukausko, buvęs bajoro Nykščio dvaras, kalnų slidinėjimo entuziastus iš Panevėžio sudomino bene prieš 40 metų.

Žiemos sportas: praktiniai patarimai gavus traumą


Svaiginantis aukštis ir akį rėžiantis baltumas. Gaivus, skruostus kandantis šaltukas – atgaiva po darganotų, šlapių rudens ir žiemos pradžios mėnesių. Daug lietuvių žiemos atostogoms renkasi ne tik pasimėgavimą saulute, smėliuku ir šilta jūra tolimuose šiltuose kraštuose, bet ir aktyvų žiemos sportą kalnuose. Arba bent jau išsiruošia į trasas, esančias Lietuvoje.

Gelbėkime Belovežo girią – paskutinį pirmykštį mišką Europoje!

Gamtininkų klubas Orni rašo: "Neseniai Vroclavo universiteto profesorius habilituotas daktaras Tomasz Wesołowski atsiuntė pagalbos prašymą ir paprašė apie jį informuoti kuo platesnį ratą gamtai neabejingų žmonių. Kolegos lenkai prašo pagalbos gelbstint ir išsaugojant visiems jums puikiai žinomą Belovežo girią - paskutinį pirmykštį mišką Europoje."

Jei ruošiatės įsigyti slidinėjimo kostiumą

Kalnų slidinėjimo drabužius sudaro trys sluoksniai. Pirmasis sluoksnis glaudžiasi prie odos. Jo funkcija - prakaitą nuo odos perduoti į išorinį sluoksnį. Antrasis sluoksnis šildo. Trečiasis - apsaugo. Jis neturi praleisti išorės drėgmės, privalo apsaugoti nuo vėjo ir išleisti į lauką garus. Be to, išorinis sluoksnis turi būti pakankamai tvirtas ir atsparus dėvėjimui.

Moksleivi, pažink nepaprastą vabzdžių pasaulį!

Lietuvos entomologų draugija (LED) nori suburti moksleivius, kurie norėtų pažinti iš arčiau nepaprastą vabzdžių pasaulį ir iškeliama idėja įkurti jaunųjų entomologų mokyklą. Profesionalūs, draugiški entomologai šioje mokykloje padės susipažinti su vabzdžių pasauliu, išmokti juos stebėti gamtoje, supažindins su vabzdžių rinkimo metodikomis, bandysime kartu juos atpažinti, nustatyti būrius, šeimas, rūšis. Vasarą bus organizuojama jaunųjų entomologų stovykla. Sužinosite, kaip tirti vabzdžius ne tik dieną, bet ir naktį. Ar tokia mokykla bus įkurta priklauso tik nuo jūsų- Lietuvos moksleivių.

Lesyklas lankančių paukščių apskaita

Žiema - tai išbandymų metas mūsų krašte likusiems žiemoti paukščiams. Tai metų laikas, kai neištvėrę šalčių ir maisto stokos, žūva silpnesni, mažiau prisitaikę sparnuočiai. Mes galime jiems padėti!
Lietuvos ornitologų draugija ir gamtininkų klubas "Orni" visus Lietuvos žmones kviečia dalyvauti lesyklas lankančių paukščių apskaitose.

Slidinėjimo virusas

“Kažkada doras kaunietis neisivaizdavo atostogų be Palangos, o dabar doras lietuvis neįsivaizduoja atostogų be kalnų. Vykti slidinėti į kalnus daugumai nebe madinga, bet privaloma”, – įsitikinės jau 34metus žiemos atostogas kalnuose leidžiantis bendrovės “Jūrės medis” vadovas Ovidijus Jankauskas.


Su slidėmis nuo kalno, įvertinus riziką

Šiomis dienomis slidinėjimo kurortuose atidaroma vis daugiau trasų, kurios vilioja ir aktyvų poilsį pamėgusius lietuvius. Tačiau draudikai perspėja, kad prieš išvykstant pramogauti į kalnus reikia rimtai pasirūpinti savo ir aplinkinių apsauga.

Vykstant į trumpą kelionę sveikatos draudimo polisą galima įsigyti kelionių agentūroje arba bet kurios draudimo bendrovės skyriuje. Retas keliautojas atidžiau apsvarsto visas draudimo galimybes. Draudikai perspėja, kad žiemos sportas yra gana rizikingas, o neturint didesnę apsaugą garantuojančio draudimo atostogos gali būti sugadintos ne tik jums, bet ir kitiems žmonėms.

Kauno TK informacija

Mieli klubiečiai,

Sveikinu visus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis bei Naujaisiais Metais, linkiu visiems geriausios kloties gyvenime, daug ir įspūdingų kelionių, žygių, renginių...

Anykščiai laukia slidininkų



Trisdešimt metų Anykščiuose buvusius savadarbius keltuvus, kuriais slidininkai kėlėsi į Kalitos kalną, pakeitė originalūs gamykliniai. Įrengti civilizuotą, Europos standartus atitinkančią kalnų slidinėjimo trasą, pradedančią veikti šiais metais, Anykščių savivaldybei kainavo daugiau nei milijoną litų. Įdomu, kad slidinėjimo sezono pradžiai nereikia netgi natūralaus sniego. Slidinėti reikiamą sniego kiekį pagamins anykštėnų įsigytos vadinamosios sniego patrankos.

Turistas.lt serverio gedimai

Atsiprašome lankytojų už praėjusios savaitės pabaigoje sutrikusį svetainės darbą.

Galima sakyti, kad pastarosiomis dienomis Turistas.lt išgyveno komą... :)
Deja prieš daugiau negu penkis metus svetainės įkūrėjų įsigytas serveris nebeatlaikė išaugusių lankytojų srautų ir neatstatomai "užlūžo". Teko iš seno serverio atstatinėti sukauptą informaciją. Pagaliau šie darbai baigti ir Turistas.lt vėl prabudo iš komos.

Labai pradžiugino serverio gedimo metu gauti Jūsų skambučiai ir laiškai su susirūpinimais ir pasiteiravimais, kas nutiko ir kada svetainė pradės normaliai funkcionuoti.
Taip pat pasistengėme atsakyti visiems, kurie teiravosi dėl savaitgalį vykstančių renginių.

Laiškai ir skambučiai rodo, kad Turistas.lt Jums yra svarbus ir reikalingas. Tai skatina mūsų komandą dar aktyviau dirbti prie svetainės ir sukurti daugiau naujų paslaugų mėgstantiems turizmą ir aktyvų laisvalaikį.

Tiesa, šiuo metu svetainė vis dar neturi nuosavo serverio, kurio labai reikia naujoms paslaugoms startuoti, ir glaudžiasi laikiname serveryje.
Jei manote, kad galite ir norite prisidėti prie Turistas.lt persikėlimo į nuosavą serverį - prašome susisiekti su mumis, papasakosime apie situaciją plačiau... O padėti iš esmės gali visi... ;)

Ačiū, kad lankotės Lietuvos turistų informacinėje svetainėje!!!

Pagarbiai
Tomas Stasiukaitis
Projekto vadovas

Kas yra "ski-pass" ?

Dažno slidininko kalboje vartojamas žodis "skipass" reiškia keltuvų abonementą. Paprastai "skipass" į turizmo agentūrų minimas kainas neįskaičiuotas, tad jei susiruošėte slidinėti, nepamirškite prie jus suviliojusios kelionės kainos papildomai pridėti dar apie 150-200 eurų. Skirtinguose kurortuose "skipass" skirtingai kainuoja. Be to, jo kaina priklauso nuo to, kiek trasų yra viename ar kitame slidinėjimo centre.

Kalnų slidinėjimas Turkijoje

Turkija tai šalis, kuri dažniausiai siejasi su vasaros poilsiu Viduržemio jūros kurortuose. Mažai kam ateina į galvą, kad tenykščiuose kalnuose galima slidinėti. Atvirai sakant, važiuodami į Turkiją balandžio pradžioje, nesitikėjome, kad galėsime ten slidinėti. Tačiau... – Ulu Dag pakraščiuose dar yra 2 metrai sniego, o ugnikalnio Ercyes paviršiuje – trys.. – mūsų nuostabai pranešė pažįstami turkai. Na, tuomet važiuojame!

Sniego griūtys

Pačią didžiausią grėsmę kalnuose žmogui kelia sniego griūtys (lavinos). Reikia pasakyti, kad pati savaime lavina yra labai gražus reginys. Tačiau kartu – tai beveik visada mirtis, nuo kurios nepabėgsi: sausa lavina gali ristis lenktyninio automobilio greičiu. Beje, ar ji sausa ar šlapia – nesvarbu. Greičiausiai ji arba suspaus žmogų, arba jis uždus sniego dulkėse. Apie siaubingą lavinų jėgą sklinda legendos. Gerai žinoma istorija, kaip 50-aisiais metais Delas stotyje Šveicarijoje sniego griūtis nuo bėgių nurovė ir į stoties pastatą sviedė šimtą tonų sveriantį garvežį.