2007-09-18 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis.(Turistas.lt skiltis) Autorė Asta Semokaitė
Ne tik gamtininkai ir biologai, bet ir kiekvienas mylintis, pažįstantis ir besidomintis paukščiais pažįsta vieną turtingiausių paukščių karalijų Lietuvoje – Novaraistį.
Tai Kauno, Šakių rajonų ir Kazlų Rūdos savivaldybių sandūroje , netoli Lekėčių miestelio įkurtas Novaraisčio valstybinis ornitologinis draustinis. Čia kadaise plytėjusių miškų vietose nuolatos gyveno ir vaikus vedė vilkai, briedžiai ir šernai. Gausu buvo žalčių, angių - marguolių gyvačių, gluodenų. Aukštapelkė susiformavo iš užakusio ežero, nes jį maitino tik lietaus vandenys, kurių nepapildė nei viena upė, o tik ištekėjo vienintelė Nova. Nuo šios upės pavadinimo vėliau ir kilęs Novaraisčio vardas.
2007-09-18 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis)
Autorė Giedrė Staškienė
Kražiai - viena garsiausių žemaičių gyvenviečių. Ją rasite pavažiavę nuo Kelmės į vakarus 16 km vingiuotu keliuku.
Vietovės pavadinimas kilo nuo esą senovėje čia gyvenusio kažkokio Gražio. Gyvenvietę pirmąkart paminėjo Lietuvos Karalius Mindaugas 1253 m. Ne vienas yra girdėjęs apie garsiąsias XIX a. Kražių skerdynes bažnyčioje. Caro duotas įsakymas uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną, įkurtą XVII a., sukėlė kruviną taikių vietos gyventojų ir caro kazokų susirėmimą. Bažnyčioje yra išlikęs suolas, menantis kraupius kruvinųjų skerdynių laikus. Esą prie jo sujoję į bažnyčią kazokai pririšo savo arklius. Po to ilgai naktimis apylinkėse vaidenosi pragaro liepsnose dejuojančios kazokų sielos, apkaustytos grandinėmis.
Kražiai nuo seno – religinio ir pasaulietinio gyvenimo centras, todėl praėjęs laikas šiose vietose paliko ir kitų vertų dėmesio pėdsakų. Šalia yra garsus Medžiokalnis, kur ąžuole gyveno medžioklės ir miškų globėja dievaitė Medeinė. Po krikščionybės įvedimo ąžuolyną iškirto, o aukuro vietoje Vytauto Didžiojo pavedimu pradėjo statyti pirmąją Kražių bažnyčią, sudegusią po 60 metų. XVI a. Žemaičių vyskupai Kražiuose įsteigė kunigų seminariją. Per visą Kražių gyvavimo laikotarpį statytos ir sudegė net 5 bažnyčios. Iš buvusio vienuolyno dabar likusi bažnyčia, šventoriaus tvora ir XIX a. statyta Šv. Roko koplyčia, vietinių vadinama nameliu.
2007-08-23 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorė Giedrė Staškienė
Jau kurį laiką važiuojant nuo Kernavės link Vilniaus prie Dūkštų gyvenvietės akį traukdavo medinė kairėje kelio pusėje nuo laiko jau pradėjusi trūnyti nuoroda „Dūkštų ąžuolynas“, bet vis nerasdavau laiko ten užsukti. Matyt, pavargusi nuo miesto šurmulio vieną dieną visgi sustojau čia apsižvalgyti.
Atsidūriau tarsi protėvių šventvietėje – į dangų besistiebiantys šimtamečiai ąžuolai pasakojo, kodėl mūsų protėviai gerbė ąžuolus, tikėjo jų antgamtinėmis galiomis, gėrėjosi jų stiprybe, ilgaamžiškumu. Dūkštų ąžuolynas pasirodo yra vienas seniausių ir didžiausių žmogaus rankos dar nepaliestų Lietuvoje ąžuolynų, augantis 302 ha dydžio plote. 36,2 ha jo užima gamtinis rezervatas, kur draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla.
Mišku gali žingsniuoti tarsi alėja kurorte, nes ąžuolyno tankmėn vinguriuoja pažintinis takas, išklotas medinėmis lentelėmis, primenantis ąžuolo šaką su trimis atšakomis, kurio pradžioje pastatyta skulptūra Lietuvos karaliui Mindaugui, nes manoma, kad būtent šiose apylinkėse kūrėsi Mindaugo Lietuva.
2007-08-09 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Stasiukaitis
Jei pavargote nuo kurorto šurmulio - sėskite į autobusą ar automobilį ir važiuokite į Skuodo rajoną. Vos už 40 kilometrų nuo Palangos, Mosėdyje, rasite unikalų kampelį - slėnyje prie upės vienintelį Lietuvoje akmenų parką- muziejų.
"Akmenų pavėsyje galima pasisemti ypatingos energijos, nusiraminti, pailsėti", - kažkada yra pasakęs šio muziejaus įkūrėjas, daktaras Vaclovas Intas, pirmasis Lietuvoje "susirgęs" aistra akmenims.
2007-08-02 dienraštyje 15min išspausdintas straipsnis. (Turistas.lt skiltis) Autorius Tomas Bendikas
Norėdami prisiliesti prie lietuviško pajūrio istorinio gyvenimo paveldo, persikėlę keltu iš Klaipėdos į Smiltynę pasukite dešinėn Lietuvos jūrų muziejaus link. Čia, ant Kuršių marių kranto, senojo Kopgalio žvejų kaimo vietoje, pastatyta etnografi nė pajūrio žvejo sodyba, o šalia jos - žvejybos laivų aikštelė. Statant sodybą naudotos tikslios XIX - XX a. pab. Šventosios apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. Čia demonstruojamas pasiturinčio, auginusio gyvulius, dirbusio žemę, o kartais ir žvejojusio ūkininko sodybos kompleksas, kuriame atkurti visi pajūrio sodybose aptinkami statiniai: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla, kartys tinklams džiauti ir žuvims džiovinti. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras. Lankytojus pasitinka melodinga žvej daina ir ūdas (ilga virvė, prie kurios pririštos virvutės su kabliukais žuvims gaudyti) išpinanti žvejo žmona. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J.Gižo instrumentai ir jo pagamintos burvaltės - kurėno modelis pasakoja apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą.